1 di̇́egti, -ia, -ė, diẽgti
1. tr. sodinti: Mes di̇́egsiam batvinius Yl. Vakar mudvi abidvi di̇́egėm kopūstus Rt. Gausit gelbėti runkulius di̇́egti Plik. Diegus diẽgiam Dov. Kiti ir pupas di̇́egte di̇́ega Vvr. Vos sniegui nuslinkus, diegė svogūnus M.Valanč. Mano motynos tėvas yr šitą ąžuolą di̇́egęs Plik. Diegamosios avėtys geresnės Šts. Šiandien medžių diegamà diena Slnt. Reik daržus di̇́egti, o daigai tebė[ra] kaip špygeliai Vvr.
diegtinai̇̃ adv.: Anie pasėjo retai, kaip diegtinai̇̃ Grg. Grūdus kartais ne sėtinai sėja, bet diegtinai diegia rš.
| refl. tr.: Diekis, kur nori, tu tą savo medelį Sv.
2. tr. prk. platinti, skleisti, ugdyti: Diegti naują techniką, tobulinti gamybos technologiją sp. Jaunimui diegiamas tarybinis patriotizmas (sov.) sp. Vaikam diegdavo bičių nedraskyti LTR(Kp).
3. tr. daiginti: Ar jau di̇́egiat selyklą vestuvėms alui daryti? Š. Sode po kriauše motutė salyklą diegia A.Vien.
4. tr., intr. SD159, K gelti, skaudžiai smelkti, aštriai skaudėti: Širdį man diegia R338. Šonas diegia, nieko nebegaliu dirbti Ssk. Kad pradėjo diẽgt pašonę Užp. Man jau kelinta diena kažkas po krūtine diegia Bgt. Man strėnas di̇́egia Snt. Kažin ko dešinę ausį di̇́egia Slm. Diẽgia mane visą Lp. Labai dantį diegia Rk. Šalta, kad net diegia rš.
| prk.: Tik liūdnas skardas praeities, kurs vėlei diegia sopulingai Mair.
ǁ durti, gilti: Jo danga buvo iš ašuočių diegiančių SE8. Turtas kaip erškėčiai diegia SE193. Ir savo žirgą su pentinais diegdams, iš terp kazokų vis tolyn pabėgdams BsO181.
5. tr. šauti: Aš di̇́egsu tave žemėn Šts.
6. intr. smarkiai eiti, važiuoti, drožti: Kaimynai diegia į turgų Rdm.
1 apdi̇́egti tr., apdiẽgti, -ia, àpdiegė
1. apsodinti: Apdi̇́egėm cielą lauką, ale kaži ar augs Rt. Po dvidešimt arų tura apdi̇́egti sėtiniais Grg. Aš apdiegčiau tą kalnelį žalioms liepoms, obelėlėms D83.
2. paruošti sėklas dygimui: Ar jau apdi̇́egei agurkus? Ilg.
1 atidi̇́egti tr., atidiẽgti, -ia, ati̇̀diegė atsodinti: Išroviau kelias žoles, reik atidiegti Knt. Runkuliai ir sėtiniai ikšiol dar nėra atdiegti Klp. Neatgijusias pašakes tujaus reik atdiegti naujomis S.Dauk. Ar jau atdi̇́egė daržus? Pln.
1 įdi̇́egti tr., įdiẽgti, -ia, į̇̃diegė
1. įsodinti: Įdi̇́egiau kelis daigus Vdžg. Ką anksti įdi̇́egia, anksti ir nukasa Skr. Štai tą skroblą tais metais įdiegė LzP. Išrovė tą ropę ir vėl įdiegė LTR(ž.).
| Riogso trys kryžiai, kana kuomet įdiegti (pastatyti) M.Valanč.
| refl. tr.: Metylių turiu – įsidi̇́egiau KlvrŽ.
2. prk. įtvirtinti, įgyvendinti: Elektros energija vis plačiau įdiegiama į žemės ūkį sp. Tą nuomonę jau suskubo įdiegti žmonėse rš.
| refl.: Ir vieton savinių reikalų žmoguje įsidiegia samprotis draugijinių jausmų A1884,4.
3. refl. tr., intr. įsiremti, įsispręsti (rankomis į šonus): Ponas, rankas į šonus įsidiegęs, vaikščio[ja], t. y. įsisprendęs J. Ko čia vaikščioji kai ponaitis įsidiegęs? Vdk.
4. tr. įgelti.
| prk.: Bėk nuo grieko kaip nuo žalčio, nes, jei tu prisiartinsi, įdiegs tave prš.
ǁ refl. tr. įsidurti: Adata įsidi̇́egiau pirštą Šauk.
5. refl. įsismaginti diegti, gelti: Kad įsi̇̀diegė man po krūtine, kelinta diena kvapo neatgaunu Rdm.
◊ kai̇̃p (i̇̀t) įdi̇́egtas
1. Skdt visiškai ramiai, nejudėdamas: Visi stovi eilioj kaip indiegti, nė krust Užp. Sėdi an pečio kai iñdiegtas Knv.
2. labai greitai: Šeimininkas it įdiegtas sukasi ir skuba rš. Lekia kaip įdi̇́egtas Slm.
1 išdi̇́egti, išdiẽgti, -ia, i̇̀šdiegė
1. tr. prisodinti: Senis ėmė vaikštinėti po dideliais medžiais išdiegtą gatvę LzP.
2. intr. kurį laiką diegti, gelti: Man visą naktį dieglys išdi̇́egė kairiajam šone Š.
1 nudi̇́egti, nudiẽgti, -ia, nùdiegė
1. tr. nusodinti: Visas pakeles beržaliais nudi̇́egė Vvr.
| prk.: Gyvieji gynė žemę, nudiegtą brolių kapais rš.
ǁ prastai nusodinti: Nu, ir nudi̇́egė daržą – pusė daigų išdvėsė Vvr.
2. tr., intr. staigiai aštriai suskausti, nusmelkti: Skaudžiai nudi̇́egė par šonus Skr. Man nuo pjovimo net pusiaują nùdiegė Ml. Visą nugarkaulį nùdiegė Grž. Nùdiegė man per ausis Lp. Nekelk sunkiai, gali nudi̇́egti Ėr. Kaip šoko šuo, tai net per visą nùdiegė Gdl. Ar nenudiegs man kairiąją pašonę V.Kudir. Ot nùdiegiau, kad iš sopulio daikto negali rasti Pls.
| prk.: Bet tą pat akimirksnį ją nudiegė pažeistas išdidumas rš.
3. tr. prk. nušauti: Nudiegiau paukštį, t. y. nušoviau J. Nudi̇́egiau vieną zuikį, gausi išvirti Dr.
ǁ užmušti, nudėti: Šuns taip greit nenudi̇́egsi Krtn. Tegu tik jis kišasi, kur nereikia, ar nenudiẽgs? Dkš.
4. intr. Srj greitai nueiti, nudrožti: Nudiegė Juozas pamiške Rdm.
◊ kai̇̃p nudi̇́egtas
1. labai staigiai: Kunigas kaip nudiegtas šoko jam į akis Vaižg.
2. labai ramiai: Vaikas tyli kaip nudiegtas Pc. Kai tėvas stuboj, tai vaikai sėdi kap nudi̇́egti Gs.
1 padi̇́egti, padiẽgti, -ia, pàdiegė
1. tr. pasodinti: Mes morkas jau padi̇́egėm Skd. Kas padiegs ant mano kapo rūteles? LTR(Šv).
| prk.: Piktumas padiegia neapykantą rš.
| refl. tr.: Tokį daržą pasidi̇́egusi tura Žlb. Pasidiegiau batvinius, svogūnus, kopūstus J.
2. tr. pamerkti, paruošti dygimui: Salyklas jau padi̇́egtas, darys alų Rm. Padi̇́egiau sėmenis, pažiūrėsiu, ar digs J.Jabl. Neažilgo reiks jau pamidorų padiegt Sdk. Prieš sėjant reikia morkvas padiẽgt Užp.
| refl. tr.: Šventelėm pasi̇̀diegėm salyklo Grž.
3. tr., intr. kurį laiką diegti, smelkti: Pàdiegė ranką Lp. Iš sopulio net pašones padi̇́egia Plut. Darbuojant net diegliai pàdiegė Rod.
| Ko nepàdiegiau iš juoko Knv.
4. tr. pasiūti: Pažiūrėsim, kaip tas siuvėjas tau švarką padiẽgs Šk. Kaimat ir padiegs sijoną Lkš.
◊ kai̇̃p padi̇́egtas
1. labai skubiai: Ko jis laksto kaip padiegtas?! Rk. Išėjo kai̇̃p padi̇́egti Krč.
2. labai judrus: Ta mergaitė tai kaip padiegta – nenusėdi nė minutės! Slm.

kai̇̃p salýklą padi̇́egęs labai skubiai: Bėginėja kaip salyklą padiegęs LTR(Brž). Ogi tu kogi taip greit išleki, kai̇̃p selýklą padi̇́egus Slm.
1 pardi̇́egti intr., pardiẽgti, -ia, par̃diegė pareiti: Jau par̃diegė iš Simno Smn.
1 pérdiegti
1. tr. Dov persodinti (į kitą vietą): Jauną medį bepigu párdiegti Vvr. Balsamo šaknis … perdiegė į daržą A1885,86.
2. intr., tr. pereiti geliančiam skausmui: Pérdiegė, persopėjo ir nustojo Rdm. Kai kėliau maišą, tai visą net pérdiegė Gs.
1 pridi̇́egti tr., pridiẽgti, -ia, pri̇̀diegė
1. prisodinti: Daržas pridi̇́egtas braškių Slnt. Pridi̇́egėm cielą daržą sėtinių, ka tik augtum Rt.
2. pridaigstyti: Jis rankoves jau pridi̇́egė Pš. Nenutrauk rankovės, tik pridiegta Žml.
1 sudi̇́egti, sudiẽgti, -ia, sùdiegė
1. tr. susodinti: Sudiegiau visas obelaites Skd. Tenai augo sudiegti mergaičių rūtai S.Dauk.
| refl. tr.: Daržai nusivalyti nebe taip keblu, kaip susidiegti ir auginti Vaižg.
2. intr. nusmelkti: Kad pylė (smogė) į tuštimą, net sùdiegė Rdm. Tylus kai įkanda, tai net pentis sudiegia Vrn. Gale grobų pradeda sudiegti Trs.
1 uždi̇́egti, uždiẽgti, -ia, ùždiegė
1. tr. Mžk, Jdr užsodinti: Aš pats tą sodnelį uždi̇́egiau Ub. Kad turėtų kame daržą uždiegti, gaus dar penkis margius žemės M.Valanč.
| refl. tr.: Anie šį metą daug daržo užsidi̇́egė Vvr.
2. tr. užmerkti (sėklas) dygti: Sėklą sudėjau, užpyliau vandeniu – uždiegiau Gl. Dar šiandien uždiegsiu salyklą alui J.Balt. Aš uždiegiau medžius, ar išdigs, t. y. įdėjau į daiglį J.
3. intr. imti diegti, smelkti: Vakar gulant kap ùždiegė strėnose, tai ir šiandie dursčioja Rdm.