sklem̃bti, -ia (-sta NdŽ), -ė (-o)
1. tr. Kos104, ArchII663, L, Rtr, Ser, NdŽ, Jnšk įkypai, įžambiai tašyti, pjauti, kasti, kirpti ir pan.: Kirviu, pjūklu sklem̃bia medį DŽ1. Ans briauną griovio sklembia, t. y. įžambiai nukasa J. Aš sklembiu, t. y. prie krašto įžulniai, pašliautinai kerpu, pjaunu drobę J. Atbukimas, biskį į vidų sklembtas, daro įlinkmelę P. Pasisiuvau švarką sklembtai̇̃s žambais (skvernais) Brs. Kam taip sklembi̇̀ tą krantą?! Kair. Galus gegnių reiks sklembti, t. y. tašyti įžambiai J.
2. intr. Ser, NdŽ, DŽ1 slysti į šalį: Slydi be galo, pradėjo sklem̃bti DūnŽ. Tekinis kai sklem̃bė, tai pusę blauzos nunešė Vdk. Šlajukai kad sklem̃bė į šalį, mažne visi išlakstėm į pusnyną Užv. Ratais negal važiuoti, labai sklem̃ba End.
3. tr., intr. prk. pakankamai neduoti, nusukti: Ana nuo ano sklembia, t. y. nutraukia J.
sklembtinai̇̃ adv.: Ana sklembtinai tedavė ubagui, t. y. maž tedavė J.
apsklem̃bti, -ia (àpsklembia), àpsklembė tr. NdŽ; L
1. nurodyti, nustatyti, nužymėti: Apskriečia (apsklembia) riečius (rubežius) dėl bažnyčios pabaudimų vartojimo Gmž.
2. nusakyti sąvokos turinį, apibrėžti: Apsklembia jos (mokyklos) programą J.Šliūp. Krikščioniška religija visai aiškiai apsklembta sąvoka prš.
apsklembtai̇̃ adv.: Apie Baalį esti paprastai šnekama neapsklembtai, be tikrojo vardo J.Šliūp.
atsklem̃bti, -ia (àtsklembia), àtsklembė tr. DŽ, Krkl, Šl įkypai, įžambiai atpjauti, atkirsti, atrėžti: Morta atsklembia storiausią abišalę duonos, užkrauna ne plonesnį bryzą lašinių rš. Atsklem̃bk duonos sklimbelį Slnt. Atsklembk skalą su plikšoniu peiliu Ggr.
| Nėko tokio, ka čia tą kertelę ir àtsklembė [žemės] KlvrŽ.
įsklem̃bti, -ia (į̇̃sklembia), į̇̃sklembė tr. įlenkti, įgaubti: Įsklembti [lapai] P.
nusklem̃bti, -ia (nùsklembia), nùsklembė (-o Ser)
1. tr. Rtr, DŽ, NdŽ, NmŽ įkypai, įžambiai nupjauti, nutašyti, nukirpti, nuleisti: Nusklem̃bk rąstų galus ir įkirpk sankabą jiemdviem sieno[je] sudurti Slnt. Smailiai nusklem̃bk tą medį Jnšk. Skalinį kaip padirba, vieną galą ir antrą nùsklemba KlvrŽ. Kreivai nùsklembei sienojį Ssk. Stogų galus nusklem̃bia Šk. Ar stalo kertes nusklem̃bt, ar smailas palikt? Pg. Nusklem̃bk dailiai kraštą drobės, kalno, t. y. įžambiai nupjauk, nukirsk, nukask J. Jis nùsklembė galą geldos įkypai, t. y. į apskritumą mažne sueina J. Kai važiavo, tai su tekiniu lysvės galą nùsklembė Vdk. Mat kai dailiai nùsklembiau velėną Kair. Tolesniai kylelio vidurinę pusę reik didesniai nusklembti, idant skylė kelmo kaip reikiant apimtų žievę S.Dauk. Par daug skvernus nùsklembi Sk. Šarkai nusklembtai̇̃s žambais Kl. Taurė įkaitinama, nupjaunamas atbrailos likutis, nusklembiamos briaunos rš.
| Jos rankos buvo labai ilgos, pečiai nusklembti (nuolaidūs) Mš.
| refl.: Nusi̇̀sklembė medis, o aš norėjau lygiai nupjauti Šts. Nusisklem̃bs tas pašalelis, ir liks skiautė lopams Šts.
ǁ nužerti: Nusklem̃bk varpas nu grūdų vėtant Yl.
ǁ nugręsti, nudrėksti: [Prasprūdęs peilis] galstotą (odos paviršių) tiktai tenū̃sklembė Slnt.
2. intr. Šll, Krž nuslysti į šalį: Ratai nùsklembė į griovį Krtn. Džiūkt į šalį ir nusklem̃bo šlajos JI385. Slydi, nū̃sklembė į pakalnę, koją susilaužė DūnŽ.
3. intr. nusileisti: Jai ir pasisekę su didžiu greitumu ant žemės nusklembti [su balionu] TP1881,18.
4. tr., intr. prk. nusukti, kiek reikia neatiduoti: Ans nuo slūgos nusklembia algos, dovanų, t. y. nutraukia J.
ǁ nuskriausti: Nùsklembat savo vaikus su šnapše (girtaudami) Šts.
pasklem̃bti, -ia (pàsklembia, -sta NdŽ), pàsklembė
1. tr. patašyti, nupjauti įkypai: Pasklem̃bk biškį kampą baslio, t. y. nutašyk J.
2. intr. Ser, NdŽ kiek paslysti į šalį.
prisklem̃bti, -ia (pri̇̀sklembia), pri̇̀sklembė tr. pridėti (nuo kito atrėžus): Matininkas ir jums kertę iš muno žemės pri̇̀sklembė Brs.
užsklem̃bti, -ia (ùžsklembia), ùžsklembė
1. tr. užtašyti: Bolikų galai reiks užsklem̃bt Užp.
2. refl. užsiglausti: Užsisklem̃bk už medžio, kad nepamatytų Krš.