žliùgti, žliuñga (-sta KGr325, žliū̃gsta), -o intr. K, K.Būg, LVIV819, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ; N
1. tvinti, plūsti: Vietomis jos (pievos) žliunga vandeniu patvynyje TS1904,1.
2. tižti: Saulė d[r]ėbtelėjo drėgnų spindulių į tingiai žliungantį sniegą rš.
3. šlapiuoti: Žliuñga muno koja, šlapia ta skaudulio pasoda Krš.
| prk.: Greitakalbe beriamos jos (žinios) krito kaip stambūs lietaus lašai į baltą smėlį, ir smėlis godžiai juos gėrė, pilkėjo, tamsia dėme žliugo V.Bub.
4. tekėti, bliaukti: Galva drebėjo kaip nuomarininko, atvėpusiu smakru žliugo seilės J.Avyž. Iš kojos čiurkšliu žliùgo kraujas NdŽ.
ǁ mirkti (ppr. prakaite): Visi žliugo prakaite rš.
5. smarkiai lyti, pliaupti: Lietus trečia diena žliuñga Ds.
6. [K] balsu verkti, sriūbauti: Žliunga ana ir vien apsirėkusi, vien apsisnargliavusi J.
7. J.Jabl menk. girtuokliauti.
apžliùgti
1. tr. apibėgti, aptvindyti: Tiek prilijo [v]andenio, kad visą nupjautą baloj šieną apžliùgo Ds. Šita upė kai išsilieja, tai visas pievas apžliuñga Ds.
2. intr. paplūsti (krauju): Kaip senasis ponas kraujais apžliugęs sukniuso, tai razbaininkas išėjo ant ūlyčios LC1887,17.
3. intr. apželti: Reikėjo jau seniai burokus apart, teip apžliùgę varpučiu Srv.
4. intr. apsiblausti: Šiandie visą dieną saulė apžliùgusi buvo Pbr.
5. intr. Ds suglebti, apdribti.
6. intr. prk. apsileisti: Mergaitė ne tep apžliugus kap mes Lp.
įžliùgti intr.
1. sušlapti (lyjant): Ganydamas per lietų inžliugaũ Pns.
2. Rmš įmirkti: Rudens žemė buvo įžliùgusi DŽ. Po lietaus žemė inžliùgus Pns. Jinai tik nusišaipė, pasirąžė ir vėl lenkėsi prie naujo pėdo, įjuodusio ir įžliugusio J.Balt.
3. J.Jabl menk. įsileisti girtuokliauti.
nužliùgti intr.
1. sušlapti: Nužliùgęs parvirto numie Krš.
2. V.Krėv nukristi.
3. prk. nusivalkioti, morališkai nusmukti: Jy buvo kap žiedas an kaimo, o dar̃ nužliùgo visai Kb.
pažliùgti intr. J, J.Jabl, Š, BŽ82, DūnŽ, KŽ; L, GTŽ
1. Ds pabūti įmirkusiam, paeiti vandeniu: Dirva žliugte pažliugusi J. Slėnys vandeniu pažliuñga NdŽ. Po lytų pažliùgusi, kur tu, vaikali, eisi?! Rdn. Pri mūso pažliùgusi i pažliùgusi, [v]andens to netrūkstam Krš. Pažliùgęs gatvės purvynas NdŽ. Po lytaus pažliùgęs kelias Rt. Visos pievos pažliùgę Žsl. Pavakariais ant pažliugusių laukų, ant keliukų ir ant purvynų nugula ilgi belapių medžių šešėliai R.Gran. Lijo lijo i visa žemė pažliùgo Kv. Staigiai atleido ir iš karto pažliùgo keliukas: be aulinių neišbrisi Krč. Pažliugo keliai, nei išbrist nemožna – pilnas sniegas vandenio Lš. Pavasariais pelkės visai pažliunga ir pavirsta ežeru K.Bor. Pavasaris užėjo staigiai – oras atšilo, ėmė net skambėdami bėgti upeliai, kloniai ir pievos pažliugo A.Mišk. Po kojomis žemė molėta, pilka, klampi, pažliugusi, nes čia amžinai lyja E.Miež.
ǁ būti lietingam, šlapiam (apie orą, metų laiką): Pažliùgęs oras Klt. Tos žiemos dabar pažliùgusios Jrb.
2. permirkti, sušlapti: Kojos visai jau pažliùgo Varn.
3. DŽ, Ldk pavandeniuoti, prisigerti vandens, sudrėkti, įmirkti: Pažliugęs medis R, MŽ, N. Bulbė pažliùgus jau tupi, ištrauki – šlapia Brš. Kol kiminai neparšlaps, nepažliùgs, neaugs grybos Pp. Pyragas pažliùgęs, pa[v]andeniavęs Klt. Kap daugiau pašąla, tai bulvės pažliuñga, nu papūva Kč. Kiškiabaravykis pažliùgęs, susraukšlėjęs – skystas grybas Ign.
4. pašlapti, šlapiuoti: Pažliùgus lova i pažliùgus, labai šlampu Čk. Dabar sveikstu, nesu pažliùgus – sausa Bb.
5. euf. pasišlapinti: Vaikiukai ilgai į lovą varo, veizėk, i pažliùgę atsikela Krš.
6. Rtr, NdŽ gausiai aptekėti, pasrūti: Kraujais pažliùgęs KI251. Ta vieta krauju pažliùgusi KII276. Vesk mane ant tos razbajiškos ir krauju pažliugusios vietos LC1883,10. Galva kraujais pažliùgusi K. Parėjo namo visas krauju pažliùgęs, vos akis neišdurta Rdd. Bobums, vaikams akės vis pažliùgusios (dažnai verkia) Krš. Gale trobos – Marijona stovi, veidas ašaromis pažliugęs J.Paukš.
| prk.: Motinos širdis kraujais pažliugo prš.
7. išpursti, paburkti (apie veidą, kūną): Vandeniu pažliugęs, aptinęs R394, MŽ530. Jis pilno veido, net pažliùgęs Kb. Pažliùgęs vaikas – riebus arba serga! Lp.
pražliùgti intr. NdŽ kiaurai permirkti, peršlapti: Čia viskas pražliùgo Kin. Tę viską pila, verčia – pražliùgę jau Pv. Tamsi naktis ir dar lietinga, pražliugusi purvu, visada mane nuteikdavo niūriai, slegiančiai J.Avyž.
prižliùgti
1. intr. DŽ, NdŽ primirkti, pažliugti: Prastà šiandie kaupt: žemė prižliùgus Vdžg. Velniaraistyje garavo vietovardžio vertas tvaikas iš pašvinkusių balų, iš prižliugusių kemsynų P.Andr. Rudens kelias prižliugęs vandens rš.
2. intr. prk. gausiai priaugti, priželti: Šiemet lankoj žolės nei šiek, nei tiek prižliùgo Rs.
3. labai primušti: Prižliùgo pribuvo, kad net baisu in žmogų žiūrėtiej Ktk.
sužliùgti intr.
1. L, Rtr, BŽ448, DŽ, NdŽ, KŽ sumirkti, sušlapti: Piemineliai sužliùgę lytuo[je] stirksos stirksos, nu mažų dienų vargai Krš. Piemuo parėjo sužliùgęs kaip žlugtas Ln. Liuobi pareisi iš laukų sužliùgęs, suvargęs End.
2. prisigerti vandens: Nėr sausi [miežiai] – toki sužliùgę Gs. Supuvo, sužliùgo mendeliai, nevežė nei namo Pv. Tirštų, rasa sužliugusių pradalgių jau eilių eilės priguldyta J.Paukš.
3. permirkti prakaitu: Nu prakaito liuob sužliùgę eis žmonys – tokie buvo karščiai Krš. Tokio[je] šilto[je] važinėsys, sužliùgsi, sušlapsi Krš. Visas šlapias, visas sužliùgęs Km.
ǁ pasrūti (ppr. krauju): Važiuoju, tik mano arklys skuokt šonan – pasbaidė, daboju išlindęs – ėgi guli paravėj žmogus visas kraujuos sužliùgęs Prng.
4. be paliovos lyti, nebūti giedros: Tokie orai sužliùgę Pl. Tai sužliùgus diena! Vdžg.
5. sutežti, pavandeniuoti: Žemė sužliugo – parsigėrus vandenio: šlapia, sunki J.Jabl. Laukus dengiąs sniegas pajuodęs, sužliugęs ir galbūt paskutinis P.Cvir.
6. Jnk, Mrc sutižti, sukristi, netekti standumo: Galėt (galbūt) šalton vieton dieška stovėjo, kad tešla tep sužliùgo Mrc. Kai prikaiti ką šaltą pečiun, susėda pyragai, sužliū̃gsta Klt. Sužliùgę pomidorai kap varliukės Kbr. Sužliùgusios tos bulbės, pakepė, suėdė Krš. Prasmirdę, sužliùgę [žuvys] Sn. Kap pavirini, tai tas siūlas kap sužliùgęs, tik sunkumą turi, tep netikęs Pv. Jauname (per jaunatį) sudėti kopūstai esti lyg minkšti, sužliugę LTR(Šil). Jie turį sveiką šeimynišką valgį vietoj tų sužliugusių barščių iš bendrojo katilo viešoje valgykloje rš. Jei lašiniai atsileidę, sužliugę, tai bus lietaus LTR(Graž).
7. suzmegti, sugriūti: Molinis namukas paskui pradėjo sužliùgt Tlž. Sužliùgęs visas dangstis, baisiai ima [v]andenį Klt. Trobos stovėjo abipus gatvės, išmaltos, sužliugusios rš.
8. Graž sukristi, suglebti: Kūnas lyg sužliùgo nei šio, nei to Dg. Putminys sužliùgo Šts. Saulei užtekėjus, mirusioji pažemėjo, jos skruostai sužliugo P.Cvir.
| In pabeigą kiaulė būna sužliùgus ir paskui paršuojasi Brb.
9. NdŽ išpursti, patinti (apie veidą): Girtuoklio veidas sužliùgęs, pamėlęs Al.
ǁ aptukti: Su tokiu dribsu sužliùgusiu neitau gult! Rdm.
10. euf. susišlapinti: Kūdikis tas žliugte sužliùgęs, t. y. susimyžęs J. Visas sužliùgęs, subuvęs Grž. Atkėliau kaldrelę, vaikas guli visas sužliùgęs, susmirdęs Ds.
užžliùgti
1. intr. NdŽ užaugti žole, užpelkėti: Šalimais [telkšo] gilūs, nendrėtais pakraščiais užžliugę ežerai, pilnos klykaujančių paukščių pelkės S.Zob.
2. tr. prk. užimti vietą, užgremėzdinti: Pagedęs daiktas ir kad kampą užžliùgęs stovėtų – išmesk! Pv.