traukinė́ti, -ė́ja, -ė́jo K, Rtr, Š, RŽ, NdŽ, tráukinėti, -ėja, -ėjo K, Rtr; R201, MŽ268, Sut, N iter. dem. traukti:
1. M Ta stovėjo priešais jį ir traukinėjo rankomis prijuostę rš.
| refl.: Eina diedokas i daboja: in kryžakelės du vabaliukeliai vis traukinė́jas i traukinė́jas viens in saũ, kits in saũ (ps.) Švnč.
2.
ǁ Kamščius iš butelių traukinė́ja DŽ1. Dėdė Šauklys jį pasisodina lauke prieš saulę – kad tik būtų kuo šviesiau – ir traukinėja jam tuos plaukelius iš akių I.Simon.
3. Siūlus traukinė́ti DŽ1.
4. DŽ1 Aš traukinė́jau lovą nuo lašnio J. Ant aukšto gi bildu bildu girdėti, – stalą ar lovą traukinėja Žem. Eik šalin! Netraukinė́si ma[n] ančiuką [esantį po pastoge dėžėje], tegu lyja! Jrb.
| refl.: Stiklai [sekcijoje] traukinė́jas, gali pastumti ir išsiimti [, ko reikia] Krš.
5. iter. dem. traukti 7: Kap nutruks [kibiras], traukinė́siu vė iš šulnio DrskŽ. Kunigas stovi greta, traukinėja iš lentynų knygas, varto jas, aiškina su tikrai bibliomanišku įkarščiu rš.
| prk.: Tyčia jis nieko neuodė, nešnipinėjo ir provokatoriškai jokių prisipažinimų netraukinėjo: tai buvo policistų specialistų dalykas Vaižg.
6. iter. dem. traukti 9: Juozas [su traktoriumi] traukinė́jo tą jo kombainą Sk.
7. iter. dem. traukti 12.
ǁ Bėga ir praneša priežiūrai, traukinėja paskui po sūdus TS1901,1.
8. iter. dem. traukti 31.
| refl.: Teip kaip Morkup šventamp įrašyta stovi ir tau teip traukinėsis ant visų, net ik pabaigai svieto viso MPIII8.
atitraukinė́ti KŽ, attraukinė́ti; Sut
1. iter. dem. atitraukti 7: Kareiviai pulkais atitraukinėjo ir, apstoję sodą, vaktavo rš.
2. M iter. dem. atitraukti 8.
3. M iter. dem. atitraukti 9: Patarnautojai atitraukinėjo kėdes besėdantiems rš.
4. iter. dem. atitraukti 11: Butelį jis laikė paguldęs ant šono rašomojo stalo stalčiuje, ir tas skimbčiodamas riduliavo kiekvieną sykį, kai ponas Šėjus atitraukinėjo stalčių J.Balt.
5. iter. dem. atitraukti 12: Maskolis rūpestingai atitraukinėja šalin visus jau pakirdusius lietuvius, kad nekeltų triukšmo ir nepažadintų kitų Vaižg.
6. iter. dem. atitraukti 18: [Heretikai] visus, kuriuos įmano arba gal, nuog bendrystos mūsų, tai est vienybės bažnyčios š[ventos] visatimės, atatraukinė́ja DP513. Nuog gerų darbų žmones atatraukinė́ja DP219. Žmones nuog daiktų ižganančiųjų attraukinė́ja DP275. Dabar jų daugesn randas visur, kurie tyčiomis jaunimą nuog tikros vieros ir garbės Dievo atatraukinėja MP63. Atkalbinėjo ir atitraukinėjo savo drauges, grasydamos išmesiančios jas iš „savo draugijos“ A.Sm. Kiek sykių neščyrai spaviedojos, regėjo po kairios šalies juodą žmogų, kurs aną atitraukinėjo nuo to, kad nepasakytum vis tai, ko buvo dasileidusi P.
| refl. Sut, P: Atsitraukinėju, vengiu SD1104.
7. Sut iter. dem. atitraukti 19: Sau nuo burnos atitraukinėjau, kad tik [sūnus] mokslą baigtų rš.
8. refl. prk. spirtis, priešintis: Kodrin Ponas atsitraukinėjo eit tuojaus namuosna tų žmonių MP377.
9. refl. žr. atitraukti 16 (refl.): Vokiečiai kaip jau atstraukinėjo, tai par mum stovėjo Alv.
10. žr. atitraukti 23: To žolelė gerai ugnį (karštį) atitraukinė́ja Aps.
11. refl. delsti, atidėlioti: Neatsitraukinėkime su spaviedne Pron.
įtraukinė́ti NdŽ, KŽ; M iter. dem. įtraukti.
ištraukinė́ti NdŽ, KŽ; SD1203, SD321, N, M
1. iter. dem. ištraukti 1: Ištraukinė́ti kamščius iš butelių DŽ1. Iš ratų ištraukinė́ja kaiščius Jz.
2. iter. dem. ištraukti 3.
| prk.: Tu nesiliauji ištraukinėjęs [kojas iš žabangų], o aš dažnai įkliūvu į visur išmėtytus spąstus brš.
ǁ refl. SD1202 prk.: Nes jeigu artimo nemyli, jau ižsitraukinėji ir ižsilaužai iž paslušnystės pono savo Sut.
3. žr. ištraukti 4: Jau ištraukinė́ja bradinį iš ežero Aps.
4. žr. ištraukti 22.
| refl.: Išsitraukinė́j[o] iš čia vokiečiai Ad.
nutraukinė́ti NdŽ, KŽ, DŽ1; M
1. iter. dem. nutraukti 1: Randi kada ne kada kačiauogę, nutraukinė́ji Ad.
2. iter. dem. nutraukti 4: Jis prakalbėjo tris ketvirčius valandos tolydžio nutraukinėjamas rš.
3. iter. dem. nutraukti 7: Kaziuk, nenutraukinė́k kaldros! Gr.
4. iter. dem. nutraukti 12: Kas storojas, aždirba [fermoje] gerai, o kas pradeda nutraukinė́t [pašarus], – nedaauga [veršiai] Švnč.
patraukinė́ti NdŽ, KŽ; M
1. NdŽ iter. dem. patraukti 2.
2. iter. dem. patraukti 21: Sultonas patraukinėjo po gurkšnį juodą kavą rš.
3. iter. dem. patraukti 26.
| prk.: Heretikai yra tais vilkais, kurie tatai, ką bu[v]o V. Christus bažnyčioj savoj visuotinėje surinkt ir krūvon sudėt teikęs vienybėn tikėjimo, vėl gaudo, patraukinė́ja ir ižbarsto ant tūleriopų sektų DP208.
4. tr., intr. tariant, kalbant nuolat patęsti: Par mum tankiai kal̃ba, nepatraukinė́ja Ker.
5. iter. dem. patraukti 41: Ana labai mokėjo savo grojimu patraukinė́t žmonis (ps.) Ml.
6. iter. dem. patraukti 45.
| refl.: Nerados niekas, kuris įrūstintų ir prieš piktadėjus pasitraukinėjantį Dievą ažuturėtų SPI128.
partraukinė́ti NdŽ iter. dem. partraukti.
pértraukinėti NdŽ, KŽ, DŽ1, pertraukinė́ti KŽ, partraukinėti M iter. dem. pertraukti:
1. SD1159.
| prk.: Žodžiai dažnėliau turėtų būti pertraukinėjami ne atsitiktinėse vietose, o ten, kur eina skiemenų ribos KlbXXXVI(1)6.
2. Nepertraukinėkite manęs! rš. Bet budavojimas ilgai tęsės, nesang partraukinėjo artimosios šalys S.Stan.
ǁ Nelaimei ėmė sarguliuoti, pertraukinėti mokslą Vaižg.
pritraukinė́ti NdŽ, KŽ; SD185, Sut, M
1. žr. pritraukti 1.
| refl. tr.: Nakčia pristraukinė́j[o] [sielį] prie krašto – ir gult DrskŽ.
2. iter. dem. pritraukti 12.
ǁ Dvasia š[ventoji] turėjo apskelbt ir apšviest V. Christų … ižg visų tautų pritraukinė́dama žmones tikėjimop Jo DP218.
sutraukinė́ti NdŽ, KŽ; M
1. iter. dem. sutraukti 2.
| prk.: Lietuviai trobesius iš po daugelio stogų pradėjo po vieno sutraukinėti K.Būg.
2. iter. dem. sutraukti 10.
| refl.: Jei įeinantį į raumenį nervą nupjausime, raumuo nebesusitraukinės V.Laš. Kvėpavimo muskulatūra ritmiškai susitraukinėja rš. Dar labiau padirginus klajoklinį nervą, širdis nustoja susitraukinėti rš.
3. iter. dem. sutraukti 18.
ǁ Turgai sutraukinė́ja daug žmonių Zr.
užtraukinė́ti NdŽ iter. dem. užtraukti 3: Langatieses užtraukinė́ti DŽ.