zaũnyti, -ija (-yja K), -ijo (-yjo K) KBII193, K.Būg, Rtr, RŽ, DŽ, FrnW menk.
1. intr., tr. Q391,471, R, R172,218,393, MŽ290,429,529, Sut, Kos59, I, M, NdŽ, KŽ, Kv, Vdk, Kl, Dglš niekus kalbėti, plepėti, taukšti: Palauk nezaunijęs MŽ. Plepu, ževernoju, zauniju D.Pošk. Zaunyk, kad tu zaunytumbei B. Tylėk ir nezaunyk N. Jis jam per daug pagavo zaũnyt Sch234. Bernytis zaũnija su mergyte jaučius ganydamu J. Zaũniji nėkus visai Vkš. Ką tu čia zaũniji, vis tiek nėkas neklausysis Grd. Zaũnija visokias nesąmones ligu kluika Lk. Gali sau zaunyti, kiek patinka Ms. Ką čia tas diedas zaũnija? Dl. Ko čia zaũniji kaip šuo, a neisi lauko? KlvrŽ. Zaũnija kaip tas šuo į mėnesį veizėdamas Krš. Nezaũnyk niekus, sakyk griekus (juok.) Skr. Atsistojęs anakur ir zaũnija Grš. Anas kai atsisėda, tai visą dieną ir zaũnyja Vžns. Eik šalin nezaũnijęs Pns. Ko čia zaũniji kaip pasamdytas? Žr. Dar negirtas, o niekus zauniji V.Krėv. Zaunyti jiems valia A1883,196. Tuojau apie skyrimą pradeda zaunyti LC1878,34. Tolesniai tas pats rašytojas dar zaunija: – Tame pasvietė[je], sako, gyvena kiaušrijai S.Dauk. Tauzyk sau ir zaunyk, ką tinkamas, mes žinom, jog būrys daugiaus gal nuvalioti nekaip vienas M.Valanč. Apie Joną tie liežuvnykai daug kaulija ir zaunija SPI82.
2. intr., tr. Q259, Lg, Bsg, Pbs, Dl, Žl, Ut, Rk, Sdb, Dbk, Tr, Kvr, Pn, Švn, Mšk, Vrb, Mrj, Kl, Gršl, Šts, Nt nuolat, įkyriai ko prašyti, kaulyti: Prašyti ir visados zaunyti B750. Pristojęs zaũnijo, pinigų daugiau negavo Skp. Senai zaũnija, tai nebesimėgė, stojau ir padirbau Kp. Zaũnyk nezaũnijęs, pasakiau, i kvit Ps. Zaũnija ir zaũnija: ir jam tokio kvietko reikia Aln. Aštuonias dienas pabuvau [ligoninėje], ale zaũnijau zaũnijau: leiskit namon Bgs. Visu keliu zaũnijo [mergelytė] lėlę nupirkt Pnd. Nupirksiu, nupirksiu, tik nebezaũnyk Kp. Zaũnijo ir zaũnijo kožna diena, kol padirbau neapsikentęs Slm. Kad jau teip zaũnija, duok kokį litą ar ką Paį. Nezaũnyk, bo gausi par kaktą PnmR. Boba, į stubą įėjusi, pirmučiaus dalies meldė, o tą gavusi, pradėjo visokių niekniekių švelniai zaũnyt Sch161.
3. intr. Skd, Yl, Skdv, Šl verkšlenti, žliumbti: Neskenčia, kad zaũnija: teip jau galva išdužyta Ktk. Ale tu tai kaip ir mažas vaikas: zaũniji ir zaũniji, kada gi ir nustosi Sv. I zaunija į kertę įsilindęs Kl. Benk zaũnyti, o da gausi Ms. Be reikalo zaũniji, vis tiek nieko neduosiu Dr. Ko zaũniji kaip merga Vvr.
ǁ priekaištauti, niurzgėti: Vyras zaũnijo mažai pavalgęs Ad. Kad atse[jo] apyžalė duona iškept, tai dabar zaunysi man visą mėnasį Krd. Gaspadorius ir sako: „Kaip tu, bambly, drįsti zaunyt, tokią košę peikt?“ BsPII115.
4. tr., intr. Rs, Btg, Šlv negražiai, nepadoriai kalbėti, piktžodžiauti, blevyzgoti: Nezaũnyk prie žmonių, begėdi tu! Šk. Jokūbas zaũnija visokius nėkus, vaikus veda iš kelio Pln. Svietas zaũnija bjauriai, zyza ir zyza Krš. Yr tokių: zaũnys zaũnys i vis aple antrą galą trauks Rdn. Buvo kriaučius, tas, po parapiją valkiodamasis, kaip drignių prisivalgęs nezaunijo, jaunųjų nepiktino Tat. Motina bardavos: – Nezaunykit! Įsr. Dėl to kad aš ateisiu, tai aš priminsiu jam jo darbus, kurius jis daro ir zaunija piktais žodžiais prieš mus ir tuomi nesikakdina Bb3JnL10,1.
5. intr. Q297, R224, Kri, Paį, Krs, Jnšk, Pkr, Rd, Skp, Lel, Vv loti: Ar nustosi tu zaũnijęs vieną kartą?! Eik būdon! Rm. Vakar perniek zaũnijo ir zaũnijo, sakau, ka taũ vilkai suėst! Grv. Ir šunys nutilo, nės ir jiems gana buvo darbo zaunyti per visą dieną Vrp1889,2.
apzaũnyti tr. menk. apkalbėti, kalbėjimu nurungti: Džiaugiasi iš to tėveliai, kad vaikai, ganydami kiaules, jau apzaunyja didelius M.Jan.
atzaũnyti tr. menk. mėgdžiojant lojimą, atšaukti, paneigti: Aptarytojas atzaunijo šlovę triskart pasuolėj (senovės etikos principas) Gmž.
įzaũnyti menk.
1. intr. Š, NdŽ daug plepėti.
2. tr. įteigti: Augantims tokias nesąmones (bedievystę) lengvu įzaũnyti Krš.
išzaũnyti tr. Š menk.
1. R45,199, MŽ, MŽ61,265, N išplepėti, išpasakoti: Išzaunyti, ištauzyti S.Dauk. Boba išzaũnija visus niekus J.
2. Všk, Paį, Kp, Sv, Tr, Ldk išprašyti, iškaulyti: Tole zaũnijo, kole išzaũnijo Dglš. Išzaũnijo paskutinį rublį Ut.
| refl. tr. Lp: Iš kur čia tas terbas išsizaunijai? Žem.
nuzaũnyti intr. Ds, Mrc menk. nušnekėti, nusišnekėti: Andais Kelnickūtis čystai vėjus nuzaũnijo – musėt anam neb visi numien Šll.
pazaũnyti menk.
1. tr., intr. MŽ, N, Ds paplepėti, pataukšti: Eik ir ten pazaũnyk, čia jau man prizaunijai J. Neprasidėk, pazaũnys i nutils Krš. Tik tu, meldžiamas, tą nepazaũnyk kam BM237(Vl). Pazaũnijo ne šią ne tą – nukvakusi Krš.
| refl.: O pri darbo prėjęs jis ir ne iš dūšios dirbdavo, bet kaip sapnuodamas arba snopsodamas styrodavo po ilgas valandas ar su pypkapalaikiu darbą turėjo, ar su bile kuo pasizaunydavo BsPI91.
2. intr. pažliumbti: Pazaũnyk, seniai jau begirdėjau Vvr.
prazaũnyti intr. menk. praplepėti: Gerą valandą prazaũnijo, nors i duok su pagaliu Krš. Bengi mun ausis prazaũnyti Šts. Teip visą vakarą ir prazaũnijo Ds.
prizaũnyti tr., intr. J, Ds, Rz, Jdr, Kv; D.Pošk, S.Dauk menk. priplepėti: Na ir prizaũnyjo! Jrb. O toj kalė kad prizaũnijo ant mano vaiko! Lp. Daug nėkų prizaũnyti I. Tu prie to nekaltas, pikti liežuviai tau ausis prizaunijo LC1887,15.
| refl.: Prisiplepėti, prisiževernoti, prisizaunyti D.Pošk.
suzaũnyti menk.
1. tr., intr. sušnekėti: Vėplė, kuris suzaunijo, o jūs, kvailos, patikėjot ir riksmą čia keliat, nors dievus laukan nešk V.Krėv. Daro drąsų kalboje, beje, niekus suzaunyt Kel1881,45.
2. refl. tr. zaunijant užsipelnyti: Zaunijo zaunijo ir susizaunijo kačergą Sv.