ti̇̀žti, tỹžta (tỹža NdŽ, tiñža Š, NdŽ, Alz, tiñžta Jn; S.Dauk), -o intr. K, K.Būg, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Ms, Slnt, Rm; N, I, G117.
1. darytis skystam, skysti, leistis, minkštėti, glebti: Tiñža kelias nuo lietaus J. Sausmolis nuo vandens tiñža J. Spalių, šilų [į molį] prydeda, netiñža Šv. Sniegas jau tyžta J.Jabl. Sniegas nyksta, tyžta, šyla ir tirpsta Žem. Tiñža, pasidaro kaip košė Rdn. Tiñža tas kleckas baisiausiai Pj. Iš jos (kietos tešlos) gaminami įvairios formos makaronų gaminiai, skirti sriuboms, nes jie netyžta rš. Obuolys buvo minkštas, saldus, tižo burnoje LzP. Slyvos tiñža, parnokusios Gr. Prastas sūris, kad teip greit tiñža Sb. Vasaros laike tujau ta silkė tỹžta, viskas eita į antrą rūšį Plng. Nu pamatymo nenumanysi, ar tỹžtą miltai ar netỹžtą Plt. Tyžtanti [grybų] kepurėlė BTŽ202. Pradėjusios tižti bulvės pertrinamos pro sietelį ir vėl sudedamos į skystį, kuriame virė rš. Niekam netinka tas pitlius: leidžias, tiñžta Erž. Tiñža sviestas – kiek nūnešęs [į turgų] gausi?! Užv. Įdėjai margarino į tą, į puoduką, pašildei – ans pradeda ti̇̀žti Tl.
2. Sd irti, skleistis į šalis, birti, griūti: Griūna, tỹža staldukas Jdr. Sako, ka baisiai tiñža troba LKT105(Lkv). Tižo nuo jo (lietaus) trobų stogai ir sienos rš. Briketės tiñža: lytaus gavo ir išsiskleidė Krš. Seni traktoriai tik tiñža i tiñža – nespė[ja] taisyti Trš. Kirviai ti̇̀žo, pjūklai lūžo, i nebįveikė tos pušies Akm. Kad aš kumet ti̇̀šu, ta tu nenuvilksi muni į lovą End.
3. brigzti: Apsiūlėk takus, kad neti̇̀žtų Mrj. Yra audeklas, tyžta Žem.
4. dužti: Ka aš deviau par tą butelką, ta butelka neti̇̀žo Trk.
5. glebti, vysti: Jam pačioje gyvenimo pradžioje pasipynė našlė, dvylika metų už jį vyresnė, neskaisti pažiūrėti, jau pradėjusi tižti Vaižg.
6. prk. darytis neveikliam, lepti: Be darbo žmogus pradeda ti̇̀žti DŽ. Ans nėra tižęs, ne koks puokų Jonis Šts. O apsėjusys buvom visus laukus grūdais, kurie neti̇̀žę buvom Pln. Ir nuotakos pačios neieškojo sau turtingų vyrų ir negeidė jų turtūse tižti ir lepinties S.Dauk.
7. prk. klysti, nepataikyti kalbant, apsirikti: Tižtà patižau, t. y. papėliavau, apsirikau J.
apti̇̀žti intr. K, Š, K.Būg, Rtr; I
1. K, KŽ kiek paskystėti, pasileisti, suminkštėti: Apti̇̀žęs kelis, kad lyna, šaltį leidžia J. Apti̇̀žusios bulbės miltingos išvirusios J. Apti̇̀š kleckiukai, tiek ilgai nevirink Krš. Bevežant visi obūlai apti̇̀žo Vvr.
2. apgriūti, apirti: Pernai buvo artie, bet budinkas apti̇̀žo [ir iškėlė] Šts.
3. KŽ, Krt prk. pasidaryti neveikliam, apsileidusiam, išglebusiam: Buvo toks apti̇̀žęs vaikis Trš. Aš esu toki apti̇̀žusi pati Yl.
apti̇̀žusiai adv.: Apti̇̀žusiai begyvena, kaip prasidėjo su šnapše Šts.
◊ širdi̇̀s apti̇̀žo
1. KŽ, Trk, Yl, KlvrŽ, Sd pasidarė šleikštu, bloga: Apti̇̀žo širdis nuo saldžių, skanių valgių, t. y. pasidarė patiškusi, tyvalioja, pyksta, nebepriema valgio J. Nenoru: širdi̇̀s nu tų saldainių tik aptỹžta End. Pagaliaus širdi̇̀s apti̇̀žo beėdant J.Jabl(Als). Nu tų riebių vėdarų širdi̇̀s apti̇̀žo, duotumi rūgštimo atsigauti Vkš. Aš valgiau skabydama: jau į širdi̇̀s apti̇̀žo bevalgant Pln. Širdis aptižo – ir būt nualpęs, jei nebūt pradėjęs vemti S.Dauk.
2. pasidarė skaudu, neramu, baugu, baisu: Širdi̇̀s apti̇̀žo beveizint į žudymus Šts. Nu tavo žodžių mun širdi̇̀s apti̇̀žo Vkš. Širdi̇̀s aptỹžta tiktai paveizėjus, kiek reik nuravėti da Slnt.
įti̇̀žti intr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; GTŽ įmirkti: Dirva įti̇̀žusi nuo lietaus J.
išti̇̀žti intr. Š, J.Jabl, NdŽ, KŽ
1. K, Žlp, Strn suminkštėti, pasileisti, praskysti: Kelias išti̇̀žęs Rtr. Rudenį y[ra] išti̇̀žę visi pašaliai Lk. Ganyklos tos išti̇̀žusios pavasarį, pelkės, kupstynės Pšš. Ištižusioje žemėje negalima dirbti su derliaus nuėmimo mašinomis rš. Sniegas miesto gatvėse ištižo Vaižg. Plytos sausos nedegtos nuo lietaus išti̇̀žo, ir sugriuvo kaminas J. Ištiñža sušlapęs popierelis Ub. Popieris greitai ištiñža Krš. Pradėjo didžiai lyti, išti̇̀žo muno paauksytieji popieriaus šarkai PP18. Arklio, karvės, veršio mitulio [naginės] lengvumo lengvos, ale išti̇̀žo Škn. Pagaliau vyžos visai ištižo K.Bor. Blogos rūšies klijų plytelės linksta ir sausos būdamos, o užpiltos vandeniu darosi slidžios ir ištižusios rš. Bevirdama kleckynė išti̇̀žo Vkš. Ištiñža kukuliai greitai Vn. Ištiñža sėtiniai [bulvienėj], pasidaro kaip lepšiai Krš. Pirmu kitokia silkė buvo, ne kaip daba, silkę padėjai ant anglies – išti̇̀žo Jdr. Šiultai džiovenant uogos ištỹžta Ktk. Sviestas išti̇̀žęs kaip putra Prk. A neišti̇̀žo medus iš tos popieros, kol parsivežei? Jrb. Ma[n] nepatinka [kazlėkai]: kai varlės išti̇̀žę LKT108(Tt). Išti̇̀žę, perspėję slyvelės Aln. Kuo labiau jie (pomidorai) sunokę, tuo labiau kaitinami sutrūkinėja ar net ištyžta rš. Mūsų bulbės dideliai miltingos – pusiauvirės ištỹžta Vkš. Žiūrėk, bulvės išti̇̀žo, nukaisk Kv. Lytaus [v]andenė[je] išti̇̀žo žirniai Mšk.
| Nebijok, neištiši – ne molis LTR(Grk). Bene mes iš molio, jug neištišime [nuo lietaus] Žem.
| prk.: Jo rankose ūkis ištižo kaip grybas rš. Rublis išti̇̀žo visai (nieko nenupirksi) Snt.
2. Sd iširti, subyrėti: Buvo jau išgruvęs, išti̇̀žęs, paėmė i pataisė Trš. Visi ginklai, viskas ten išti̇̀žo Šts. Akmuo išti̇̀žęs teip, kad į nėkus išejo Yl. Nusipirkau plaktuką – tas tuo išti̇̀žo Sdr. Bernai liuob duos į grindis, ka šoks polką, ka kitam i tie padai išti̇̀š Klk. Parsprogs i tau išti̇̀š gatavai [klumpiai] Bdr.
| prk.: Susirgo direktorė, i mūso kompanija išti̇̀žo Vkš.
3. Kv, Skd ištikšti, sudužti: Kiaušis krito ant žemės ir išti̇̀žo Vkš. Iškrito stiklinė iš rankos ir išti̇̀žo į smulkius šmotelius Vkš. Užsidegs troba, ka lempa išti̇̀š Trk.
| Prisigėrė, davė į medį, i išti̇̀žo galva Nmk. Taksiuką paėmė, movė, maniau, ka išti̇̀šma Krš. Vienas čiupt už apkaklės ir už tos kuprinės ir devė į žemę, šis ir išti̇̀žo Žr. Jug dės bomba, vis tiek išti̇̀šam visi Akm. Tuomet Jonas paspyrė, boba tujau ištižo, ir nebereikė jokio mūšio MPs. Kad uždrožė keletą kartų su kūju, tuoj vilkui liežiuvis ištižo BsPII327.
4. Trg, Grd suglebti, nuleipti, nuvysti: Tokiame vasaros karštyje kur čia žmogus nebūsi išti̇̀žęs Š. Išti̇̀žus tokia – lįsiu ežeran Sug. Šiltà, vaikai išti̇̀žę, alpsta Rdn. Nu šilumos kaip koks težlis ištižáu, nebnoru nė pasijudinti Vkš. Kad prigėrė, ir išti̇̀žo Tv.
5. G88, LL228, DŽ, Gršl prk. išlepti, būti nevikriam, nevykusiam, netikusiam, neveikliam: Vyras išti̇̀žęs nuo pijokystės, t. y. supėpęs, prie darbo neskudrus J. Ji visai ištižusi Rtr. Vaikščio[ja] išti̇̀žęs iš pat jaunų dienų Trk. Ans sau skaito, jau neišti̇̀žęs didliai Trk. O išti̇̀žusi negali pasirodyti, reik iš paskutinės, bet darbą dirbti Lpl. Jau ištižáu amžiaus gale Kv. Dabar vaikam gerai, par daug, labai išti̇̀žo, pradėjo pasleidę būt Rk. Tik tu nepatižk, nebūk išti̇̀žusi Ms. Toks išti̇̀žęs vaikas nieko nepadės Jnšk. Kiek išti̇̀žusių [žmonių] paliko, daug daug Žg. Palikau apkepusi, išti̇̀žusi, ne kaip reik Yl. Ar bijai jau tu kovos? Ištižai? Nusigandai? B.Sruog. Žmonės dažnai gyvena pasidavę aplinkai ir lyg ištyžta Vd. Ilgainiuo išlepusi diduomenė ištižo S.Dauk.
^ Ištižęs kaip nelaižytas veršis LTR(Krtn). Išti̇̀žo kai miežinis kleckas Up. Sėdi [svotai] išti̇̀žę, kai kiaulės iš migio Jž. Esi išti̇̀žęs it vėdaras Pln. Išti̇̀žęs kaip bulvinis blynas Šv. Ištižęs kaip ratai be atsajų Up. Ištižęs kaip lepšė po lietum Pšl. Išti̇̀žęs kaip ošikinis End. Išti̇̀žęs kaip grybas Pln; LTR(Yl). Ko čia ištižai kaip sena vyža? Vaižg. Išti̇̀žęs kaip Magrietos varškė Kv, Kltn. Ištižęs kaip Marytės sūris Tl. Ištižęs kaip Samanytės lepšė LTR(Btg). Ištižai kaip paplotėlis piene J.Avyž. Kas neištižęs, tas ir neišsiviepęs LTR(Šll).
nuti̇̀žti intr.
1. apirti, nuskilti, nubirti, apgriūti: Nuti̇̀žo tiltas, tujau ir iškėlė kalbas, kad baido patiltė[je] Šts. Nuti̇̀žęs (nuiręs) anos butẽlis Jdr. Stogo mat nebklojo, mūrai tie nuti̇̀žo, nubiro, išvirto sienos Jdr. Da i daba y[ra] kelios nuti̇̀žusios koplytelės Yl.
2. nuspurti, nudryžti: Nešioja marškinius neplovęs, kol nutỹžta Šts. Sijono kudrės nuti̇̀žusios Gd.
3. nudužti: Krūzeliuo ausis nuti̇̀žo Vkš.
4. pasidaryti riebiam, išsipūsti: Tujau pripils kokios noris ten putros, trauka vaikas kaip pasiutęs, o murza būs nuti̇̀žusi, žandai raudoni KlvrŽ.
5. prk. išglebti, išlepti: Nenuti̇̀žęs, gražus, gyvas vaikas Krš.
pati̇̀žti intr. Rtr; BŽ471, KŽ
1. R, MŽ, MŽ417, N, K, DŽ, NdŽ, Jnk kiek suminkštėti, pasileisti, pašlapti, paskysti: Kaip palijo, patižo kelis, t. y. žemė tiži tapo J. Takeliai vietomis patižę M.Katil. Kasdie lyja, keliai pati̇̀žę Zp. Rudenį visi keliai patỹžta Vkš. Pati̇̀žusios bulvės sąla J. Pavirš pati̇̀žus žemė Pc. Purvynai pati̇̀žo J.Jabl(Ar). Patižusi ir purvuota ant dirvų ir kelio Žem. Kietos paalksnės, nepati̇̀žusios Rdn. Uogas pirk su koteliais, kad anos negautų pati̇̀žti Vž. Nuo per ilgo tešlos išsistovėjimo duona būna patižusi ir rūgšti rš. Užpakalinė papilvės dalis – tai minkšti, patižę, lašiniukai rš.
2. ištikšti: Žlegt ir patižo [kiaušiniai] ant baltų grindų rš.
3. Ms, NdŽ prk. kiek suglebti, netekti veiklumo, ryžtingumo, blaivumo: Jaunas žmogus – nėr pati̇̀žęs Rdn. Atsikėliau pati̇̀žusi, kaip apdaužyta – keisias orai Krš. Pati̇̀žusi yr ano ta boba End. Aš tokia pati̇̀žus, stikliuką išgeriu – ir plesčioju lyg girta Grl. Nepati̇̀žkiam, vyrai, pjaukiam, nupjausma lig vakaro varstą Plng. Nepatižkiat bekonų pristatyti, druskos gausiat Šts.
| Nepati̇̀žusios buvo vardinės, tik langus ištarabanijo nereikalingai Šts.
4. prk. suklysti, nepataikyti kalbant, apsirikti: Piršlys pėliuoja, t. y. nemoka šnekėti, patižo J. Nepapėliuok, t. y. nepatižk J.
◊ širdi̇̀s pati̇̀žo pasidarė šleikštu: Man širdi̇̀s pati̇̀žo nuo tų slyvų NdŽ.
prati̇̀žti NdŽ žr. sutižti 1: Prati̇̀žęs sniegas kap košė KzR. Pratižusi buvo, sunki eiti Šts.
priti̇̀žti intr.
1. NdŽ prisipildyti tižios masės.
2. būti priplotam, bukam: Priti̇̀žusi nosė, atseit – plokščia Tl.
suti̇̀žti intr. DŽ, KŽ, Kv
1. DŽ, NdŽ, Pd išmirkus suminkštėti, suskystėti, pasileisti: Ka ilgai verdi, anie (kukuliai) sutiñža Pvn. Sutiñža tie baravykai LKT157(Pkp). Krim̃ta i sutiñža – minkšti obūliai Grd. Mėlenės yr minkštos uogos, anas reik rinkti į mažus kreželius, tumet nesutỹžta Vkš. Bulvos bevirdamos suti̇̀žo J. Sutiñža bulbės krintančios, kaip verda J. Miltingos bulbės – kaip anos verdant sutiñža! Krš. Sūriai suti̇̀žę Gs. Mas liūbam suarti balandžio mėnesė[je] pūdymą – sutỹžta tie grumtai Akn. Kaip gavo vandens, popierius ir suti̇̀žo besiveizant Vvr. Jei putėsiai gaminami be želatinos, juos reikia greit paduoti, nes stovėdami jie sutyžta rš. Šlapias sniegas tuoj sutyžta į bjaurų purvą rš. Šokau šokau, sutižo batai [iš sviesto], šarką ožka suėdė, kepurė ištirpo LTR(Krt).
2. NdŽ, Skd suirti, subyrėti, sutrupėti: Sugriuvo, suti̇̀žo troba Škn. Jau birėjo subirėjo, rodos, ta troba ten suti̇̀žo subuvo Klk. Parsivežėm čia tą koplyčelę, buvo didliai toki suti̇̀žusi Grš. Kombainas buvo suti̇̀žęs Trk. Tos rogės visai suti̇̀žusios Krp. Suti̇̀žo aulys Skdv. Tau zaras žambis suti̇̀žo, tu turi mokėti įsitverti Brs. Bet nė[ra] suti̇̀žusios visos anos (linų galvenos), tik ką nūtrupa nu tų stiebelių Trk.
| prk.: Suti̇̀žo troba nebė[ra] tvarkos Pln. Veselija suti̇̀žo J.
3. nuspurti, apibrigzti, susidėvėti: Suti̇̀žo tas švarkelis, pažastės iškritinėjo Krš. Sijonas benga suti̇̀žti – reiks naują siūdinties Vkš.
4. sudužti: Suti̇̀žo – iškrito iš kišenės Trk. I kulka sutiñža į šerno kaulą Vdk. Iškrito iš rankų puodelis i suti̇̀žo Mžk. Deviau – i suti̇̀žo [butelis] Trk. Tekšt par puodą, tas ir suti̇̀žo Vkš. Puodai sutižo ir sviestas pasklido Blv. Kai mašina virto ant šono, du langai suti̇̀žo Jrb. Jis visu greičiu važiavo, o mašina prieky stovėjo, tai suti̇̀žo Snt. Buvo ranką susimalęs, ko nesuti̇̀žo movęs [motociklu] į zomatą Rdn. Jug aš mačiau, kiek ten tolie ta bomba krito – ten galėjau ir aš suti̇̀žti Akm. Jau šoksu par tą arklį – i sutižáu į antrą pusę Gršl.
5. nutukti: Suti̇̀žusios moters, t. y. nutukusios J.
6. Kv nuleipti, nusilpti, suglebti: Tokia šilčiausi, sėdam suti̇̀žusios Krš. Ka tokios dienos, aš dar daugiau suti̇̀žęs Vgr. Į kambarį įėjo dvi ponios, senokos, sutižusios LzP. Tokie orai – tokia suti̇̀žusi esu Krš. Sutiñža vyrai gerdami kai grybos Krš. Sėjos laikas, o tu sutižái (susirgai) End.
7. NdŽ prk. būti neveikliam, aptingusiam, išlepti: Nesuti̇̀žęs vaikas – pats apsivelka Krš. Sukas boba, nesuti̇̀žusi Krš. Suti̇̀žusios mergos liuob i sėdės [šokiuose] kerčio[je] Krš. Suti̇̀žęs vaikis – neranda mergos Rdn. Senatvia jau y[ra] – suti̇̀žęs jau esi Vgr. Suti̇̀žom ant amžiaus galo, o ką tu padarysi! End. Ana buvo mitri, ana buvo nesuti̇̀žusi Sd. Aš buvau toki nesuti̇̀žusi, nėkas munęs nepaneikė Klk. Kaip tu nesutižusi mergelka, grobstytų tave ponios nusisamdyti Žem.
| Suti̇̀žusi veselija kaip ožio vėdarai J.
^ Suti̇̀žęs kaip vėdaras Tv. Jis tik pietus paėda, tai sutỹžta kai sviestas ant saulės Rs.
suti̇̀žusiai Ans dirba suti̇̀žusiai, t. y. nepravorniai J.
užti̇̀žti intr. užslinkti purvu: Užtỹžta grioviai lytotu metu veikiai vien, užgriūna Šts.