1 dil̃bti, -sta, -o intr.
1. leistis (akims) žemyn: Akys dilbsta Bru.
2. SD62 tykoti (ko), taikyti (kur).
3. slankioti be darbo: Slinkis dilbte pradi̇̀lbo visą dieną, t. y. nieko nedirbo J.
4. dilti, kedėti, dėvėtis: Dilbte nudilbo drabužis, t. y. nusinešiojo J. Dilbsta marškiniai, jau išblindę, tuo[j] kiurs, tik dobstis, doksnis J.
5. mirkti, skresti, traukti į save nešvarumus, skirsti: Grindys, stalas dilbsta, t. y. bjaurumas įsėsta, įsenk į medį J. Marškiniai dilbo, kol įdilbo nuo prakaito par ilgą dėvėjimą J.
1 apdil̃bti intr.
1. apdilti, apsidėvėti: Drabužis apdilbo, kad nebėr pirmo glenciaus, t. y. apsinešiojo J.
2. apsitraukti nešvarumais, apskresti: Apdil̃bę (gleivėmis apaugę) prieimos lentos Dglš.
1 įdil̃bti intr. įmirkti, įskresti, prisigerti nešvarumų: Marškiniai tavo nuo prakaito įdilbę, t. y. įsaltę J. Apikaklė labai įdilbusi, vargiai eis išplauti Trg. Ąžuolinės grindys greit įdil̃bsta Erž.
1 išdil̃bti intr. išdilti, išsidėvėti: Išdilbo impilas pierynų, t. y. išsinešiojo J. Pašonės drabužių jau išdil̃bo Kt. Tas [drabužio] šmotelis paliko išdil̃bęs, ta vieta išdil̃busi Pln.
1 nudil̃bti intr.
1. nusileisti žemyn (akims): Jos akys nudilbsta rš. Akys nudilbo žemėn rš.
2. nusinešioti, nudilti, nusidėvėti: Nudilbo drabužis, t. y. nusinešiojo J.
1 padil̃bti intr. padilti: Padil̃bęs dalgis nepapjaunamas Rt.
1 pradil̃bti intr.
1. JI326 praslankioti be darbo.
2. pradilti, prakedėti: Pradilbęs drabužis, kad dar neprakiuręs, ale tik žioruoja J.