žvi̇̀ngauti, -auja (-auna), -avo intens. žvengti:
1. S.Dauk, K, BzF204, L, BŽ489, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Kč Arkliai po mišką žvi̇̀ngauja kits kitą nesuvokdami J. Žvi̇̀ngauna arkleliai, pririšti stovi DrskŽ. Ūkinykai jodinėja ant eržilų, sprandai išriesti, o tie žvi̇̀ngauja Graž. Žirgas gi tartum suprasdamas jausmus savo valdono glaudėsi prie jo žvingaudamas iš lėto V.Piet. Paskui jis puolė į tvartus, ir ten jį pasitiko žvingaudamas eržilas, krizendamos kumelės M.Katil. Žirgai trypdamys žvingavo S.Dauk. Nei šaukė, nei laukė mane brolelis, žvingavo žvingavo stainioj žirgelis LTR(Rm). Težvi̇̀ngau žirgelis po rūtų daržą, težibur žiedelis ant baltų rankų (d.) Tlž. Žvi̇̀ngau[ja] žirgužėlis rugelių pūdymėly LB25. Ei užtars užtars manę žirgeliai, į manę žiūrėdami, teip balsiai žvingaudami ArchIV597(Vlkš). O aš nuėjau į žirgų stainią, žirgeliai žvi̇̀ngau[ja], brolelio nėra JD23.
^ Geležinis eržilas su linine uodega padangėmis žvingau[ja] (varpas) KlvK104.
2. KŽ Mergos žvi̇̀ngauna kuldamos J. Merga, nežvi̇̀ngauk, eik prie darbo! J. Žvi̇̀ngauja mergos su bernais, teip buvo, teip bus Ukm. Vakarais nežvi̇̀ngaus liuob, būs nusidirbę Krš. Dar̃ čia leisiu bernus, kad jiej žvi̇̀ngautų! DrskŽ. Nežvi̇̀ngaukit, gavėnia, geriau pagiedokit graudus verksmus Rdm. Ko čia žvi̇̀ngauji su tais vaikiais kaip kumelė?! Grg. Atlaidas – geria, prisigėrę žvi̇̀ngauna, mušasi Brš. Pasigeria ir žvi̇̀ngaudamas lekia Krs. Nei prie kvailiojančių berniokėlių, nei prie žvingaujančių merginų nepritampa V.Bub. Ko čia žvingauji kaip treigys? Žmonės pabus M.Katil.
išžvi̇̀ngauti Rtr, KŽ intens. išžvengti 1: Arkliai visą naktį išžvi̇̀ngavo Š.
nužvi̇̀ngauti intens. nužvengti 1: Tėvelio žirgeliai nužvingavo, per visą girelę nuskambėjo (d.) Tvr.
pažvi̇̀ngauti NdŽ, pažvingáuti KŽ intens. pažvengti:
1. Atrodo, tabūnas žirgų baltakarčių ištrūko palaigyt, pažvingaut iš tvartų! rš. Da pažvi̇̀ngaus kumeliokas, be kumelės likęs Ds.
| refl.: Bėga žirgeliai pasižvingáudami JV348.
2. refl. Jis lauke arė pasidūsaudamas, aš karčemo[je] geriu pasižvi̇̀ngaudama JV834.
sužvi̇̀ngauti NdŽ
1. intens. sužvengti 1: Išgirdę Andriaus balsą, tvarte sužvingauja arkliai, sumūkia karvė V.Bub. Sužvingavo žirgelis, sudrebėjo rūtelės LLDII573(Kl).
2. intens. sužvengti 3: Suklegam, sužvingaujam, o Antanas dar užmeta V.Bub.
užžvi̇̀ngauti intens. užžvengti 1: Paskui užžvi̇̀ngavo [kumeliukas] ir nubėgo toliau DrskŽ.