pėdẽlė

Apibrėžtis
pėdẽlė sf. (2)
1. Klvr, Brt, Mrj, Šn, Krsn vežimo dalis, jungianti ašį su rungu ir prilaikanti ratą: Pėdẽlė vežimo jungia lušnapantį su ašim Brb. Pėdẽlės eina nuo ašies į rungą Vlkv. Prie ašų pritaisė pėdelès Ktv. Pėdelès padariau drūtmedžio Nm. Vežimas iširęs, be pėdẽlių, be rungų Gž.
2. prie vežimo pritaisyta pamina pasistoti lipant: Užeik iš tiesiojo (dešinio) šono, tę yra pėdẽlė, tai geriau inlipt Sn.
3. Vlkv, Kt verpiamojo ratelio pamina, pakoja.
4. invalido ramentas: Pėdelė kojos SD122.
5. SD346 žr. 1 pėdė 1.
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: pedestal
prancūzų kalba: souris
vokiečių kalba: Pedelecs
rusų kalba: педаль
lenkų kalba: pedał

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra