vaikýti, vai̇̃ko, vai̇̃kė tr. [K], RŽ, FrnW
1. R, MŽ, N, [K], L, Š, LL209, Rtr, K.Būg, DŽ, KŽ, Šln, Btg versti lakstyti; varinėti, gainioti, vejoti: Vedžiot, vaikýt reikia, jeigu arklys punta Č. Vaikýdavom, kai išpūsdavo karvę: reikia neduot karvei stovėt Alz. Įžaboja karvę ir vai̇̃ko, varinėja ir praeina [išputimas] Kp. Jei persiėda gyvuliai, tai įdeda lazdą į snukį ir vaiko LTR(Br). Ji jau ne iš vieno girdėjo, kad Pimpės berniokas myli gyvulius, nevaiko jų J.Paukš. Žiemą basos [pačios] nelaikyk, apie gryčią nevaikyk LMD(Nj). Vaikýti po visą trobą NdŽ.
| prk.: Kad tu tokia mažukė tokią širdį (pyktį) vaikai̇̃, tai vaikýk Lp.
^ Vienas laiko, kitas vaiko PPr437, LTR(Skdt). Vėjai laksto po vidų, gali šunis vaikýt (šalta kaip lauke) Ds.
ǁ siuntinėti: Pusantro mėnesio vai̇̃kė vai̇̃kė, kol nustatė [ligą] Dg.
2. [K], M, Rtr, DŽ, KŽ, Pšš, Ldk, Alv, Kpč, Plv, Kbr versti pasišalinti, vyti šalin, baidyti: Vaikýk gyvuolius nuo iškados, t. y. gainiok J. Vaikýt einu karvės [iš daržo] Ad. Lapėnienė ir pūstyklę pametus, kaip karves vai̇̃kius [iš daržo] Slm. Karvės varmus vai̇̃ko LzŽ. Kad pr[i]ejo musių; vaikaũ vaikaũ iš gryčios ir vis nieko negaliu padaryt LKT319(Ant). Pirštų galais [motina] buvo įslinkusi seklyčion ir berželio šaka vaikė nuo veido įkyrias muses S.Zob. Tartum nupūsdami rasas nuo žolės, jie (arkliai) prunkštė ir vaikydami uodus purtėsi M.Katil. Aš nemušu to voro, nevaikaũ; jis man nieko nedaro, tegul gyvena sau Svn. Buvo toks eigulys, nu tai vaikýdavo mum nuo to šieno Lnkv. Vaikýk vištas nuog miežių, o tai išretins Vrnv. Regėjau, kap jis žvirblius iš kanapių akmenais vaikė Lš. Šuva neduoda [katėm] ramybės, vai̇̃ko gi jas, užveja ant pečiaus Kpr. Jo tėvas vaikýdavo vaikus iš aviečių Krs. Kur geresnės pievos, bėga gaspadoriai vaikýtų [dainuojančių bernų] Žb. Vis vai̇̃kė mus, kad neganytume Btrm. Aš dar turiu čėso su mergomi užsiimdinėt, nuog sūnų vaikýt! Drsk. Nuog marčios neparosi bėgiot, kap vaiki̇̀s Drsk. Kas iš to jauno: pasgeria, durnavoja, iš namų vaiko Dg. Po rinką zujo policininkai ir vaikė visus, kas norėjo išsidėlioti savo prekes V.Myk-Put. Išejo bobulė ožio vaikytų [iš darželio] LLDI199(Ob). Mes buvom vaikomi (paraštėje vijami), jog ant savo ūlyčių nedrįsom vaikščioti BBRd4,18.
| Vaikýti nuo savęs pypkės dūmus NdŽ.
| prk.: Nors [Brisius] nebeprigirdi, o sunkios blakstienos amžinai merkia jo traškanotas akis, tačiau vaiko nuo savęs snaudulį ir klausos J.Bil.
^ Porino, kap vištas vai̇̃kė (padrikai, šūkčiodama) Drsk. Kap motina muša – tik musias vai̇̃ko LKKXIII137(Grv). Tirštimai draugės (šeimynos) nevaiko LTR(Lš).
| refl. tr.: Visi tuos uodus vai̇̃kos nuo kojų Pv. Tie žabaliai teip puola, tai vaikýkis vaikýkis Pnm.
3. R, MŽ, Sut, N, NdŽ, KŽ, Snt, Lnkv, Šmn, Jž, LTR(Brž) vytis, gaudyti; persekioti: Iškaitau paršelukus bevaikýdama [į tvartą] Rud. Vaikiaũ kiaulę visur Rod. Tą avį miške bevaikydamas paklydau LTR(Mrj). Šunys, kur vaiko žvėris, užejo sesutę medy[je] (ps.) Btg. Dėkui tau, vaikeli, ką tu tą mano nevidoną užmušei; aš jį vaikau jau kelintas metas BsPIV81(Brt). Atsiliko Šviedrys ir nuklydo toli girion, žmones bevaikydamas V.Krėv. Kur sustojo priešas, mus taip energingai vaikęs? M.Katil. Vejonę darau, vaikausi, vaikau SD387. Žuvis didė, marių smaku vadinama, nuog mažų žuvelių prapuola, kad vaikydama ant krašto ižpuola SPII70.
^ Vaiko kap šuva blusas LTR(Auk). Du kiškiu vaikýsi, nei vieno nepavysi JT371. Suraišiotas, sumazgiotas po karklyną kiaules vaiko (šepetys) M.
vaikýtinai
| refl. tr. SD387, N, Š: Jie vai̇̃kėsi vienas kitą NdŽ. Su kuom vaikýtis [K]. Man vaikantỹs kiaules net šonus padiegė Vlk. Po tam … po visus pakraščius vaikės tą veršį, pakol ant savo pusės pastatė, kolei sugavo DS74(Rs). Atsisėdo Straublys ant viesulo ir nuskrido toli, o Dundulis nusivijo jį ir vaikosi iki šios dienos V.Krėv. Brolis po gires su žvėrimis vaikos A1885,7.
ǁ refl. tr. Lš prk. sekioti, meilintis: Tos bobos jį vai̇̃kės, kai jis mergos ieškojo Jrb. Baltas diedas, galva kap sniegas balta, o jis dar moteriškę vai̇̃kos Vrn.
4. prk. barti: Ką te vaikýsi svetimus [vaikus], sa[vo] nesužiūrai Azr. Nuo gaspadinių gaudavom vaikýt, kam anksti parginėm Šd.
5. DŽ, Dkš, Gdl, Dg prk. kreipti ypatingą dėmesį, paisyti: Miestiškas madas vaikýti NdŽ. Užtat kaimynas nuplikęs, kad jo dukterys madas vai̇̃ko Srv. Du bambiziokai pasikorė, vaikýdami savo puikybę BM86(Brž). Nustos bajorai ponystę vaikyti S.Dauk.
| refl. tr. NdŽ, Mrj: Šarūnė niekada gandų nesivaikė V.Bub. Ot, prieg žemei dar ledva ritas, o jau madas vai̇̃kos Lp. Papartienė buvo paprasta moteris, kilusi iš pasiturinčių ūkininkų šeimos, niekad jokių bajorysčių nesivaikė rš.
6. prk. stengtis prilygti, lygintis: Prasimanė didžturčius vaikyti rš.
| refl. NdŽ.
7. refl. DŽ stengtis įgyti, siekti ko: Nesivaikyk garbės, karjeros, pinigų – visa tai burbulas rš. Jis gyveno tėvo paliktuose namuose ir, daug nesivaikydamas, tenkinosi pelnu, gaunamu iš savo verslo J.Balč. Tu nesvaikýk pinigo, bet eik prie lengvesnio darbo Slk. Už obuolių nesivaikaũ (nelabai juos mėgstu) Ppr. Visų vėjų nereik vaikýtis: kur ką pamatęs visko neįsigysi Jrb. Vaikýtis raštininko vietos NdŽ.
8. refl. Dkš pūsti (apie vėją): Kluone tai vėjas vaikỹsis – negulk Kt. Reik an tvarto užkraut, ka vėjas nesivaikỹtų Gs. Atsikėliau, – šalta, vėjai vai̇̃kosi po kambarį VšR.
| prk.: Man širdy pavasariniai vėjai vaikos S.Nėr.
9. pučiant judinti: Vėjas vaiko sniego sūkurius rš. Vėjas yra, vėjas vai̇̃ko medelius, vai̇̃ko gerai Kls.
10. leisti, tirpdyti: Saulė sniegą jau baigia vaikýt Užp.
11. vaisinti, kergti: Veršis vai̇̃ko karvę Dv.
ǁ refl. J, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, Rtn, Paį, Všk, Aln, Sv geisti patino, lakstyti, bėginėtis: Karvės vai̇̃kos, reikia jaučio Ldk. Vai̇̃kos Margoja Kp. Mano karvė paskėlė vaikýtis, bet veršio arti nėra Kb. Karvė vai̇̃kės vai̇̃kės, bet dar nepasvaikė Ds. Avys pradėdinėja vaikýtis Dv. Kovos mėnasy jau vai̇̃kos kiškiai Ob.
◊ kiaulès vaikýti eiti griuvinėjant: Kai jau eina girtas, tada sako – kiaulès vai̇̃ko LKKXIII127(Grv).
poveliùs vaikýti toks Užgavėnių žaidimas: Vaikai, važiuokit povẽlių vaikýt, gerai linai augs Ss. Niekas nesugebėdavo taip vikriai perlieti vandeniu per Užgavėnes povelius bevaikančio jaunimo arba rugiapjūtės pabaigtuvininkų kaip Kazys V.Myk-Put.
šuni̇̀s vaikýti bastytis be darbo, valkatauti: O dar̃ pasėjęs negi šuni̇̀s vaikýsi, – reikia dirbt Alv. Jaunatvėj tėvų neklausys – vėliau šunis vaikys LTR(Auk).
vė́jus vaikýti (vaikýtis Vrb) DŽ, NdŽ, Grž; LTR(Pg) nerimtai elgtis, bastytis, trankytis: Buvo jaunikaitis: tas vėjų nevaikė, nešvilpino, netinginiavo Tat. O dabar eiti, klajoti po svietą, vėjus vaikyti V.Piet. Kaimas jau taip pripratęs, kad jauni vyrai naktimis vėjus vaiko LTR.
vélnius vaikýti ieškoti priekabių: Žmogus iš nieko vélnius vai̇̃ko Vlkv.
apvaikýti tr.
1. priversti apibėgti, apvyti: Apvaikiaũ aplink Žilionies kluoną Lp.
2. refl. Rtn kiek nusivaikyti, apsibaidyti: Širšių bijodavom, tai apsivai̇̃kom šakom, lapais Srj. Palauk, dabar nepamelši – tegul karvės apsivai̇̃ko Slm.
3. prk. didumą (darbų) nudirbti, atstumti: Jau šiek tiek apvaikiaũ darbus Prn.
| refl. tr.: Andrius vis laukė: apsivaikys darbus, bus laisvesnio laiko V.Bub.
4. žr. pavaikyti 6 (refl.): Jeigu kuri karvė labai ilgai neapsivaiko, tai reikia užrišt ant jos kaklo seną nuo mėsos pantį LTR(Kp).
5. apvaisinti žiedadulkėmis, apdulkinti: Jūsų aguonos nepilnavidurės, apvaikýtos, matyt, laukinėm Pnd.
6. menk. išprievartauti: Baudžiaunykę jaunamartę pirmą naktį pats ponas apvai̇̃ko Sem.
atvaikýti tr. Š, KŽ nuvyti šalin, nubaidyti: Šunį neatvaikýsi nuo savęs Dgp. Mėtė akmenim ir atvai̇̃kė vilką Arm. Aš jau tris kartus atvaikiaũ [kiaules nuo rugių], o tu do nė vieno Sl.
įvaikýti tr. Brb vaikant nukamuoti, įbauginti: Vaikai vištas įvai̇̃kė, nesileidžia artyn Prn. Tas veršis vilko įvaikýtas neaugo Zp.
išvaikýti tr.
1. Q550, SD1157, R, MŽ, S.Stan, Sut, N, [K] Š, L, LL167,175,209, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, Ps, Vlk, Kpč, Slv išgainioti į šalis, išblaškyti: Ižvaikau, ižbarstau SD318. Šuo avis išvai̇̃kė Jrb. Atalekia senė, lazda rankoj, prikelia prikelia, išvai̇̃ko tas karves [,kad negulėtų, ėstų] Svn. Ant rytojaus tik išginus ponas paleidė šunis, kad kiškius išvaikytų LTR(Kp). Aveles išvai̇̃kė, vilneles išdraikė po laukus, po laukus (d.) Klvr. Jei triukšmas nesiliaus, jie tuoj išvaikys susirinkimą I.Simon. Vilkas ima jas ir išvaiko avis Ch1Jn10,12.
| prk.: Vakarušką lietus išvai̇̃kė Skp. Ir žmonių ten nedaugel liko; ar viesulai juos išvaikė, ar maras išmušė, niekas nežinojo V.Krėv.
^ Raguota karvė visą pulką išvaiko LTR(Rm). Pilnas tvartas raudonų arkliukų, inej[o] vienas juodas ir visus išvaikė (žarijos ir žarsteklis) LMD(Lzd).
ǁ priversti išvykti daugeliui į įvairias vietas: Vaikai kai šuniukai po visą svietą išvaikýti Krm.
2. M, LL213, Rtr, KŽ, Jž išvyti, išvaryti, išvejoti, išbaidyti: Girtas išvai̇̃kė visus vaikus iš dubos J. Marti išvai̇̃kė šeimyną J. Pačią išvai̇̃kė, ir vėl paliks vienas Slm. Ka bus kas jūsų gryčio[je], išvaikýkiat LKT264(RdN). Vaikiau vaikiau i negaliu išvaikýt [karvės iš daržo] Ad. Išvaikýk vištas iš daržo, – viralus išdraskis Rod. Lizduke katinas buvo, špokus išvai̇̃kė, išpjovė Pg. Ašiai ir žabus atsargiai ėmiau, kad jo (paukštelio) neišvaikýč Ob. Tikrai papečyj murma vaidalas! Tik kaip anas reikia išvaikyt? BsPII314. Laumės apsisupa paklote ir ateina, ir išvai̇̃ko iš pirties moteras DrskŽ. Greičiau aždarykit visas [peklos] duris ir langus, ba jis (kalvis) mum visus išvaiki̇̀s (ps.) PnmR.
| prk.: Tai, rokuoja, jau tą nelaimę išvaiki̇̀s, ka nukerta uodegą [giedančiai vištai] Brž. Išvaikęs piktybes ir anų galybes, dangų mumus davė SGI120. Idant … pritęstų savęsp visus, kuriuos tiesa Dievo buvo užbarsčius, kerštas Dievo atadaužęs, o baimė išvai̇̃kius DP347.
^ Nešluota troba piršlius išvaiko TŽIII383. Viena raudona ineina, visus išvai̇̃ko (ugnis) JT359.
| refl. tr., intr. Rtr, KŽ: Išvaikyk kiaules iš daržo. – Išsivaikýk pati Š. Svetimas mergeles tai išsivaikiau LTR(Kpč). Pasiuto senis: savo šeimyną išsivai̇̃kė i gyvena vienas Ėr.
| Senas levas gaišta delto, jog nėra peno, ir jauniej pasenusio ižsivaiko ChJob4,11.
^ Tinginys duoną išsivai̇̃ko Dkš.
ǁ priversti išvykti: Jaunimą iš kaimų išvai̇̃kė, tuščia Kbr.
3. vaikant nuvarginti, nuvaikyti: Išvaikytą kiškį bet koks šuo pagaus rš.
4. vaikant sugrąžinti sveikumą: Dobilų užėdė karvė, išputo, ir led ne led mes ją išvai̇̃kėm Jnšk.
5. refl. tr. kurį laiką vaikytis, gainiotis: Tą vaiką išsivai̇̃kė po visą kalną Rmš.
6. NdŽ išsklaidyti: Išvai̇̃kė debesius vėjas Lp. Ir tep ūkanota bus, paki ūką vėjas ižvaiki̇̀s Lš. Uždaryk duris, vėjas šilumą išvaikỹs Prn. Vėjas iš kambario šilumą išvai̇̃kė Klvr. Reiktų kada nors paausti, dulkes išvaikýti (retai audžiant audeklas apdulka) Upn.
| prk.: Saulės spindulys buvo išvaikęs tam tarpui tamsybę J.Balč. O dabar miegus išvaiko kambarin įsiveržusi saulė – šilta ir vasariška V.Bub.
| refl. prk.: Gerk gerk, mažu sklerozė išsivaikỹs Snt.
ǁ sklaidant (šilumą) išgairinti: Nū pečio nekūriau, tai vėjas visą pirkią per plyšius išvai̇̃kė Rod. Vėjas išvai̇̃kė pirkią, šalta Rod.
7. išleisti, iššvaistyti (pinigus): Išvai̇̃kė piningus begerdamas su panoms Trg.
8. padaryti prastą, silpną, nususinti: Šiemet rugius vėjas išvai̇̃kė Slm. Šąla i šąla kožną naktį, išvaikỹs rugelius Bsg.
9. refl. kurį laiką geisti patino, vaikytis, bėginėtis: Karvė išsivai̇̃kė visą savaitę, ir delto nepasivaikė Š, KŽ.
nuvaikýti tr.
1. Amb, Š, LL119,165,322, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ nuvyti šalin, nugainioti, nubaidyti: Nuvaikýk vištas nuo miežių, kad nelestų Grž. Nuvaikýk nuo girnų vištas! Lel. Puolė su lopeta ir nuvai̇̃kė šunį Ob. Aš tuoj prilėkęs viulkus nuvaikiaũ BM4(Kp). Užles žąsukas avižų, miežių, tu niekap nenuvaikýsi nuo lauko Prn. Skrudėlės prašė, kad anas (berniukas) nuvaikytų mešką LMD(Ukm). Tada nuskrido gegužė girion ir pasakė devynių brolių seseriai, kad ją visi broliai nuvaikė BsPII210(Jž).
| prk.: Badą nuvaikýti NdŽ. Pasimankštyk, gal miegus nuvaikýsi Mrj. Ji papurtė galvą, tarytum tas judesys galėtų nuvaikyti neprašomas mintis rš.
| refl. tr. Š: Nusvaikai̇̃ [uodus], ir tiek, ką juos naikinsi Pnm. Nusvaikýk musias Lp.
| Nusivaikei visus bernus, ir bala žino, ką begausi A.Vaičiul.
| prk.: Išeik oran, tai miegus greit nusvaikýsi Užp.
2. Mrj, PnmA vaikant nuvarginti: Greit nevažiuok, kad nenuvaikýtai arklių Dkš. Kas nuvai̇̃ko, nuvažinėja arklius, blogi esti Bsg. Kam tu arklį tep nuvaikei̇̃, kad net šlapias kap pelė Vrn.
3. Ob, Užp nuleisti, nutirpdyti: Kai saulė pasisukė an žemę, tuoj sniegą nuvai̇̃kė Km. Pirmą sniegą vis nuvai̇̃ko, kad ir daug prisniega Vj.
| Reiks važiuot, bo lig rytdienai gali kelią nuvaikýt Sv.
4. Ldk prastus javus nupjauti; prastai nupjauti: Tokie čia šiemet rugiai – pardien ir nuvaikýsma Sv.
pavaikýti tr.
1. Rtr, NdŽ, DŽ1, KŽ, Kp kiek vaikyti, pagainioti: Kai pavaikai̇̃, vis tiek bėga tolyn PnmR. Reikia pavaikýt gerai karvė, trint šonai šiaudais [, kai išpunta] Sn. Toj būdelėj seneliukas, trejų metų piemenukas, moka kiaules paganyt ir ožkeles pavaikyt LLDI159(VšR). Kažin kuri iš mergų manė, kad išputusią karvę reiktų smarkiai pavaikyti, kaip darė Endriškėse M.Katil. Jis (skalikas) pakels kiškį, pavaikęs užvarys į šaulį, tik šauk perskeltlūpiui stačiai kakton Blv.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. pasekioti: Paskui visus nepasivaikýsi DŽ1.
2. kurį laiką vaikyti, gainioti: Arklį pavaikýti NdŽ.
| refl. NdŽ.
3. NdŽ, Sdk, Antš, Šmn kiek nuvyti šalin, pabaidyti: Atiš, su lazdele pavaikiaũ, ir nuejo [vištos] Žž. Dar vanagą pavai̇̃ko nuo vištų Alks. Kokis tę mušimas – tik blusas pavaikė Vlk. Karvė pririšta, gálva negali pavaikýt [musių] Ktv. Eik, seni, fermon, nor musias pavaikýsi (juok.) Drsk. Vištos bulbas lupa, pavai̇̃kait LzŽ.
4. vejantis pavyti: Kur jį pavaikýsi? NdŽ.
| refl. NdŽ.
ǁ refl. tr. pasigaudyti: Tarp išvirtusių medžių galima pasivaikyti ešerių rš.
5. Ds apvaisinti: Jų jautis netikęs: nepavai̇̃ko karvių Ut. Jis pavaikė visas apylinkės kales rš.
| refl. Š, OG291, DŽ, NdŽ, KŽ, Ldk, Ds, Ant, Sl, Kp, Sdb: Karvė pasivai̇̃kė, bus pieno J. Regis, kad telyčia ieško jaučių, nuvesk, tegu pasvai̇̃ko Dbk. Karvė nepasvai̇̃kę Dv. Karvė pasikėlė, prileidom prie jaučio, ir pasivai̇̃kė Bgs. Jau visos pasivai̇̃kę karvės turėjo Grž. Až antro rozo būta pasvaikýta karvės Ktk. Gerai, telyčytė pasvai̇̃kė Aln. Telyčia jau pasvai̇̃kė, kitais metais bus karvė Vj. Abi avelės pasivai̇̃kė, ale atvedė tik po vieną gėrelį Sml. Ar jau pasivai̇̃kė kumelė? Pnd. Prieš išgaišdamas, tas [gyvačių] karalius pasivaikąs su kuria nors gyvate, ir iš jos gimstąs naujas karalius MTtIII128(Kp).
^ Kad Dievas laikis, maž pasvaiki̇̀s Tvr.
6. refl. susikryžminti: Burokai pokietūs tokie, anys, matyt, pasvai̇̃kę su galvijiniais Ob.
| prk.: Nebijok, dėk mėsą prie bulvų: bulvos mėsa nepasvaiki̇̀s Ob.
7. refl. prk. pasekti, atsigimti: Kuo ana ir pasvai̇̃kius, tokia bloga? Ds.
◊ vė́ju pasivai̇̃kęs labai judrus, nepasėda, nenuorama: Tokia jau vė́ju pasvai̇̃kius: dienelės nepabus namie Skdt.
vélniu pasivai̇̃kęs niekam netikęs, prastas: Kad ir ana jau vélniu pasvai̇̃kius Ut. Duona velniu pasvai̇̃kius (gaiži) Kp.
parvaikýti tr.
1. NdŽ vaikant parvyti, parvaryti.
2. vaikant pervarginti: Akėdamas labai parvaikiaũ arklius Mrj. Arkliai parvaikýti, varnos derina (greitai stips) Dkš.
pravaikýti tr.
1. Dv, Arm, Upn nuvyti, išvarinėti: Nuog daržo ir vištą reik pačiam pravaikýt Dv. Pravaikýk kates! Ob. Eik pravai̇̃kai kiaules iš daržo LzŽ.
| refl. tr.: Vydavo bitutės nedorėlį [lokį] iš medžio, tas, pasikočiojęs smėlyje, nuo akių kojomis prasivaikydavo užpuolikes rš.
2. Sn kurį laiką vaikyti, gainioti.
3. LTR(Kpč), Sn vaikant išmankštinti, prajodinėti: Ar žirgelį pravaikei, ar suknelę vėdinai, – oi, ko atjojai, šelmi berneli, pavasario dienelę? LLDII124(Pns).
4. prasklaidyti: Auštant vėjas pravaikė debesis rš.
| prk.: Einu pasivaikščiot, miegus pravaikýt Ig.
privaikýti tr. NdŽ, DŽ1
1. vaikant privarginti: Juos (belaisvius) te privai̇̃kė Slm. Nu jis (sūnus) palakstė, privai̇̃kė kiaulę [iššokusią iš gardo], to dūsuoja, nebagė jau jy te gulia po medeliais ir kelias Slm. Privaikýta piemenų kiaulė, prikapota, kana ar neišsibarstis Ds.
| refl. NdŽ.
2. Vrn suspėti vaikyti: O kur tu juos (viščiukus) privaikýsi! Slm.

×razvaikýti (hibr.) tr. panaikinti: [Lietuvių] mokyklas razvai̇̃kė [1935 m.] Pls.
suvaikýti
1. tr. N, KŽ, Lp vaikant, vejant sugaudyti, sulaikyti, pavyti: Kai išbėgs, nebesuvaikýsi DŽ1. Suvaikýk gi jį! NdŽ. Tai karvė, kokia dragūnas, negali suvaikýt Mrj. Anas vėl atgal – ir negali niekaip bobutės suvaikyt po dangų. Ir tebegaudo ligi šiolei LTR. Jis mėlynanosius nori suvaikýt, darban nuvaryt, ale, ale… Drsk.
| prk.: Nė su margu arkliu nesuvaikýsi jų melagystės Jd. Ašarų suvaikýt negaliu Dv.
^ Suvaikýsi tu pirdalą vandeny Ds. Vaikai, kolei skverne laikai, paleidei – ir nebesuvaikai̇̃ Sdk. Dantys liežuvį sulaiko, bet proto nesuvaiko KrvP(Grnk).
| refl. tr., intr.: Jis šelma, kur aš jį susivaikýsiu Dg. Kur aš su ja (telyčaite) senas susvaikýsiu Rod.
2. tr. [K], M, Rtr, NdŽ suvaryti, sugainioti: Kas juosius suvaikỹs? J. Kiaules reikia suvaikýt Rod. Dievas siunčia perkūniją ir juos (velnius) muša, suvaiko atgal į peklą LTR(Lš).
| refl. tr. NdŽ: Nesusvai̇̃ko gyvulių Žrm. Susivaikiaũ vėl an krūvą iš tų krūmelių [gyvulius] Skrb.
ǁ priversti susikelti, susikraustyti: Tai va, dabar gyvenvietėn suvai̇̃kė visus Pnm.
3. tr. vaikant išvaryti, pabaidyti: Krapukštinosi pelės, ej[o] pelių suvaikýt DrskŽ.
4. tr. NdŽ vaikant nuvarginti: Arklius dykai suvaikiaũ in tą miestą Mrj.
5. suvokti, suprasti: Dabar aš nesuvaikaũ to mokslo Ps. Mano žodyne prie kiekvieno žodžio bus įdėtų sakinių, iš kurių lengviau bus suvaikyti žodžio reikšmė K.Būg. Mokiniai kalbos taisykles turėtų mokytis patys suvaikyti iš nagrinėjamų kalbos mokslui pavyzdžių J.Jabl. Žmogus kartais negali suvaikyti, kaip rašytojo galvota: rusiškai, lenkiškai ar vokiškai A.Sm. Vidurinės priegaidės ženklu žymima ir kai kurių skolinių kirčio vieta, nes čia priegaidė yra nesuvaikoma GrvT16. Nebesuvaikaũ pakrikusių minčių DŽ1. Velnio tu suvaikysi tą ponų meilę rš.
| refl. tr., intr. NdŽ: Monika kuris laikas murpsojo, visu kūnu atsirėmusi į savo vyrą, nesusivaikydama savo kančiose ir mintyse P.Cvir. Bematant man pasidarė daug ramiau, vėl galėjau susivaikyt savo mintis Mš. Tai kaipgi tada jie kryptis susivaiko? rš. Per tvorą šoko [karvė] ir kieno gerybon inšoko – nesusvaikýsi Kpč. Eik tu, susvaikýk su tokia DrskŽ.
ǁ pastebėti, susekti: Nespėja suvaikýt, kada šuniokas nutrūksta Vžns. Kiek yra rašybų Rygoje, suvaikyti neteko J.Jabl.
ǁ susiorientuoti, susigaudyti: Motociklas skrieja, mokytoja nesuvaiko, kur dangus, kur žemė rš.
| refl.: Niekaip nebesusivaikaũ: o buvo medžiai, buvo kluonas Rm. Sunku čia susivaikýt – tiek daiktų! Jrb. Aš nieko nebesusivaikaũ su tais vaistais Všk.
6. kreipti dėmesį, supaisyti, sužiūrėti: Ar suvaikýsi, ką žmonės apie mane pašneka BŽ237. Kur tu čia senas būdamas jaunus besuvaikýsi Š. Siūkis, vaike, paprastai, kur tu visas madas suvaikýsi Žž. Jo nesuvaikýsi: jis visada vienaip sako, kitaip daro Skrb. Suvaikýsi, ką bobos pramano Alk. Suvaikýsi jo ligõs RdN. Kas suvaikys, ką varnos lesa?! Grž. Čia sunku tos šnẽkos suvaikýt LKT228(PnmA). Suvaikýsi tu dabar svietą: kaip kas išmano, teip ir daro Brž. Apsikentusi daryk savo, ir gana, svieto liežuvių nesuvaikysi Žem. Suvaikysi dabar čia jo norus! V.Krėv.
^ Vėjų ir žmonių kalbų nesuvaikýsi Jrb. Blogų gandų nesuvaikysi, piktų kalbų neišsklaidysi KrvP(Al).
7. refl. tr. prk. susilyginti; prilygti: Tu jo su parėdais nesusvaikýsi: anas bagotas, o tu ubago tarba Rod.
užvaikýti tr.
1. NdŽ už ko ar ant ko užvyti, užvaryti.
| refl. NdŽ.
2. pavyti: Karvės uodegas užkelia, tai neužvaikýsi Škt.
3. DŽ, NdŽ. vaikant labai nuvarginti: Užvaikýtas arklys Lp. Per dieną akėjau, tai arkliai užvaikýti Prn. Ažvai̇̃kė bernioką, tą daryk, tą Ant.
| refl. NdŽ.
ǁ siuntinėjant privarginti: Marčią vyro močia darbais ažvai̇̃kė Skp.