blė́sti, -ta, -o intr.
1. K, Pšl gesti, mažėti ugniai, trauktis pelenais (apie žarijas): Ugnis blėsta MŽ. Pakurstyk ugnį, jau baigia blė́sti Prn. Žarijos židinėje baigia blė́sti Š. Sumigo vaikai. Ugnelė nebekurstoma ėmė blėsti; blėso blėso ir visai užgeso LzP. Anglys degančios blė́sta po pečiumi J.
| prk.: Jau visiškai blėso (temo) rudens diena sp. Žvaigždės palengva blėsta sp. Blėsta naktis, ir visi daiktai, išnirdami iš sambrėškos, ryškėja rš.
2. prk. silpti, blukti: Tik blė́st pradėjo ir pasimirė Pšl. Paskum nežemiškoji jos grožybė pradėjo blėsti ir nykti J.Jabl.
apiblė́sti intr. DK142 apgesti, sumažėti (apie ugnį): Ugnis apiblė́so, t. y. apgeso biškį J. Kai jau visiškai apiblė̃s, tada gali palikt ugnį ir vieną Ds.
| prk.: Apiblė́sęs (nubąles) veidas J.Jabl.
atblė́sti intr.
1. užgesti, apsitraukti pelenais: Pečius tavo atblė́so, plėnės (plėnys) ant žarijos daros, t. y. atgliso, atvėso, ataušo J.
2. refl. atsidegti, atsigauti: Žarijos atsiblė́so, galvas apgaruosim Kb.
išblė́sti intr.
1. Vl užgesti, apsitraukti pelenais: Ugnis jau išblė́so, o puodai dar neužvirė Svn. Neišvirs mūs kopūstai, išblėso žarijos Arm. Anglys, ant židinio sužertos, išblė́so, t. y. išplėnėjo J. Jau pečius išblė́sęs, reik uždaryt jušką Ss.
| prk.: Mergaitės veidas išblėsęs rš. Saulėlydžio žara nebuvo dar išblėsus V.Myk-Put.
2. prk. susilpti, sumenkti, išnykti: Rudenį ir musės išblė́susios (nebejudrios) Auk.
| Mūsų idėjos išblėso B.Sruog. Vaikai išsigąsta, ir visas jų džiaugsmas staiga išblėsta rš. Jo pyktis išblės rš.
nublė́sti intr.
1. užgesti, apsitraukti pelenais: Iki aš parejau, žarijos visai nublė́so Kč.
2. Ds, Vb prk. nublukti, apsiblausti: Nublės tavo skaistus veidas ir baltos rankelės LTR(Vlk). Jos veidas buvo nuvytęs ir visas raukšlėtas, akys nublėsę rš.
3. R408, MŽ550 prk. nusiminti, sielvartauti.
pablė́sti intr.
1. kiek prigesti: Ugnis pablė́so, t. y. sumažėjo J.
| prk.: Žvaigždės balzganam danguj blankiai pablėso V.Myk-Put.
2. prk. kiek nublukti, apsiblausti: Pablėso tavo skaistus veidelis KlvD332.
priblė́sti intr. kiek prigesti: Kad priblės ugnis iš skiedrų, vėl pakurstysi J. Anglys priblė́susios, nebegaliu įpūsti Up.
| prk.: Priblėso gaisrų pašvaistės K.Kors.
sublė́sti intr. užgesti, apsitraukti pelenais: Sublė́so ugnis, t. y. čystai susileido, nebmatyti ugnies, sugeso J. Jau visi nuodėguliai sublė́so, tai denkit kaminą Vlk.
užblė́sti intr.; R užgesti, apsitraukti pelenais: Ugnis nekurstoma užblėsusi, užblė́so, ir apsisto[ja] verėnai virti J. Užpilk pelenų, kad ugnis užblė̃stų Gs. Užblėsusios anglys B. Turbūt žibalo pritrūko, kad pati lempa užblėso Lš.
| prk.: Tu esi ugnimi, visados degančia, o niekad neužblėstančia DK142.