šarmóti, -ója, -ójo intr. NdŽ, KŽ, Kltn; Sut, N, KBII198, M, LL250 šarma trauktis, šerkšnyti: Akminai šarmó[ja], kaip užeina šalčiai Užv. Avilio sienos žiemą peršąla, šarmoja J.Krišč. Pakluonėmis šarmojo žolė ir geltonavo ražienos rš.
| refl.: Jau sienos pradėjo šarmóties, kaži, a ilgai bus tie šalčiai Erž.
ǁ impers. N, Rtr, KŽ dėtis, rastis šarmai: Šiandien šarmó[ja], t. y. sniegus traukia ant medžių, tvorų, langų J. Kada rūkas, tada šarmója ant medžių, ant žolės Btg.
| prk.: Alum lynojo, midum miglojo, medum šarmojo KlvD176.
ǁ tr. šarma traukti: Drėgna šarma šarmojo mano drabužius rš.
apšarmóti intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, Grnk, Krkl, Brs, Vvr, Dkš, Stk, Lp, Mrk; R, MŽ, N, L šarma apsitraukti, apšerkšnyti: Kad medžiai [žiemą] apšarmóję, vasara lytota Krš. Medžiai yra šįryt apšarmóję Klp. Trobos durys šlapios, apšarmojusios nuo vidaus šilimos; viduj lubos varvančios, prišarmojusios Žem. Jų ir trobos sienos apšarmójo nuo šitokio šalčio Lš. Par naktį apšarmójo langai Skp. Kai[p] smagu būdavo klėty miegot – apšarmóję patalai aplink lūpas! Jrb. Matai, i šuniukas apšarmójęs, kaklas baltas Erž. Bruknelė nu speigų apšarmojusi tebžaliuo[ja] S.Dauk. Apšarmójo bėrs žirgelis JV1078. Apšarmojo šilkų skara baltojoj rankelėj LTR(Nm).
| prk.: Numanyti galėjai, jog jisai nebe mažųjų jau klasių, nes žemoji veido dalis buvo jau apšarmojusi gelsvais plaukgauriais Žem.
| refl.: Apsišarmóję ūsai nuo šalčio, nuo speigo J.
| prk.: Atėjo vakaras apsišarmojęs B.Sruog.
ǁ tr. Plv šarma, šerkšnu aptraukti: Iš eglynų apšarmotų staugia vilkas; net baisu! Mair. Šakos eglių vis buvo apšarmotos nuog garų I. Jo uostai apšarmóti nū šalčio Sg. Apšarmótas, apmiglotas žals vainikėlis LB32.
ǁ tr. prk. pražildyti: Baltai galvą apšarmojo nykus juodas rūpestis S.Nėr.
įšarmóti intr. J.Jabl, Rtr, NdŽ, KŽ šarma apsitraukti, apšarmoti: Langai įšarmóję Š. Vasarą [pirties krosnies] akmenai neįšarmója, tai mažiau reikia ir kūrent Pc. Tvarte taip šalta, ka karvė visa įšarmójus Rs. Katins juods, katins juods, papilvė geltona, ausys stačios, akys plačios, uostai įšarmoję (d.) Sg.
iššarmóti intr. šarma apsitraukti, apšarmoti: Šaltà buvo, uostai iššarmóję Sg.
nušarmóti intr. KŽ; Ser šarma apsitraukti, nušerkšnyti: Visos sienos nušarmójo NdŽ. Šįryt jau tikra šalna buvo atvažiavus. Visi stogai buvo nušarmoję P.Vaičiūn.
ǁ prk. pražilti: Iš po didelės kutuotos skaros per veidus driekdavosi nušarmotos plaukų gijos rš.
pašarmóti intr. NdŽ; Ser kiek apsidengti šarma, apšerkšnyti: Jo balta statula pašarmodavo ledinio stiklo žvaigždelėmis rš.
ǁ prk. kiek pražilti: Inžinierius Normantas, aukštas, malonaus veido, per anksti pašarmojusiais paausiais vyras rš.
prišarmóti intr. I, NdŽ, Vkš prisitraukti šarmos, prišerkšnyti: Prišarmójęs tas sklepas, tai pakūriau Jrb. Visi medžiai prišarmóję Brs. Visur prišarmóję buvo Pc.
ǁ tr. šarma aptraukti: Vasarą lytumi kapojosi, o žiemą šakas prišarmojo Žem.