reñgti, -ia, -ė tr., réngti
1. N ruošti, taisyti kelionei: Ji reñgia vaikus kelian, tai neturi laiko Švn. Aš jį rengiù į kelią, t. y. taisau aš jam vežimą, valgį J. Slūžbon eik, ir mažąjį vaikelį su savim renk Lz. Ne aš viena gailiai verksiu, – verks ir brolelis, pulkelį rengdamas (d.) Plv. Kur josi, broleli? Kam rengi̇̀ žirgelį? JD114. Viena seselė brolelį reñgė, antra seselė žirgą balnojo JD1136. Tai gailiai verkia sena motulė, sūnelį rengiant didžion kelionėlėn KrvD55. Leido, rengė bernužėlį į kelionę važiuoti JD204. Turi moma vieną sūnų – paskutinį vaiskan reñgė Aru22. O mano tėveli, saulelė teka, o mano tėvelį į kalnelį rengia JD1183.
| refl. R: Ar tai juoks, kad būrai tur į baudžiavą reñgtis? K.Donel. Į kelią, į kelionę rengtis N. Reñkis ir tu važiuot Azr. Tėvai reñgiasi važiuoti į svečius Srd. Mičiulių rytoj į miestą reñgiasi Kt. Kur rengi̇́es nūnai eit? Alv. Sūnelis reñgias, žirgelis žvengia, senas tėvelis tai gailiai verkia (d.) Pls. Jau veseilia baigias baigias, svotai namo reñgias reñgias (d.) Drsk. Vis rengiausi in motulę, prisikepiau pyragėlių TD79. Rengiuos į girią važiuoti J.Jabl.
^ Dūšia rengiasi namo, tai ir kūnui neramu KrvP(Šln). Ėda, kaip dausosna keliauti besirengdamas KrvP(Mrc). Rengiasi kai varna į dausas LMD. Dar kojų čia nesušildė, o jau namo rengiasi KrvP(Al).
2. refl. R ruoštis, taisytis ką daryti: Reñgiamės bulbų kast Lp. Jiej jau seniai reñgias dukterį išleist Švn. Rengiaũs pjaut rugius Eiš. Reñgėmės gult Rod. Obrys, mano bernas, medžių vogt ar ką pasikirst kas rudenį reñgias K.Donel. Vainorus rengėsi leisti spiečių avilin V.Krėv. Pasakyk, pope, kodėl taip ilgai rengeisi jį laidoti? V.Krėv. Troboje dar šalta, mūrelis neįkaitęs, mama tik rengiasi virti pusryčius A.Vencl. Tu dar jaunas, gal dar pirmą kartą rengiesi vogti, tai eik pirmu BsPII145. Tavo devyni broleliai, kukū, reñgiasi sugrįžt iš karo, kukū (d.) Prn. Broliai galanda pjautuvus, dalgius – tekančią saulę rengiasi sveikint B.Sruog. Tėvas reñgėsi mirt LKT376(Prl).
| Bulbės rengiasi žydėt Jz. Lietus reñgiasi, debesys užeina Brš. Saulė rengės ingi pietus – dar išgrytų nešerta Rod.
^ Blaškosi, kaip mirti besirengdamas KrvP(Mlt). Rengias rengias kai strielčius, nenorėdamas medžiot LTR(Grk). Rengiasi lyg ubagas iš nakvynės LTR(Mrj). Rengiasi kaip žemaitis kosėti LTR(Brt). Ans kaip kėkštas į dausas lėkti ilgai reñgias J. Rengsis rengsis lyg nuogas į dilgėles LTR(Klvr). Rengi̇́es kaip girtas šikt rugienon Arm.
3. Kos32, JJ ketinti, norėti, žadėti, manyti ką daryti: Sakė, kad Petronėlę rengiam ženyt Smn.
^ Kad rengei ant žuvies, renk ir ant srubos (kad norėjai žuvies, valgyk ir sriubą) VP20.
| refl. Grv: O ji vėl reñgias pirkt naują suknelę Smn. Vakar Morta reñgėsi eit pas Petrę, ale nėjo Brš. Dar vis rengiaũs kada eit [vėžiauti], ale kad nėr kada Vlk. Tas karalaitis rengėsi ženytis BsMtI86. Kalba, kad jis besirengiąs kitą vesti V.Krėv. Jis dar žentuosa nèsrengia Lp.
^ Dainų nepramokusi, tekėti rengiasi TŽV603. Rengies kap merga nutekėt Lp. Kad rengeisi ant žuvies, renkies ir ant sriubos M.
4. Švn kelti (vestuves, pokylį): Girdėjau, kaimynai vestuvėms didelį balių reñgia Šk. Galinio reñgia veseilią Brš. Užėjo į vieną dvarą, o ten pas tuos ponus berengiamas balius BsMtI36. Atvažiuoja meška su alučiaus bačka, o vilkelis nabagėlis svodbelę reñgė JV905. Mano viešpats ir valdovas rengia puotą V.Myk-Put. Sietyns brolelis manik rangelę rengė, žvaigždė sesutė ma[n] vainikėlį pynė JV313. Turi seną močiutę – padės rangelę reñgti Gs. Baunek tėvulis man rangelę rengė, baunek motulė baltą šarvelį krovė? (d.) Lp.
5. organizuoti, vykdyti: Reñgti kelionę į šiaurės polių yra sudėtingas darbas FT. Rašytojai, norėdami palaikyti operatyvius ryšius su visuomene, ėmė rengti literatūros vakarus rš. Reñgti sąmokslą NdŽ. Neilgai kentėsim vargą, rengsim ponams galą rš. O matai, kodėl nėjai už karaliūno, o dabar jau jam rengia smertį BsPIV184.
6. daryti tinkamą kokiam tikslui, tvarkyti: Moterys supuolė rengti pirkią; jos nušlavė visą kiemą, net gatvę ties kiemu V.Krėv. Reñgti kam gultą NdŽ. Reñgti stalą NdŽ.
ǁ tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį): Visi berneliai šobleles varto, o aš jaunasai dalgelį rengiu KrvD106. Kai tėvulis arklą rengė, dar man nerūpėjo LTR(Srj). Kap motulė stovus rengė, dar aš maža buvau KrvD212. Sūnus ten pas kluoną, vežimą rengia V.Krėv.
7. sudarinėti, ruošti spaudai: Būtų man ir mano rengiamam žodynui labai sveika, kad ir kiti, kokią mano klaidą pastebėję, nepatingėtų man pranešti K.Būg. Latvių mitologijos esanti dabar rengiama antra, papildyta laida K.Būg. Reñgti rankraštį spaudai DŽ.
8. teikiamomis žiniomis daryti tinkamą, pasiruošusį kam: Mokinius reñgti (duoti pamokas) DŽ. Po 1831 m. Lietuvoje nustota rengti mokytojus rš. Reñgti egzaminams NdŽ. Reñgti penktai klasei NdŽ. Čia buvo pirmiau tiktai rengiamoji mokykla J.Jabl. Vaiką priėmė į rengiamąją klasę rš.
| refl.: Išpažinties rengtis rš.
9. mokytis tikrinamojo dalyko: Reñgti egzaminą NdŽ.
| refl.: Sėdėjau savo kambary: rengiaus egzaminams J.Bil.
10. daryti išankstinius, paruošiamuosius darbus: Ėmė ta ponia tą Elenėlę ir įmetė ją į marias, o tą avinėlį jau rengia pjaut: geldelę išmazgojo ir peilį išgalando BsMtI82. Aš rengiù padaryt tą darbą J. Knygas vartė, mišion rengė TD23.
| refl.: Abudu rengės, arba tiekės, į karę S.Dauk. Ar tiesa, kad jūsų karalius besirengiąs kariauti su mumis? V.Krėv. Visi tyliai rengės, kovos laukė V.Krėv.
11. statyti (pastatą): Dabar namą reñgia Brš. Meisteriai pas juos klėtį reñgia Kt. Aš ištekėjau, kai tą bažnyčią ant kalno reñgė Skr.
ǁ daryti vidaus įrengimus: Stubą rengiù, t. y. aslą piliu, lubas dedu, pečių dirbu, langus įdedu J.
12. LL260, DŽ vilkti drabužiais: Vežė ligoninėn, tai kap mažą vaiką reñgė Alv. Rengiúos labai, ir šalta Mrc. Parodyk kromą (prekes), noriu sūnų už [= kaip] kavalierių reñgti Skr.
^ Linelis rengia, avelė dengia Vnd, LTR(Srd).
| refl. Ktv: Jis reñgias visados gražiai Kb. Merga rengias pusė dienos, o išeina – pusė grynos Rod. Renkis taip, kad nekristum į akį rš. Jis rengęsis kukliai ir paprastai rš.
ǁ puošti, taisyti: Kuo galėsiu, tuo rengsiù ir dabysiu [kapą] Kls.
| refl.:
^ Reñkis, kol pritinka, o valgyk, kiek patinka Žg.
13. virti, gaminti, taisyti: Vaišinga Dovydienė tuoj suskato jam rengti užkandos Vaižg. Pusrytį, žinau, kad réngėm jau Lnkv. Privažiavo pilnas dvaras svečių, – nežinau, ką veikt, ką jiems valgyt rengt JD1420.
14. KBII153 lenkti: Reñgti(s) pirmykštė reikšmė bus buvusi „lenkti(s)“, plg. rangýti(s) GK1938,151.
| refl. K, BzBkXXI205.
◊ namõ reñgtis būti arti mirties: Pamatę, kad Lapinas tikrai silpnas ir ne juokais rengiasi namo, surengė vežimą ir, susidėję arkliais, nuvažiavo kunigo V.Krėv.
pir̃tį reñgti Srj žadėti, ketinti mušti: Saugokis – jie tau rengia pirtį Lp.
apreñgti, -ia, àprengė tr.
1. Š, LL260, Pls, DŽ apvilkti, aptaisyti: Paduokit ma[no] kelnes ir jau balakoną, tai aš aprengsiù jį Šlčn. Aprengt sutektau aš kuoj (turėčiau drabužių, autuvo) Lp. Atsikėlė toj viedma, àprengė tą mergaitę, kad [toji] an save negalėj[o] parnešt Ktv. Kaip bematant tuojaus jį aprengė, padarė tokiu gražum jaunikaičiu, kad kitą tokį ant šios žemės nebuvo BsMtI48. Lavonas aprengtas geriausiais senelio rūbais I.Simon.
| Ale atėjo jis in tą karaliaus miestą, žiūri, kad viskas tamsiai aprengta BsPIV155.
| prk.: Aprengia medžius šerkšnu speiguotos naktys rš. Darželių tvoros aprengtos baltai (apšerkšnijusios) rš.
^ Nuoga panelė visą svietą aprengia (adata) LTR(Kp). Maža mergelė visą pasaulį aprengia LTR.
| refl. DŽ: Jis jau apsireñgęs, gatavas važiuoti, t. y. apsitaisęs, apsirėdęs J. Pavalgė, apsi̇̀rengė ir išėjo Dkš. Apsirenk, o nebūk plikas kaip žaltys Prk. Lengvai apsireñgęs Vlk. Turi apsireñgt žiemiškai Brš. Juodais [drabužiais] apsiréngus Mšk. Visi šventadieniškai, švariai apsirengę P.Cvir. Po langu ateidavusi laumė baltai apsirengus, tarytum koks stulpas BsMtI105. Pasimaudę išėjo, apsirengė su savo plunksnoms ir nulėkė BsMtI133. Da reikia man eit in laznę apsireñgt ir apsipraust LB158. Ji buvo visa juodai apsirengusi, išbalusio dar neseno veido J.Gruš. Apsirengė taip margai, kaip čigonas Jnš.
| prk.: Tarp eglių prie pat geležinkelio sustoję jauni beržai jau geltonai apsirengė rš.
^ Vasarą apsirengęs, žiemą nuogas (medis) Rud.
ǁ įtaisyti drabužių: Vaikai reikia apréngt, reikia siuntiniai siųst Plm. Tegu džiaugias, kad tėvas apréngia Klvr. Priaudžia margienio – bi tik api̇̀rengtas būtų Ad. Prieg svietui anas (padegėlis) nepragaišo: i àprengė, i apsegė Pls. Aš jį àprengiau nuo galvos ligi kojų Mrj.
^ Bus metai geri – bus ir vaikeliai aprengti KrvP(Mrc).
| refl.: Neturi kuo apsireñgt Rod. Apsireñgę gerai ir apsiavę Vs. Kada jauni buvo, tai, žinai, jiem reikė daugiau: ir apsiréngt, ir dirbt vis daugiau Rmš. Nebuvo iš ko apsireñgt GrvT102. Nora užsidirbti, apsirengti Lž. Ir apsireñgt, ir apsvilkt, ir apsiaut – nepragyvensi, tik tik galai su galais sudurt Dv. Tu nori gražiai apsireñgt, gardžiai pavalgyt ir sunkiai nedarbuit Rud. Jis (tėvas) jų nežiūrėjo, tų vaikų, nieko: nė kuo jie apsireñgę, nė ką jie pavalgę Grl.
ǁ papuošti: Sudėjo ant jo kapo eglinių šakelių vainiką, aprengtą baltomis jazmino gėlėmis rš.
2. refl. apsitaisyti kuo (maskuojantis): Susiedas apsi̇̀rengė už velnią LKKXI224(Trak). Ona apsi̇̀rengė vyru ir išėjo į šokį Alk. Užgavėnių žydai viseip bjauriai apsirenga Krt.
3. paruošti kiek reikia kelionei, sudėti: Àprengiau didumą reikalingų daiktų į kelį, t. y. sudėjau, aptaisiau J.
| refl. N: Pavalgę pietus gerai, apsirengė toliau į mišką eiti LTR(Mrj).
4. užmauti (pavalkus), pakinkyti: Aprengti̇̀ arkliai su pavalkais jau J.
◊ apreñgia ir nureñgia apkalba: Atėjo kartą ta pati Rutkuvienė muštuvo pasiskolinti ir plepa, visą kaimą aprengia ir nurengia V.Bub.
paapreñgti, -ia, paàprengė (dial.) tr. keletą kartų apvilkti, aptaisyti: Aš vaiką paàprengiau ir paapaviau Dv.

×dasireñgti, -ia, dasi̇̀rengė (hibr.) Rod prisiruošti, prisibausti: Nedàsrengiu in tave ateit pakieminėt Rud. Vis nedasrengiu – reiks nedaugi apkirpt [šunį] Pls.
įreñgti, -ia, į̇̃rengė tr.
1. BŽ27, DŽ įruošti, įtaisyti (namą, trobesį, kambarį): Dar neįrengta troba nauja J. Aš da neį̇̃rengiau seklyčio[je] pečiaus, t. y. neįtaisiau J. Ar jau įrengė seklyčią? Kt. Namas į̇̃rengtas abygaliai LKKVII81. Ar jau į̇̃rengė tvartus žiemai? Jrb. Šiemet per Velykas gražiai buvo pokūčia iñrengta Lz. Rūmus skubėjo užbaigti ir įrengti iki liepos mėnesio pirmosios dienos A.Vien. Paskui buvo įrengiamas svečių kambarys su dviem lovom, marmurine praustuve ir veidrodine spinta I.Simon. Laivas buvo įrengtas pagal paskutinius technikos reikalavimus A.Vencl. Marčio tėvas kalbėjo labai gražiai. Kad reikia mylėti žvėrelius, kad reikia juos globoti, įrengti ėdžių V.Bub. Ant traktoriaus įrengiama darbinė dėžė, kuri varo javapjovės darbines dalis rš.
| refl. tr., intr.: Neseniai ans įsirengė naują namą Pp. Kol įsiréngė [namą], buvo pas mane Vlkš. O jis tuose [namuose] įsireñgęs be baimužėlės gyveno, kol gyvas Jrk104. Bet savo miegamąjį Grėtė vis dėlto įsirengė savo kraitiniais daiktais, kurie buvo išvežti į Pamarių kaimą ir taip išlikę I.Simon.
2. Lp apvilkti: Įrengtai nešalta Žž. Ragana parbėgo pirkion ir inrengė savo dukterį sesutės rūbuosna (ps.) Vrnv. Inrengta kailiniuosa [sesytė] ir kukuoja, ir verkia Žrm. Ir, kada žentas sugrįžo paimti sav[o] uošvę, mislydams atrasti negyvą, sustingusią, tai atrado puikiai įrengtą, šiltai besėdinčią BsMtII215.
| refl.: Insi̇̀rengiau kap skerdžius (storai), tai jau dar bus šilta Db.
ǁ Aps gerai, gražiai apvilkti, aptaisyti: Tą vieną vaiką turi, tai kad iñrengė – tik žiūrėk! Krok.
| refl.: Ale teip žmonės insireñgę dabar Čb. Jis insreñgęs lyg ponas Vrn. Dar̃ insireñgę, pririję, tada (seniau) tai vargas buvo Rud.
3. paruošti darbui: Kelkis, kelkis, tėvužėli, tašyki žagrelę, įrenki arklelį LTR(Srj).
4. pakloti, pataisyti (patalą): Patalą vaikam inrengsiù ir atskrisiu Rod.
5. paruošti audeklą austi; apmesti: Oi kas tau inrengė plonąsias drobeles? LTR(Smn).
6. refl. įlįsti, įsibrauti: Karvė insireñgusi javuosna, visa kosere šluoja Rod.
išreñgti, -ia, i̇̀šrengė tr.
1. išruošti kur išvykti, padėti susiruošti išvykstančiam: Gerai, aš jus išréngsiu, bet žiūrėkit, kad būt lauktuvių Dkš. Anyta i̇̀šrengė piemenį į bažnyčią J. Nūnai i̇̀šrengiau savo sūnų Vilniun Rud. Bobule, bobule, kas mane ryt art išrengs? Pls. Motule, jau visus vaikelius ir i̇̀šrengei kelionėlėn Dg. Savo pačios rankų darbu ji išrengė penkias savo dukteris, aprūpino jas kraičiais J.Jabl. Tėvas Utenon nevažiavęs, užtat išrengęs Skuodan pas Antaną sūnų Anuprą, kad sužinotų, kokia liga brolis serga A.Vien. Nutraukęs nuo karties kailinius, išrengė vyresnįjį sūnų naktigonėn J.Balt. Verkia tėvelis ir sena močiutė, mane jauną išrengdama LTR(Prl). Yra broleliai, balti dobilėliai, tai išreñgs, tai išleis į svečių šalelę JV940.
| refl.: Išsi̇̀rengėm kermošiun važiuot, o čia lietus pradėjo lyt Rud. Paki ji išsi̇̀rengė, nieko nepradėjau daryt Švn. Kada jis išsireñgs?! Arkliai laukia, tik sėst ir važiuot Lp. Išsireñgsim kelionei septynioms dienoms LKT200(KzR). Vieną gražų rytą Tekorius išsirengė į miestelį pirkinių J.Jabl(Žem). Ilgai praverčiau, lig išsi̇̀rengiau tolimon kelionėn Š. Jis buvo išsirengęs į turgų J.Balč. Aš neišsi̇̀rengiu kap Lydon važiuot Rod.
ǁ refl. išvykti, išsikraustyti: Išsi̇̀rengė Pervalkan šitus [žmogus] Azr.
2. refl. susitaisyti ką daryti: Tingiai išsirengia ir pradest ką dirbti N.
3. nuvilkti (drabužius): Jeigu jūs neišreñgsit, tai aš išreñgsiu Vv.
| refl.: Jis išsi̇̀rengė visai grynai Kb. Toks žvejotojas išsirengia nuogas Pd. Čigonas išsi̇̀rengė, užsilipo i gulia ant drabužių nuogas LKT177(Smln). Ak, vaikeli, koks tu šlapias. Išsireñk greičiau! Dg.
4. gražiai apvilkti, aptaisyti, papuošti: Nereikėjo teip išrėdyt, nereikėjo teip išreñgt Krn.
| refl.: Dar̃ pririję ir išsireñgę Rud.
5. išardyti, išmontuoti: Greit išreñk dalgę, tai aš kiek palygysiu Al. Išrenk ratus, dar intęsk pavietin – kam anys turi lydytis lietuj Rod. Jis išmoko išreñgti traktorių Gg. Ar pats i̇̀šrengei dviratį? Gg.
6. suruošti, iškelti (vestuves, pokylį, pobūvį): Tuojaus išrengė puikią veselę, kuri traukėsi per kelias dienas LMD(Gd). Išrenkit gražiai tą vakarėlį, tai ir mes ateisim Gs.
7. suorganizuoti: Buvo išrengta kelionė, kuri labai liūdnai pasibaigė K.Bor.
nureñgti, -ia, nùrengė tr.
1. nuvilkti (drabužius): Su mažais vaikais tai klapatas: juos apreñk ir nureñk Rud.
^ Tiej padotkai mus nuaus ir nureñgs (nuskurdins) Rud. Engė, kol visai nurengė – liko ant pečių skarmalėliai KrvP(Kri).
| refl. tr., intr. DŽ: Luote bus gerai nusirengti, einant maudytis, plaukytis J. Nusrengė kap gimęs ir vandenin Pls. Nusireñk, kad būtum grynas LKKXIII23(Grv). Nuėjo, nuogas nusi̇̀rengė ir gulėjo Pkn. O toj pati… nusirengė dienines drapanas, nusirengė visai nuoga BsPIV233. Drabužius nusirengia ir apsirengia švariais priepirtyje rš.
^ Žiemą nusirengia, o vasarą apsirengia (lapuočių miškas) LTR(Pnd).
2. nuimti ką uždedamą: Tai dar̃ da nenureñkit vežimo (nenuimkit gardžių) Al.
ǁ nurinkti, nudoroti, nukraustyti: Nureñgia [Kūčių] stalą, ituos šiaudus karvėm duoda, avimi duoda Pls.
◊ apreñgia ir nureñgia; V.Bub apkalba.
pareñgti, -ia, pàrengė tr.
1. L41 paruošti, suruošti kur vykti: Užprašė piršlį ir patį Joną parengė važiuoti pas mergą su piršliu BsPIII64. Seserėle lelijėle, motynėlės dukružėle, tau paréngta kelionėlė JV901.
| refl. N: Pasirengia in kelionę eiti J. Mes jau buvom pasirengę važiuot, nenorėjom nakvot Kdn. Pàsrengė važiuot Rod. Pasi̇̀rengė šeiminykas į turgų važiuotie Brt. Buvau pasireñgęs važiuotie Vlk. Pàsrengė ir nuvažiavo pas brolį Rod. Žalios levendrėlės pasilenkė, jau mūsų brolelis pasi̇̀rengė JV505. Kur pasi̇̀rengei taip vėlai vakarėlį? JV497.
2. atlikti išankstinius darbus: Inlindęs in olą, rado gaidį jau parengtą pjautie BsPIV287. Klausimams išspręsti reikia ilgesnio pareñgiamojo darbo NdŽ.
parengtinai̇̃ adv.: Teisėjas pašaukia teisman sutuoktinį supažindinti jį ir parengtinai išaiškinti išsituokimo motyvus rš.
| refl.: Taip pat Menelajus garsusis pasirengė kovai HI. O ta lapė jau pasirengė gaidį pjaut: pasidėjo geldą, pasigalando peilį, ale negali viena tą gaidį papjautie, laukia vaikų, kad ateitų palaikyt BsPIV287. Anryt jau pasirengę dukterys laukia jaunikio BsPIV50. Pasistatė jie savo arklius ir patys pasirengė in guolį LMD(Rm).
| Senas an to [=tam] jau esi pasireñgęs (lauki mirties) Jnš. Boba pasi̇̀rengė ant maro (mirčiai) J.
^ Gieda kaip gulbė, mirti pasirengusi KrvP(Ndz). Dar Dievo daržo nenuganei, o mirti pasirengei KrvP(Mlt).
3. tinkamai sutvarkyti ką kokiam tikslui: Briką pàrengiau gerai J. Tu parenk septynis laivus, mes važiuosim in kitą žemę BsPIV202. Tas pasiėmė spatą, griebė kelissyk – jau duobė parengta BsMtI146. Karalienė parengė karalaitei tokį arklį, katras galėjo kalbėt (ps.) Brt. Pareñgti stalą NdŽ. Po baltu pareñgia (pakloja) [patalus] Rod. Kambary kelios mergaitės; jos, matyti, vos tik parengė kunigaikštienei lovą V.Krėv.
4. sudaryti, sutvarkyti, paruošti skelbti: J. Basanavičius parengė ir pasirūpino išleisti keletą stambių tautosakos rinkinių, taip pat parašė tautosakos tyrinėjimų rš. Pareñgti pranešimą NdŽ. Chrestomatiją galutinai spaudai parengė moksliniai bendradarbiai rš.
5. DŽ teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą: Organizuojami kursai I ir II klasės šoferiams parengti sp. Vilniaus piešimo mokykla parengė šimtus dailininkų rš. Jokia politinė grupė nebuvo taip rimtai parengta susiformuoti į partiją, kaip bolševikų grupė rš. Vakarinėse mokyklose, parengiamuosiuose kursuose prie Vilniaus ir Kauno universitetų mokėsi darbininkai, buvę samdiniai rš. Dar parengiamojoje klasėje Maironis išsiskyrė matematiniais sugebėjimais rš.
ǁ iš anksto nuteikti kokiam dalykui: Aš, tiesą sakant, ją turėjau parengti tokiam rimtam pasikalbėjimui J.Dov.
| refl.: Skaityk, ponas Viktorai, – sutiko Mackevičius ir, pasirengęs klausyti, ėmė vaikščioti po kambarį iš kampo į kampą V.Myk-Put. Ir, be to, aiškiai matėsi – ji nepasirengusi tokiam klausimui J.Dov.
6. išmokti užduotąjį, tikrinamąjį dalyką: Pareñgti pamokas DŽ1.
7. apvilkti, aprengti: Visi vaikaičiai buvo parengti̇̀ po baltais Rud. Gražiai pàrengtas, parėdytas, minkštai pamigdytas Rod. Močia dukrelę gražiai parengė LTR(Btr). Pomerges jau pàrengė Ppr. Pareñgt [mirusio] vyro neturėjau kuoj Rud. Pareñgia kultuvę vaiku ir gandina Rod. Ir vaikučius pàrengė truputį tais pinigais Lp.
| refl.: Elena sugrįžo pirkion, šventadieniškai kelionėn pasirengus V.Krėv. Jis žiūrėdavo, kad jo pati būt kaip reik pasireñgus Grš. Ta pana išeidavo iš kalno pasireñgusi kaip į šliūbą Gl. Dūmoja, kad pasreñgt gražiai, nedarbuit Vrnv. Išeina gražiai pasireñgęs Trs. Lietuviai pàsrengė kap ir kareiviai Mrp. Nuoteka pàsrengė po baltais Rud. Seselės rūbais pàsrengė ir gano arklius Pls. Užsivilk tik kokį nors naują drabužį ir veizėk, kad kitą šventadienį ir kita bus jau taip pasirengusi Skd.
ǁ refl. gražiai apsivilkti, apsitaisyti: Jy ne tep pasreñgus, kap kitos Lp. Pasi̇̀rengi biskį teipo ir eini basas bažnyčion Pls. Pasreñgęs bernas Žrm.
8. refl. pasivilkti (po apačia): Man nešalta, ba aš po apačia daug pasireñgus Mrj.
9. refl. persivilkti, persitaisyti kuo (maskuojantis): Pasrengė merga Lp. Pasirengė tie žmogžudžiai jaunikiais ir atvažiavo pas tą poną BsPIII209. Pasirengė tada Perkūnas jaunu bernu, ponaičiu, prisirinko daug dovanų V.Krėv.
10. pagaminti, pataisyti: Jiems valgyt parengdavo žmonės Ps.
11. iškelti (pokylį): Pàrengė jis gerą pokelį kaimynams J.
12. refl. pasiryžti, nusistatyti ką padaryti: Žemei laisvę laimėt pasirengę šitie vyrai plačia krūtine A.Vencl. Dėl tavęs ne tik mirt pasirengus, bet gyvent ir nemirt amžinai! S.Nėr. Eina pamiškėmis švilpaudamas, lyg velnio kūmuosna pasirengęs prašyti KrvP(Lš).
pérrengti tr.
1. pervilkti kitais drabužiais: Aš lauksiu jo, perrengsiu ir išvešiu rš.
| refl.: Buvo galima juos palaikyti civiliškai persirengusiais kariškiais rš.
2. refl. persitaisyti kuo (maskuojantis): Pérsirengiau žydu Lp. Katinėlis persirengė ubagėliu ir sliedu sekt, kur nuvežė vištytę (ps.) Rdm.
3. rš atnaujinti įrengimus.
prireñgti, -ia, pri̇̀rengė tr.
1. N, Š tinkamai paruošti, sutvarkyti kelionei: Reikia prireñgt vežimas iš vakaro, tai anksčiau išvažiuosim Srj. Pri̇̀rengiau vežimą ir nenuvažiavau pas žentą Nč. Įsakė tarnui vežimą su keturiais arkliais prirengti LTR(Klp). Prieš pradedant vežti, reikia prirengti ratus tam tikslui M.Katk. Teip tuo prirengė laivus ir iškeliavo BsPIV202.
| refl.: Prisirengė kelionėn ir išvažiavo BsMtII120.
2. atlikti paruošiamuosius darbus: Parvažiavo namo, prirengė savo vaiską, atejęs užpuolė ant to karaliaus BsPIII75. Prireñgia vaiką krikštop Dv.
| refl.: Kapitonas, gerai pažindamas šią jūrą iš dažnų kelionų, liepė prisirengti sutikti audrą J.Balč.
3. A1884,227 padaryti tinkamą spaudai, suredaguoti: Latvijos švietimo ministerija, nupirkusi žodyno rankraštį nuo [K. Miūlenbacho] įpėdinių, šiemet pavedė jį pabaigti bei spaudai prirengti Jonui Endzelynui K.Būg.
4. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, pasiruošusį kam: Daviau pamokas savo draugams ir prirengdavau į apskrities mokyklą berniukus iš pradžios mokyklos rš. Prirengiamóji klasė NdŽ.
| refl.: Stojome į darbą, neprisirengusios prie jo kaip reikiant Pt. Prie darbo prisireñgti K. Mokiniai puikiausiai prisirengia, atsakinėja J.Paukš.
5. iš anksto nuteikti kokiam netikėtam dalykui: Aš bėgau pirmas namiškių prirengti, kad jie per daug neišsigąstų rš.
ǁ refl. DK99, Rp atliekant tam tikrus nurodymus, tinkamai nusiteikti: O kaipag turi prisitaisyt (paraštėje prirengtis), kuris nori nuodėmių savų ižpažint? DK97. Idant žmonės per tą krikštymą ir gailėjimą prirengtų̃s priėmimop Jo DP24.
| „Tegu ji dar vieną dieną pagyvena“, – pagalvojo jis ir liepė jai vakare baigti savo apsakymą, o kitą rytą jau prisirengti prie mirties J.Balč.
6. padaryti, suteikti (ką negera): Žiūrėk, kad tu jį nužudytum, nes jis mirtį prirengs! BsMtI170. Tai tokį mylimajai prirengiau likimą! Vd.
7. refl. DŽ prisibausti, prisiversti, prisitaikyti ką padaryti: Niekap nepri̇̀srengiu in žentą nuvažiuot Rud. Niekap nepri̇̀srengiu nueit pas Antaną Lzd. Rengės ir nepri̇̀srengė padaryt Mrk. Šalta, tai nė neprisirengiau ateit Kt. Jau tos pupos seniai reikėjo iškult, bet jis niekap neprisi̇̀rengia Srj. Kol pri̇̀srengėt valgyt, tai abieda ir ledu stojos (visai ataušo) Arm.
^ Neprisirengia kap nuogas dirgėlyne šikt LTR(Lp).
8. LL95, DŽ prigaminti, pritaisyti, privirti: Ant stalo pri̇̀rengta visa [valgyti] Rod. Tarnai, visa prirengę, nustato skobnis žvėriena ir mido ąsočiais V.Krėv. Aš tau pietus prirengsiu BsMtII119. Tiek visko daug reikia veseiliai prireñgt, pridaryt Alv. Kur nori, kad mes tau prirengtumėm valgyti Velykų avinėlį? brš.
9. parūpinti drabužius, apvilkti: Buvo dvylika vaikų, reikėjo priaust, prirengt visus Grv.
10. gražiai apvilkti, aptaisyti: Ką juos (vaikus) prireñgs – bet tik apvilktas Ad.
11. refl. DŽ1 prisivilkti: Vargu prisireñgti, kad šalta J. Na, ir prisi̇̀rengiau kai cibulis – devyniom skūrutėm Prn.
12. papuošti, padabinti: Arkliai pri̇̀rengta stučkom, kvietkom, žolynais, pabalnoti Žrm. Appinsim žiedelį rūtelėm, darysim iš rūtų vainiką. Prirengsim Agotos galvelę, tai sėsis Agota až stalo (d.) Tvr.
| refl. Db.
13. prikrauti, prirūpinti (kraičio): Mergaitėms [laumės] duodavusios kraičius, ploniausių drobių gražiausių priausdavusios ir prirengdavusios BsMtI106.
14. padaryti, iškelti (vestuves, puotą): Vestuvės, tiesa, prirengtos, bet pakviestieji buvo neverti SkvMt22,8. Štai aš prirengiau savo pokylį SkvMt22,4. Vienas žmogus prirengė didelę vakarienę brš.
15. refl. būti pasiryžusiam, nusiteikusiam, nusistačiusiam ką atlikti: Aš už tave prisirengusi ir galvą padėti, kad tik tu, mano širdele, gyventum LTsIV274. Ir jūs privalote būti prisirengę stoti į kovą rš. Tarnauti tam, kas šventa, visuomet mums reikia būti prisirengusiems Vd.
◊ pir̃tį prireñgti primušti: Rengsiu aš tau pirtį, bet ir prirengsiu Rmš.
sureñgti, -ia, sùrengė tr.
1. N suruošti, sutaisyti kelionei: Į kelionę (kelegą) viską sùrengiau, t. y. pritaisiau, ko reikia J. Sureñk man visa, ba moja rytoj važiuosiu medžian Rud. Tas senukas sako: „Jau viskas surengta, galėsim keliautie“ BsPIV202. Mergužėle, lelijėle, motinėlės dukružėle, tau surengtà kelionėlė su rūtelių vainikėliu (d.) Smn.
| refl. tr., intr.: Dar iš vakaro visa susreñk, ba rytoj labai anksti išvažiuosim Rud. Anie jau susi̇̀rengė važiuoti kelionėn J. Jis dar iš vakaro susrengė važiuot miestan Kb. Nu, ar jau visi susirengėt keliaut? MPs. Mums susirengus grįžti atgal, aš patikau ant jūros kranto moterį J.Balč. Basasis susirengė į ilgą kelionę V.Piet. Šimts velnių, argi jau dabar aš taip ir nesusirengsiu į tą Ameriką! rš.
2. suruošti, sutaisyti: Rengia, rengia ir nesùrengia lietaus Mrj.
| refl.: Mažu susireñgs lytaus ant vakaro Skr.
3. iškelti (vestuves, pokylį): Veseilią sàrengė Krn. O karaliūnas tuoj surengė vestuves, pakėlė didelį balių ir apsipačiavo su ta karalaite LTsIV92. Gaspadorius liepė surengti visas šermenis LTR(Krsn). Mum gi noris sureñgt kokis baliukas Ad. Kolūkiečiai surengė visiems bendrus pietus J.Marc. Kur bus surengta vakarienė SkvMt26,18(komentarai). Surenk didę man rangelę, suprašyk svetelius LTR(Plv). Kelkis, kelkis, tėtužėli, surenkie ma[n] rangelę FM. Kelk, mano močiutė, kelk, mano širdelė, surenk didę rangelę JD587. Šviesus mėnelis ma[n] rangelę sùrengė Niem19. Diedus sùrengė (davė elgetoms išmaldą prie bažnyčios) Lp.
4. DŽ1 suorganizuoti, padaryti: Sureñgti koncertą NdŽ. Sureñgti išleistuves NdŽ. Ir pikčiausią provokaciją leidote surengti prieš mane! J.Gruš. Jis pasiūlė surengti naują ekspediciją, kuri patvirtins jo pranešimus ir pasieks rytuose naują žemę K.Bor. Trečią kartą jungtinės Švitrigailos ir Livonijos ordino jėgos surengė didelį žygį į Lietuvą 1433 m. vasarą rš. Dievulis ilgai rengia, bet kad jau surengia, tai surengia [bausmę] V.Krėv. Dabar bylą jai reñgs (sudarinės), kaži ar sureñgs ar ne Skr.
| refl. tr.: Susireñk veseliją ir atvažiuok in bažnyčią LB210.
5. tinkamai sutvarkyti kokiam tikslui: Paprašė tėvo, tėvas tuo jam surengė laivą ir kareivių, ir jie išvažiav[o] BsPIV135. Netrukus to krašto pirkliai surengė laivą į Basrą, ir karalius man davė leidimą keliauti su jais į mano kraštą J.Balč.
| Aš da jumi turiu dainą sureñgus (prisiminiau ir galėsiu padainuoti) Krn.
6. sudaryti, padaryti tinkamą spaudai: Jau bus dveji metai, kaip surengti ir ištaisyti spaudai visi Žemaitės darbai J.Jabl.
7. refl. atlikti parengiamuosius darbus: Susrengiau megzt švedarus Rod. Paki sùsrengė kūlimu[i], tai ir susvėlavo Švn.
8. žr. įrengti 1: Da jų kambarys nesùrengtas Drs.
9. sukrauti, sudėti (kraitį): Nežadėsiu dukrelę, nesurengiau kraitelio DvD329.
10. refl. tr. susivilkti, apsivilkti: Ką tik turėjau, ant savęs susi̇̀rengiau Prn.
11. refl. N, K, BzBkXXI205 susilenkti, susiriesti: Velnias netoli už akmens susireñgęs tykojo Sch162. Onikė, apklosčiusi, aptapnojusi senelaitę, susirengė prie vaikų lovikėje prie durių Žem. Senikė, susirengusi ant slenksčio, vis atkartoja Žem. Motyna, girčiu apsimetusi, susirengė lovoje, būsis nieko nejuntanti Žem.
užreñgti, -ia, ùžrengė tr.
1. paruošti audimui: Ùžrengiau drobę, ale neturėsiu kada aust Alv. Nū stovus užrengsiù, o už poros dienų išmesiu Nč. Suveriam nytysna, užreñgiam ir audžiam Onš. Močiutė užrengė baltąsias drobeles LTR(Pnd). Kelkis, kelkis, anytėle, užrenkie stovelius KrvD212.
| refl. tr.: Užsi̇̀rengiau aštuonianytinius abrūsus, tik nežnau, ar išausiu Rud.
2. duoti pradžią, įsteigti: Ta panelė užrengė mum mokyklą (pirmoji čia pradėjo mokyti) Švnč.
3. uždrožti, užduoti: Ale aš tolydžiaus išsikėsęs jam vieną [smūgį] užrengiau, o tas svetimasis tuomžyg iš po mūsų akių prapuolė BsV341. Didžiai supykęsis karalius jam su savo lendrine lazda ir tuomžyg kelis smarkius ypus užrengė prš.
4. refl. užlįsti, užsibrauti: Anys (bitės) ažùsrengia ir po apgaubtuvu Vrnv.