dūksóti, dū̃kso (-ója), -ójo intr., dū́ksoti, -o, -ojo K.Būg
1. vadėtis, stelbtis: Kamgi leidei alui bačkose dūksót? Kp. Viralas ant stalo dū̃kso Ktk.
2. K.Būg dūsauti, dejuoti.
3. iš tolo neaiškiai matytis, dūluoti, dunksoti: Kažin kas dū̃kso J.Jabl(Skp). Ant kelio dū̃kso kas baltas Ėr. Miškai be lapų kai debesėliai, iš tolo dūkso kaip tie šešėliai BM415(Kp). Rūkų aptraukti dūkso palši sniegų kalnai J.Bil. Visur ore dūksojo sausas, tarytum dūmai, rūkas rš. Apžvelgdavo toli dūksančią tamsių miškų nykumą ir atsidusęs grįždavo šilton trobon A.Vien.
| prk.: Pati vadinamoji senų senovė rūke tebedūkso J.Jabl.
4. Kos42 nieko neveikiant būti, zauksoti, riogsoti: Ko dūksai̇̃ visą rytą be darbo! Ldk. Nėr nei su kuo pasikalbėti – vienas dūksók ir dūksók! Ul. Niekas nė ateit neatėjo, dūksójau visą dieną viena Srv. Dū̃kso dū̃kso vienas seniukas Ėr. Dū̃kso įsirėmęs Dglš. Pagal pečių smūkso ir, nuleidęs rudus ūsus, vos tik gyvas dū̃kso (d.) Grk, Nm, Km. Ko dū́ksai, t. y. ko stovi kaip dūblys dūsaudamas? J.
5. Trgn dingsėti: Man niekaip nedū̃kso, koks čia žmogus Sld.
atidūksóti
1. intr. nudūkti, nusikvėpti: Pilkit alų bačkon – neatadūksos Skp.
2. refl. atsikvėpti, pailsėti: Atsidūksójo, pasilsėjo ir vėl ėjo Pg.
išdūksóti intr. išsivadėti, išdūkti: Užkišk uzboną, kad alus neišdūksótų Kp. Benzina tai greit išdūksója Gg.
^ Kad tu išdūksótum! Ldk.
| refl. Mlt: Baikime gerti alų, kad neišsidūksótų Ldk. Uksusas išsidūksójo Dbk.
nudūksóti intr. nusikvėpti, nudūkti: Kad nenudūksótų alus – apdenk Kp. Įsileiskim šviežio alaus: šitas nudūksójęs Slm.
| refl.: Užkišk butelį, kad nenusidūksót alus Slm. Atkišom bačką, ir jau po alaus – nusidūksójo Paį. Alus geras, tik nusidūksójęs Kp. Vaistas, žolės nusidūksójo J.Jabl.
padūksóti intr. truputį nudūksoti: Ilgai laikėm neužkištas bačkas – alus ir padūksójo Slm.
prisidūksóti prisibūti nieko neveikiant: Prisidūksójau namie – reikia ir man ben kartą ant žmones išeit Slm.