siùndyti, -o (siùndžia Slm, Adm, Ob), -ė tr. I, Š, Kv, Kpr; S.Dauk, Sut, M
1. raginti, kad gyvulys (ppr. šuo) pultų: Siùndo šunis, kad išvytų kiaules iš bulvių Dkš. Petriuk, kam siùndai šunį ant žmogaus?! Žg. Margių nereik nė siundyti, jis pats supranta Prn.
| prk.: Ko čia tą Antoną siùndot an tos muno pačios? Jdr. Sukai, sukai mano kvailą galvą, siundei šen, siundei ten kaip tą ciuckį A.Gric.
^ Neturi šuns, tai nors katę siundo PPr394. Jeigu šunies neturi, siùndyk ožką, jei ožkos neturi, lok pats LKT86(Kl).
2. DŽ pjudyti: Siundžiu, pjudžiu SD362. Siundyti, šunimis apleisti, pjudyti B696. Išvedė į aptvertą daržą, siundė jus su meškomis, su šernais M.Valanč. Siùndyk šunimi gyvuolį iš pievos, iš javų J. Siùndyk tokį velnį lauko iš gyvenimo šunimis Pp. O tas (žynys) su šunim juos ėmęs siundyt uci uci uci LMD(Sln). Laigul pjūdo, laigul siundo, aš ir kitą gausiu KlpD120. Gaspadinė pamačius pradėjo rėkti ir siùndyti su šuniu BM256(Grz).
^ Kai neturi šunies, siundo su ožka LTR(Pp). Kad nėra šunies, su kate siundo LTR(Erž).
3. DŽ menk. kiršinti, kurstyti ką pikta daryti: Jis pats nieko nedarytų, ale tos bobos jį vis siùndo Št. Petras siùndo mane byliotis, pats būsiąs liudininku Krk. Jis tik kitą siùndo bartis, o pats tyli kai ausin inmyžtas Trgn. Bet ragana, karaliaus močeka, viseip siundė karalių prieš pačią ir melavo BsPII239. Buržuaziniai nacionalistai siundė darbo žmones vieną prieš kitą (sov.) sp.
| refl.: Kožnas tik už savi, piningus kriovė, o jūs peškitės, siùndykitės Žlp.
4. skatinti: Pati motina siùndo veidelius dažyti Klm. Mes jo nei siùndėm, nei spyrėm [mokytis] Lp. Dėl gėdos didesnius [nusidėjimus] ažuslėpt siundžia SPII51.
antsiùndyti (ž.) tr.
1. siundant paraginti užpulti: Antsiùndė ant munęs šunį, tokį britvoną kaip veršį Skd.
2. menk. sukurstyti ką bloga daryti: Antsiùndė vokyčių žandarus Skd. Antsiùndysma Paulių, būsi išmeisinėtas KlvrŽ.
| refl. tr.: Ta mamos nabaštikė ir antsiùndžiusis tą brolį Jdr.
apsiùndyti tr. Rtr, Als, Brs užpjudyti: Apsiùndyk su šunimis gyvuolius J. Švilpia Motiejus kalikę kiaulei apsiundyti Žem. Šunimis apsiundytas, [briedis] narsiai ginas ir ne vienam perskrodžia pilvą savo aštriais ragais Blv. Ponas, supykęs ant elgetos, paleido šunis ir apsiundė vargšą LTR(Vkš).
įsiùndyti tr. Rtr, Š
1. siundant įerzinti: Įsiundyti šunes urgzdami kibo į vaiko skurlius LzP. Žmonės eidami insiùndo šunį, tai baisu, kad nenutrūkt Trgn.
2. siundant įraginti pulti: Įsiùndyti šunį į ką NdŽ.
3. LL92 menk. įkiršinti, įkurstyti: Vienas durnas atsranda ir kitus insiùndo dūkt Trgn. Sueję giminės įsiùndė kaimyną, kad imtų su manim bylotis Š.
išsiùndyti tr.
1. Sut pjudant, siundant išvyti: Ižsiundyt SD420. Šunimis jį išsiundė MŽ2116. Ne tik nepriėmė – šunimis išsiùndė Krkl. Išsiùndyk kiaules iš daržo J. Išsiùndyk gerai vieną sykį, daugiau neis į rugius Skr. Lenkstudentis, išsiundytas šunimis, grįžo vidunakčia į tėvus V.Piet.
2. Š įkalbėti pasitraukti, išeiti.
nusiùndyti tr.; Ser siundant nuvyti: Nusiùndžiau kiaules iš bulvių į kūtę Šts. Jus (juos) kiek galint su šunims nuo savo dvaro nusiundė BsPI55.
pasiùndyti tr. Rtr, Š, NdŽ; SD167, M
1. paraginti (ppr. šunį), kad pultų: Piemuo pasiùndė šunį, kad avis iš miežių išgintų Vkš. Papiešiu, pasiundžiu SD264. Pagaliau tretį kartą velnias persigalėjo ir pasiundė vilką ant savęs SI51.
^ Kai nėra šuns, nors katę pasiundai A.Gric.
2. papjudyti: Su šunimi pasiùndyk kiaulę J. Pasiùndyti, šunimis apleisti I. Pasiùndyk Margiu karves Klvr. Pasiundyki, ir draskys kaltą ir nekaltą Vd. Nu slenkstelio lig vartelių stripiniais lydėjau, kaip išleidau į laukelį, pėdsakiais pasiundžiau D11. Pasiùndyk avis iš miežių Krkl.
| refl. tr.: Tei[p] tas šuniukas buvo gerai: i vištas pasisiùndyt, i tei[p] kad ką Jrb.
^ Kur nėra šuns, ir kate pasisiundo Erž.
3. menk. pakurstyti: Da žmonės pasiùndo, tai viškai suskalbėt nebegalima Dbk. Pasiùndžia tokį laidoką, tai par nosį brūkšt, par kaktą taukšt Adm. Pasirodys, pašūkaus, pasiundys – ir išnyksta Vaižg.
4. LL155 paskatinti, paraginti: Jis kai vaikas: jį pasiùndyk, tai bet ką padaris Trgn. Perkalbu, privedu, pasiundžiu SD165. Nenorėjo eit, ale aš pasiùndžiau, tai ir išėjo Št.
prisiùndyti tr.; LL100
1. žr. užsiundyti 1: Šunį prisiùndyti NdŽ.
2. NdŽ pakankamai, ilgai siundyti.
| refl. NdŽ.
3. įkalbėti ką daryti: Prikurkia, prikurkia tam vyrui, prisiùndo – tas parėjęs tą pačią ir ėda viena ėšena Škn. Gana tu jį prisiùndei: ką tu sakai, tą jis daro Trgn. Jie mane prisiundė teip padaryt Žl.
susiùndyti tr. Rtr, NdŽ
1. supjudyti: Šunis susiundyti prieš kits kitą B696.
2. Zr, Km menk. suriedinti, sukiršinti: Susiùndė kaimynus, dabar ir nėra barniams galo Klm. Susiùndė bobas, o pati juokas Jdr. Ir dėl lenkų meilės čia savus susiundė A1885,301.
| refl. NdŽ.
3. primokyti, įkalbinti ką daryti: Tada ėjo, lermavo, kol nesusiundė ir kitų dalykų atmainyti Vaižg.
užsiùndyti tr. Rtr, Š, Kp; LL100
1. Škn paraginti, kad gyvulys (ppr. šuo) pultų: Užsiùndyti šunį (šunis) ant ko NdŽ. Kad aš tau šunis užsiùndysiu, tai kažin kenkles sveikas ar parneši! Jrb. Sakai, šunų nebijai, o kad užsiundyčiau, neatsigintai Dkš. Gal jau bus kas iš keršto tą šunį užsiùndęs, ka vaiką sudraskyt Skrb. Jis juos (žvėris) ant razbaininko užsiùndė Sch166.
| refl. tr. prk.: Na i užsisiùndė senis vaikų pulką ant savo galvos (leido jiems dūkti, ir nebėra galo)! Jrb.
2. užpjudyti: Ateik, ateik, tai kap užsiùndysiu šunim, tai išplėš klyną! Mrj. Aš kai užsiùndysiu šuniu tuos piemenis, tai nežinos, kaip bėgt iš sodo! Trgn. Užsiùndė kiaules šunimi DŽ1. Užsiùndyk su šunimis kiaules iš pievos J.
| prk.: Žmones velniais užsiùndyti NdŽ.
3. Ig menk. sukurstyti užpulti, ką bloga padaryti: Ar neims jo persekioti iš naujo Skrodskis? Ar neužsiundys vėl ant jo žandarų? V.Myk-Put. Įkišo liežuvį, užsiùndė tus velnius an doro žmogaus Rdn. Jis iš keršto ant manęs policinyką užsiùndė Lš. Piktumą turė[jo] kas, užsiùndė banditus, atė[jo] i išžudė visą šeimą Plv. Norėjo užsiundyt juos viršininku V.Kudir. Užsiùndžia kokią bobą, to lojoja – negeri žmonės Antš. Reiks tą pasiutbobę užsiùndyt, kad išlojotų tus latrus Erž.
| refl.: Tai užsisiùndė bobos viena ant kitos – kas daros, tai daros: akis galia išsikabyt! Jrb.