teliūškúoti, -úoja, -ãvo NdŽ, teliuškúoti
1. žr. teliūskuoti 1: Kurgi teliuškúoji, žemėm pripilsi Užp.
| refl.: Kibire vanduo teliūškúojasi nešant DŽ1.
2. Ser žr. teliūskuoti 4: Butelį teliūškúoti DŽ1. Anė stabtelėjo prie griovio ir, pasirinkusi nuolaidesnį kriaušį, ilgai teliuškavo suskirdusias kojas rš.
| Švilpė ir kaukė vėjas, teliūškuodamas laivą rš.
3. žr. teliūskuoti 5: Prie jos kojų plakė teliuškavo į krantą vilnelė, čia pat šlamėjo ajerai A.Vien. Buvo girdėti vanduo teliuškuojant, žmonių balsai A.Vien.
| refl.: Pagaliau jis atsidūrė besiteliuškuojančio ežero pakrantėje rš. Prie pat kojų teliūškavosi auksinės bangos rš.
4. intr. pliuškenant plaukti: Upėje pro rūką teliuškuoja luotas A.Vencl.
išteliūškúoti tr. išmaišyti teliūskuojant: Įpylęs į indą klijų išteliūškuodavo rš.
nusiteliūškúoti žr. nuteliūskuoti 1 (refl.): Buvo pilni, bet kol užkopiau prieš kalną, nusiteliuškavo A.Vien. Truputis pieno vis tiek nusiteliuškavo per kraštus rš.
pateliūškúoti NdŽ žr. pateliūskuoti 1: Negerk pieno nuo viršaus, pateliuškúok Krp. Pasilenkiu prie vandenio ir pateliūškuoju pirštų galais prš. Kūdroje pamaišė pateliuškavo lazda šaltą skaidrų vandenį A.Vien.
suteliūškúoti
1. intr. silpnai subanguoti, supliuškenti: Triukšmingai suteliuškavo jūra rš. Po kelių kelionės valandų ūmai lygumose spindėdami suteliuškuoja vandenys P.Cvir.
2. tr. teliūškuojant sujudinti: Teresė vėl pasilenkia, suteliuškuoja rankom vandenį V.Bub.