plaikstýti, plai̇̃ksto, plai̇̃kstė tr.
1. sklaidyti, klestenti: Kam plaikstai̇̃ ant vėjo tą paklodę? Vdžg. Vėjelis taršė ilgus sielininko plaukus, plaikstė atlapotus marškinius rš. Karčiai ilgieji žirgų plevėsavo tad, plaikstomi vėjo HI. Jau kad šlama, tai šlama beržynas, plaiksto vėjas laibąsias šakas rš. Tiktai tarp griuvėsių pelenus ir plėnis plaikstė vėjas K.Bor. Vėjo plaikstomi pleveno balti debesėliai E.Miež. Kokius tu čia raštus plaikstai? Br. Neplaikstýk tų lapų Vl. Ji neplai̇̃kstė tų pinigų, tik tei vertė vertė Jrb.
| refl.; Kos50: Vėliavos plai̇̃kstosi vėjuje BŽ470. Rėpsojo šviesūs ūsai, o ant galvos plaikstėsi pirma laiko pražilę plaukai A.Vencl. Kasos, į užpakalį nudribusios, vėjų sklaidomos, it arklių karčiai plaikstės S.Dauk. Aukštai virš miesto plaikstėsi balkšvi padriki debesėliai rš. Rūkas pamažu plaikstėsi, kilo aukštyn, atidengdamas skaisčią, karštą saulę rš. Liepsnos atšvaitai plaikstėsi tamsiais aprūkusių sienų rąstais rš. Lempos stiklas buvo nuskilęs, ir liepsna nuo vėjo smarkiai plaikstėsi į šalis rš.
ǁ refl. kėtotis, skeryčioti: Su rankoms plai̇̃kstosi, nežino, ką daryt, i gana Jrb. Geriau su tinklu žvejoti, nenorias su trubicu plaikstyties Šts. Sviestą įnešk į kamarą, nenoriu pry visų plaikstýties (rodytis) Ll.
2. refl. rengtis (plonais drabužiais), klastytis: Motriškosios plai̇̃kstos tokiais krėkliais, ka tik ką nuogį gal prisidengti Plt.
3. Vkš draikyti, taršyti, velti: Linus plaiksto Žd. Šatranai esat, ne linskleidžiai, kad teip plaikstot skleisdami Šts.
| refl.: Šukuok saują, ka neplaikstýtumias Slnt. Tie siūlai nesukti audant visur plai̇̃kstos KlvrŽ. Tie kiti [linai] nėmaž neplai̇̃kstės, ka vijau Ms. Plaikstos linai, drika neparrišta J.
| Plaikstos šaknys medžio žemėse J.
4. refl. gretintis, plaktis (prie ko), šlaistytis (su kuo): Ana plaikstos prie vaikių, t. y. limpa, kliaunas J. Jau ta ne koki mergaitė, kuri i su tuo, i su kitu plai̇̃kstos Slnt. Plai̇̃kstos su vyrais, o vaikams utų neaprenka Šts.
5. refl. bastytis, trainiotis: Plai̇̃kstos pasieniais NdŽ.
apsiplaikstýti apsidrabstyti: Apsiplai̇̃kstęs smurgliais girtuoklis J.
atplaikstýti tr. BŽ481 atskleisti, atlapoti.
| refl. [K]: Iš po atsiplaiksčiusios apykaklės buvo matyti tvirta, plaukuota krūtinė rš.
išplaikstýti tr.
1. išsklaidyti: Įstačius medį į duobę, reik išplaikstyti šaknys, idant nė vienos nebūt palenktos ir suraizgytos S.Dauk. Vėjas išplai̇̃kstė visus skalbinius Kt.
| refl.: Diegant augymes, šaknys susitaisys ir kaip reikint išsiplaikstys S.Dauk. Šundriekos (orig. šundrykos) be sylos rudenį pažemiais išsiplai̇̃ksčiusios guli J. Rugiai išsiplaikstę, išsivartalioję paliko po krušos Šts. Pamatė ligos iškankintą veidą, aštrų žvilgsnį po žilais išsiplaiksčiusiais plaukais A.Vencl.
2. išvynioti: Siūlus išplaikstýk iš kamuolio J.
ǁ išpainioti, išnarplioti: Siūlus išplaikstýk, kad yra susiplaikstę Ms.
nusiplaikstýti susidraikyti: Lingalviai nusiplaikstė J.
paplaikstýti tr. pasklaidyti: Paplaikstýk ant viškų kopūstlapius, kad geriau džiūtų Rs. Paplaikstė jis popieras, gumaškas J.
prisiplaikstýti prisivelti, prisimaišyti: Vilnos prisiplaikstė pri linų Tl.
suplaikstýti tr. Skd sudraikyti, suvelti, supainioti: Šuo linus suplai̇̃kstė, t. y. sudraikė J. Brazdas iš didžiai plonų sriuogų suplaikstytas S.Dauk.
| prk.: Veikalai karaliaus Mindovės teip yra suplaikstyti ir sujaukti, jog sunku yra kokią noris tenai parskyrą rasti S.Dauk.
| refl. Žeml, Krtv; Kos133: Susiplai̇̃kstę linai prasti rauti Slnt. Parrišk pusiau driką, kad nesusiplaikstýtų J. Siūlai taip susiplai̇̃kstė, kad negalima nė išraizgyti Yl.
užplaikstýti tr. uždraikyti, užkreikti: Uždengė angos dureles, užplaikstė tą vietą pakulomis rš.