מỹvyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) tr. KBII193, Rtr, NdŽ, KŽ; RtŽ, ži̇̀vyti LzŽ, DrskŽ; MŽ, J, L
1. tr. maitinti, šerti: Tie seneliai ejo rinkties i vaikus žỹvijo Sd. Parneš pieno, parneš duonos, va teip i žỹvijo mumis Šts. Troško ansai, kursai visą svietą penėjo ir žyvyjo ŽCh55. Pažemėliais lekiojau, vabalėlius rankiojau, savo mielus vaikelius žyvyjau JD128. Matai, kaip Jurgis su Jurgiene blogai verčias: neturi ir gan kuo žyvyti savo vaikelių BsPII330(Zr).
^ Žyvyk kūnelį, kad dūšelės nepamestų Kair.
| refl. Q363, R, MŽ, N, L, NdŽ, KŽ, ZtŽ: Dieną naktį dirbo, tai ir turėjo kuo žỹvytis Jnš. Pasiėmęs savo vaiką i ten buvau, i žỹvijaus pas aną Trkn. Paskum tik ažaugo [sodželkos] ajerais, tai jos (žuvys) ir pačios atsiranda kuo žỹvytis Kp. Atidarė jos savo krepšius ir pradėjo žỹvytis Klm. Galvijus išvariau į šilynus, tegu žỹvijas Grdm. Aš žyvijuosi čystu pašaru, čystą vandenėlį geriu Tat.
^ Tas bagočius dyvijas, iš kur biednas žyvijas LTR(Kz). Tie bagočiai dyvijos, kuom tie vaikai žỹvijos JD565. Kuo didiejai dyvijas, tuo (o Grdm) mažiejai žỹvijas Dr.
2. refl. Lex57, Q320 pragyventi, verstis: Ir žỹvijos, kol smertis atejo Pl. Daržus ravėsu, šieną grėbsu, užmokės i žỹvysuos Lpl. Tasai Jūzupas … dailidyste didžiai mandriai ir išmintingai bovijos ir žyvijos ŽCh8.
3. refl. turėti naudos: Kiek ans galia žỹvyties iš to aktaro (hektaro) Plt.
4. tr., intr. prašyti išmaldos: Bobutė eina, kalėdoja, žỹvija Smn.
5. tr. godoti: Aš mergytę myliu, širdelė[je] žỹvyju JV1029. Man džiaugsmą daro, kad žyvija mane DS249.

×atsižỹvyti
1. KI574, KII35,145, KŽ valgant, geriant atsigauti, pasitenkinti.
2. atsilyginti: Lig smerčiai turėsi, jau išlaikysi mane, kaip tai atsižỹvysi, tai palieku visus namus, visą turtą Kp.

×išžỹvyti tr. išmaitinti: Ir kaip tokiai senelei reik beišžỹvyti tokią šeimyną? Mžk. Jonas atsakė: – Kogi tu, Barboryt, bėdoji – ėgi anas neišžyvys mūsų? BsPII330(Zr). Anas atkočis jau nebepagalėjo išžyvyt vaikelius savo Ns1863,6.
| refl. tr.: Dabar jeigu vaikai – duktė ir marti – po vieną vaiką turia, ji negalia išsižỹvyt, reikia da[r] tėvam padėt, o kaip išžyvijo penkius šešius, keturius, och, ir gyveno Skp.

×pažỹvyti tr. KŽ pamaitinti, pavalgydinti: Užteko i duonos, visa ko, pažỹvijo End. Motinale, kuo vaikus pažỹvysi? Žr. Vargšė motinėlė, kaip tu kūdikį pažyvysi Žg. Muno pati nebepasiduoda pažỹvijama Ms.
| refl. KŽ: Pasižỹvysi i gausi eiti pri bandos Trk. Išviriau musę, padėjau pusę, prašau, mano sveteliai, pasižyvykit, nepadyvykit LTIII441(Sln). Šuniukas mokėjo prie savo pono prisitaikytie ir kasdien nog stalo pasižyvytie Tat. I visims reikėjo pasižyvyti iš munęs Trš. Storodamys, idant su sūneliu pasižyvyti galėtum ŽCh43.
^ Ant Blovieščiaus kiaulė ant eglės maukna išvilkta pasižyvija Plt.

×prasižỹvyti OZ66 pragyventi, prasimaitinti: Ūkinykai dabar vos beprasižỹvija Pkr. Jie šįmet šiaip taip gal ir prasižỹvys Kri. Kai prie savo žemei, tai da nors prasižyvija Trgn. Tai kogi vaikščiotie, ėgi gali ir par man su pinigais prasižyvytie LTR.

×prisižỹvyti
1. prisivalgyti: Mat par daug privalgė, par daug prisižỹvijo Vkš.
2. pasirūpinti (maisto): Voverė prisižỹvijo riešutų Ar.