1 tū́žti, -ta, -o intr. Š, K.Būg, BŽ510, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, tū̃žti NdŽ, tùžti, tū̃žta (tuñža Š, FrnW, Kp), -o NdŽ, KŽ; M, Rtr
1. pykti, širsti: Tavęs meldu, kad netūžtumi ant manęs, jog ne tavo parakvijos kalba rašiau S.Dauk. Daugybė tūžta ant mūsų už meilę prigimtos kalbos, o atmetimą poniškosios A1885,398. Ko teip tū́žti be reikalo? Kal. Tū́žta ant vyro Šts. Tu netūžk ant manęs, kad aš vakar vakarėly nebuvau pas tave JD417. Tačiau juo labiau Andrius save ramina, tuo labiau tūžta V.Bub.
2. NdŽ prk. siausti, šėlti (apie stichiją, karą): Vieną dieną tarp žemaičių ir jų neprietelių tūžo smarkus mūšis J.Šliūp.
1 aptū́žti intr. supykti: Aptū́žęs S.Dauk.
1 įtū́žti intr. J.Jabl, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, įtùžti J.Jabl, Š, DŽ, NdŽ, KŽ
1. L įpykti, įširsti: Ans tužte įtužęs buvo ir primušė mergą J. Be galo žmogus įtùžęs ant manęs, t. y. įpykęs J. Grigienė nusigando, kad vyras, sugrįžęs pirkion, dar labiau neįtūžtų V.Krėv. Ne po juo žodį tarstelėjau, tai kad įtùžo, kad įpyko! Gs. Vilkas, labai įtùžęs an siuvėjo, sušaukė visus vilkus (ps.) Brž. Pasergėjusi matušę įtūžus, ejo į kertelę, klaupės ir kalbėjo poterus M.Valanč. Sustok, palauk, jaunasis berneli, aš ant tavęs įtūžaũ! JD684.
| refl.: Staršina su raštininku įsitūžo ant manęs rš.
2. prk. įsisiausti, įnikti: Įtūžęs vėjas staugia, kaukia, tarytum raganų šimtai S.Nėr. Po buvusios įtūžusios audros ant uolų žymu putų liekanos L.Dovyd.
1 nutū́žti intr. liautis širsti, pykti: Aš jau nutū́žau, t. y. nupykau, nusirūpinau J.
1 patū́žti intr. NdŽ; I kiek širsti, pykti.
1 pértūžti intr.
1. NdŽ labai smarkiai įtūžti.
2. NdŽ liautis tūžus.
3. praleisti širstant, pykstant: Visą naktį pártūžau, nė migte neužmigau J.
1 pritū́žti intr. NdŽ labai įpykti.
| refl. S.Dauk.
1 sutū́žti intr. NdŽ; Ser supykti, įtūžti: Surūgęs, sutū́žęs buvo jis, t. y. supykęs J. Sutū́žę žmonys ant kunego, kam norėjęs šventą Roką Kęstaičiūse panaikinti Als.
1 užtū́žti intr. J, NdŽ, Prk užpykti: Toki jau karštà, kad užtū́žta ir užtū́žta Pln.