trasióti, -iója, -iójo intr. Rtr, BŽ165,495, DŽ, NdŽ, OGLII349, FrnW, KŽ
1. Vyž bėginėti šen ir ten: Šuo betrasiójąs po laukus, zuikio pėdas radęs J. Vilkas trasio[ja] po lankas, t. y. bėgio[ja] J. Vilkas, betrasiódamas paupiais, pamatė aviną nu upės beeitant PP27. Kaip kokie šunys partrūkę trasiojo M.Valanč. Plėšti ir trasioti vilkui yra priprasta S.Dauk. Atkalniais lapė trasio[ja] lodama, uodegą savo į žemę tvodama D103.
| Įgulė turėjo trasioti po artimąsias kaimas ir su krauju peną grieti S.Dauk.
2. vaikščioti (ppr. be tikslo, be reikalo), bastytis, lakstyti: Kiauras dienas ans nebūna numie – trasió[ja] po visus kiemus Slnt. Kame tu trasióji par visą dieną pri vaiko nẽjusi?! Plt. Kur dabar trasiójai par dieną? Lkv. Trasió[ja] i trasió[ja] po sodą (sodžių) nu ryto lig vakaro Vvr. Vaikai po lauką par dienas trasió[ja], pasku ka kerta pareję kaip vyrai NmŽ. Trasiójau visą dieną, ir kojos pasiẽjo Krg. Netrasiók po lauką, kojas sušlapsi Pln. Po tus vakarelius liuobu lakstyti, trasióti Pln. Gyva pusgalvė esi, su tais vaikiais trasiodama LKGIII359(Dr). Par naktį, rupūžės, trasiójėt, kelkiat! Jdr. I trasió[ja] kaip šuo po kiemus Slnt. Ko nepatrisote betrasiódamos prie anų J.
| refl. Skd.
3. Dr, KlvrŽ mergintis, lįsti: Jis trasiója par mergas, vis jamui nepatinka J. Ans baisiai pasileido trasióti, ne naktimis nebėr numie Krg.
apsitrasióti pasibėgioti, pasilakstyti: Ar avys apsitrasiojo? Skd.
atitrasióti intr. KŽ atbėgti: Ana attrasiójo prie manęs, t. y. atbėgo J.
įsitrasióti
1. Š, BŽ165, KŽ įsileisti trasioti, įsismaginti lakstyti, bėgioti.
2. įsileisti mergintis: Sūnus įsitrasiójo par mergas, vis jam nepatinka dėl ženatvės J.
ištrasióti intr. BŽ451 išlakstyti kurį laiką.
nusitrasióti Šts nusibėgioti, nusilakstyti: Nusitrasiójęs, akys įkrito NmŽ.
patrasióti intr. kiek bėgioti, lakstyti: Čia, kaime, nepatrasiosi, nepalakstysi, laiko nebus rš.
prisitrasióti BŽ273 pakankamai trasioti, prisilakstyti.