šlýti, šlỹja (šli̇̀ja LKKIX208(Dv), šlẽja, šlỹna BzF183, NdŽ, Kv, šliñta, šlỹsta, šlỹva), šli̇̀jo intr. DŽ, NdŽ
1. Rtr, NdŽ, KŽ krypti, virsti į šalį, svirti, linkti: Siena jau šlyja J.Jabl. Triobos šlỹva, o vyro reik LKT197(KzR). Kluonas jau šli̇̀ja kiton pusėn Pls. Tavo tvartas šli̇̀ja, dėk jam oparas Lš. Šlintanti varpelė BTŽ475(P). Rugiai pradėjo šlyti prie žemės, t. y. linkti J. Šli̇̀jo, šli̇̀jo, tik su sykiu ūžt ant žemės! Dkš. Šlajos šlỹja Erž. Kaip užeina svaiginys, ašvienis šlỹsta į šalį, t. y. iš lengvo virsta J. Kad aš vis in šoną šlijù Vrn. Jei einu tep, žiūrėdamas in vieną vietą, tai nieko; jei pasisukiot kur, tai jau šli̇̀ja kojos Dg. Atrado daug bažnyčių parkrypusių, bešlynančių M.Valanč.
| prk.: Tam vyskupui mirus, viskas pradėjo šlyti ant piktosios pusės M.Valanč.
| refl. NdŽ: Šlỹjas į šalį Erž. Jau mūs pirkia šli̇̀jas in šono, reikia spandyt Arm.
2. NdŽ leistis, slinkti (žemyn): Krantas pamažėli šli̇̀jo žemyn DŽ.
3. Ser, NdŽ šlietis, remtis: Prie medžio šlýti DŽ1. Ir šli̇̀ja in sieną Vlk.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. loštis: Šlijosi atgal ant suolo Žem.
4. lingv. žr. šlieti 3 (refl.): Bendratis gali šlyti ir prie veiksmažodinio daiktavardžio LKGII427.
5. prk. linkti į kieno nors pusę: Jie nežino, kur šlýti NdŽ. Pradėjo šlyti į pagonų tikėjimą M.Valanč.
6. Ser būti prie pat ko, ribotis, liestis: Šlýti prie ko NdŽ.
7. klostytis bloga linkme, eiti prastyn, blogėti: Jau nekalbant apie platesnio masto ūkines problemas, štai kasdieniniai namų reikalai – ir tie pradėjo šlyti V.Myk-Put. Šlyja darbo drausmė sp. Mano sveikata šlyja I.Simon. Man galva šli̇̀ja (svaigsta), o čia – pati ta darbymetė Vlk.
8. krikti, irti: Vokyčiai pradėjo šlyti ir mukti S.Dauk. Švarna norėjo dar šlystančias eilas pastiprinti S.Dauk.
ǁ NdŽ netekti tvirto įsitikinimo, svyruoti: Kiti, vaikščiodamys po sodas, jau jau šlynančius žmones stiprino katalikų tikėjime M.Valanč.
atšlýti
1. intr. KŽ atsitraukti: Jis žingsnį atšli̇̀jo atgal DŽ. Nusigando Adomėlis, atšlijo nuo obels ir net rankomis sumostagavo V.Myk-Put.
| prk.: Iš pirmo žvilgsnio ši siužetinė linija atrodo lyg visiškai atšlijusi nuo pagrindinės rš.
^ Kaip kiaulė nuo karšto ėdalo atšlyjù [pavargusi ausdama] Aln.
2. intr. pavirsti, pasvirti: Ma[no] brolelis in burnelę ir atšlijo in šalelę TŽI185(Vlk).
3. intr. Š, KŽ atsišlieti, atsiremti: Kur ne kur tinginiai surumbėję arba smaguriai prie sienos atšliję snaudė Tat.
| refl.: Vyras atsišlỹna pečiaus Ktk. Kad mano tėvalis gyvas tebibūtų nors į sieną atsišlijęs, aš toks nebūčio M.Valanč.
4. KŽ žr. atšlieti 1.
nušlýti, nušlỹja (nùšlija, nušlỹna Š), nušli̇̀jo intr. Š
1. KŽ, Kš nukrypti, nusvirti, nulinkti į šoną: Viršūnę kūgio, žagą nušli̇̀jusį atitiesk, pataisyk J. Jis drožė jam ausin, kad net nušli̇̀jo NdŽ. Vežimas nušli̇̀jęs, gali virsti DŽ1. Kluonas nušli̇̀jo in šono, nulinko Šlčn. Įsigėrė vienas i nušli̇̀jo – jau gatavas Pls. Dar neišgėrė nei in puselę, jau ir nušli̇̀jo Jons in šalelę LTR(Ūd). Nušli̇̀jo bernužėlis kaip girios ąžuolėlis (d.) Drs. Pasėjėjęs į duris nušlijo Lapinas ir, vos nepargriuvęs, atsisėdo ant suolo V.Krėv.
2. nuslinkti žemyn: Kūliai nuo šalinės nušli̇̀jo DŽ. Žiūrėk, kaip tavo rugiai nušli̇̀jo į šoną, gali vežimas nuvirsti NdŽ.
ǁ prk. pasitraukti, nutolti: Rašytoja iš karto atsistojo ant realistinės dirvos, nuo kurios jau nenušlijo per visą savo buitelę rš.
3. prk. palinkti į kieno pusę, pritapti: Didžiūnas Barauskis ir pats į kalvinus nušlijęs, ir kitus visus į kalvinų tikėjimą patraukė M.Valanč.
4. sublogėti: Nùšlija vyrai, ką geria Drsk.
pašlýti, pašlỹja (pàšlija Pls, Kb, Drsk), pašli̇̀jo intr.
1. I, Š, Rtr, BŽ266, DŽ1, KŽ, Ktk, Č pakrypti, pavirsti į šoną, pasvirti, nulinkti: Siena pašli̇̀jo NdŽ. Kūgis jau pašli̇̀jo, kokis kreivas pasdarė Dg. Pašli̇̀jęs medis Als. Šit ant Samališkės kur eitant buvo kryžius, teip pašlijęs rugiūs Vž. Putinėli raudoniausias (raudonasai Rdš), ko pašlijai ant šalelės? (d.) Rod, Pls. Mėžyme javai net į šalis pašli̇̀ję Rod. Po lietui visi javai pašli̇̀jo Snt. Vidaus bėgis turi būti kiek pašli̇̀jęs į kelio vidų KŽ. Sukeikęs drožė Juozui į ausį ir pats pašlijo, mažne pavirto Žem. Ir papūtė vėjelis, ir pašli̇̀jo žirgelis (d.) Kb.
^ An pašli̇̀jusio medžio visi šunes myža Ūd.
pašli̇̀jusiai adv.: [Skiepijant] reik diegti vieną dirgsnį pryšakė[je] įkištojo mietelio, o antri dvi atželi iš šalių mietelio, pašlijusiai ant mieteliu S.Dauk.
| refl.: Tas kad stums, tokia tarpininkė net pasišlijo Žem.
2. pasiremti: Aš pašlyju į apkaso kraštą E.Miež. Prie pat durelių, pašlijęs į tvorą, Jonas rūkė savo pypkę Mš.
3. KŽ, Plv prk. pablogėti, pairti, pakrikti: Pašli̇̀jo gyvenimas, pašli̇̀jo ir sveikata Ktk. Gal žmogui protas pašli̇̀jo NdŽ. Labai mano galva pašli̇̀jus – neprisimenu Nmn. Jo autoritetas gerokai pašli̇̀jo NdŽ. Drausmė jo pamokose pašlijusi rš. Pašli̇̀jusi firmos padėtis NdŽ.
4. prk. palinkti į kieno pusę, suartėti: Bajorai ir visi, kurie buvo į juos pašliję savo papročiais, savo kalba ir ateities siekimais, pajuto pavojų iš lietuvių valstiečių rš.
5. žemėjant nusitęsti, nusidriekti: Tą mažą slėnelį, paužulniai pašlijusį pietų link į jūrą, iš visų kitų trijų šonų užstoja Jaila Vaižg. Visas tas kraštas, kaip šiandien regam, pašlijęs yra į Baltijos jūrą S.Dauk.
6. kiek susmegti, patilžti: Duona pašli̇̀jusi, it [v]andens pritraukta, pasruvusi, sužlegusi M.Unt.
◊ žẽmė pašli̇̀jo iš po kójų NdŽ pasidarė nesaugu.
paršlýti intr. BzF183, K, DŽ pakrypti į šoną, palinkti: Sieną paršlijusią ramstyk su ramčiais J. Girtas paršlijo ir išvirto J. Ant kėdės paršli̇̀jusi tūnojo moteris NdŽ. Ir paršlijo liemenėlis kaip girioj ąžuolėlis LTR(Kbr). Tas apalpęs į jų glėbį paršlijo Kel1881,188. Senai bažnyčiai jau paršlijus, 13 d. birželio 1757 m. padėjo pamatus naujos mūro bažnyčios M.Valanč.
ǁ gulsčiai padrikti, išaugti: Paršlijęs stiebas BTŽ410(P).
ǁ parvirsti, parkristi, nugriūti: Ėmė ir paršli̇̀jo an ledo Lp.
péršlyti intr. NdŽ nušlyti per ką.
prišlýti intr.
1. Š, NdŽ, KŽ, Kp prisiglausti: Ji prišli̇̀jo prie mano peties DŽ1. Jis prišlijęs atbulas prie sienos TP1880,84.
| refl.: Prisišlijęs prie lango, jis ligi vėlyvos nakties prarymodavo V.Myk-Put.
2. lingv. prisijungti, prisišlieti: Toji pati bendratis, prišlijusi prie tam tikro tarinio, paverčia tą patį veiksnį dažnai papildiniu J.Jabl. Lietuvių kalboje sangrąžos dalelytė visuomet yra prišlijusi prie veiksmažodžio BV197.
3. Ser ribotis, prieiti prie pat ko: Prie Vidurio Sibiro plokščiakalnės yra prišlijęs žiemryčių kalnų kraštas rš.
4. prk. prisigretinti, pritapti: Aštuonioliktaisiais ir aš buvau prišlijęs prie raudonųjų raitelių J.Dov.
| refl.: Naujos gadynės sujudimai įtraukė jį į politikos sūkurį, kuriame jis dalyvavo prisišlijęs į kairiuosius rš.
5. prk. prisišlidinti, prikibti: Prišli̇̀jo prie manęs, ir negaliu atsikratyt Mrj.
sušlýti, sušlỹja (sùšlija Rod, sùšleja), sušli̇̀jo intr.
1. Š, DŽ, NdŽ sukrypti, pavirsti į šalį, sulinkti: Sušli̇̀jusi trioba K. Sušli̇̀jo rugiai, kad geri, t. y. sugulė po kits kitu, biškį sukrito par vieną J. Avižos yra sušli̇̀jusios Klp. Kad rugiai pavieneriuo yr susisukę, sakom: y[ra] sušli̇̀ję, o kad viseip – sukritę Ggr. Buvo sušli̇̀ję [rugiai], ale atsitiesė Šv. Sušli̇̀jusias avižas reik pjauti užeidamós Šts.
2. NdŽ susispausti, susiglausti.
ǁ tankiai suaugti: Ot rugiai, tai rugiai – kap triūba sušli̇̀ję LKKXIII126(Grv).
3. NdŽ prisijungti, susivienyti: Suvalkiečių ne kartą ir anksčiau rūpintasi sušlyti su Lietuva, nuo kurios jie buvo atskirti rš.
4. susibendrauti, susidėti: Ana sùšleja veikiai su svetimu vyru J. Abudu sušlijo, taip ir pradėjo gyventi rš(Kp).
užšlýti intr. NdŽ nulinkti, nuvirsti ant ko ar už ko užkliuvus.