rudúoti, -úoja, -ãvo intr. DŽ
1. K, BŽ38 darytis rudam, netekti žalumo: Eglės spygliai rudúoja, t. y. rudi rados, džius jau ši eglė J. Linų galvos rudúo[ja], skamba, jau rautini Šts. Beržai nešokas rudúoti, vėlybas būs ruduo Šts. Beržai rudúo[ja], rugius sėk Šts. Bulbės rudúoja Ėr. Anksti pasėtų pupų apatinės ankštys normaliais metais pradeda ruduoti jau rugpjūčio antroje pusėje rš. Rudúoja skursta žalia žolelė BM439. Rudúoja pievos Dkš. O ir pradėjo rudúoti rudenėlis JD485. Ei, ruduo[ja], rudúo[ja] rudens dienužėlės JV863. Vienų rūtų vainikėlis in galvos žaliuoja, kitų rūtų vainikėlis po kojom ruduoja (d.) Prng.
2. darytis rudam, netekti natūralios spalvos: Negerai žlugini, šutini, kad tavo drapanos rudúo[ja] iš žlugto, t. y. rudi tampa J. Jei buvo aprūkusios plytos, tai ir tinkuota siena rudúoja Krkn.
3. rodytis, matytis rudam: Tegi ar ne žmonės ruduoja? Dbk. Viduryje ežero ant balto audeklo ruduoja nendrių salelės rš. Kalnas pilės bešmėkšo, po kurio dar apačia ruduo[ja] keletas dešimtų aplūžusių trobalių S.Dauk.
aprudúoti intr. K apsitraukti rudumu: Kepamas kumpis apruduoja rš.
atrudúoti intr. DŽ ateiti rudam.
įrudúoti intr.
1. įgauti rudumą: Įrudavusios krienos Šts.
2. DŽ įdegti: Du įrudavę vaikai mėgina užvesti draugystę rš.
nurudúoti intr.
1. DŽ1 pasidaryti rudam, netekti žalumo: Medžiai po šalnai nuruduõs Dglš. Nurudãvo ganyklos, karvės nieko neužėd Rdn. Žagarais prispaudžia [linus], kad saulės nematytų, – tai ne taip nuruduoja nuo saulės LKT330(Vdn). Dobilėli mano mielas, kodėl greitai nurudavai? Švnč. Seniai nuvyto, seniai nurudavo [rūtos], seniai sesiulės veidelis nubalo LTR(Ut). Visas mergas aplėkiau, niekur žalesnių rūtų negavau, vis tokios pat nurudavusios Žem.
2. Mšk pasidaryti rudam, nudegti nuo saulės: Per šiokią dieną ant vėjo, ant saulės kaip čigonė nuruduotų Žem.
3. DŽ netekti natūralios spalvos, pasidaryti padėvėtam, suprastėti: Nuo saulės, nuo lauko nurudúos drabužis J. Ech, abrūsai kad nurudãvo! Pc. Rūbai juodi, gerai jau nurudavę Žem. Nurudavus kepurėlė, nudriskę kelnelės LTR(Kp).
4. nueiti rudam: Būrys kareivių ir pro mus nurudavo Žvr.
parudúoti intr. N, K
1. pasidaryti rudam, netekti žalumo: Parudãvo [šienas], iš žalio pasdarė rudas Pb. Ta (tai) nurausi, da porą treitą dienų palaikysi, ka pagada, jau būs [linai] parudãvusys Jdr. Išbrendimą sėklų gal numanyti nu to, kad bumbuleliai dobilų paruduos, o stiebai pavys ir pageltonuos S.Dauk. Geriausia pupas pjauti, kada paruduoja dauguma ankščių rš.
2. DŽ1 truputį parusti, netekti natūralios spalvos: Kad negerai iššutini žlugtį, tai drabužis plovynėj parudúo[ja] iš žlugčio J. Avelės juodos, o parudãvo [siūlai] Ad. Lininį skudurą pamirkinu i uždedu – jau tas skuduras parudãvo visai Jrb. Viena siena parudãvusi, kita drūžių drūžės Krš. Storas popiergalis neilgai tesipriešino: parudavo, susirietė ir užsiliepsnojo Vaižg.
3. prk. pasidaryti nacistinių pažiūrų: Užėjus tai naujai valdžiai ir pradėjus aplinkui trankytis tam parudavusiam Raukučiui – visur nutilo giesmės I.Simon.
surudúoti
1. intr. pasidaryti rudam, netekti žalumo: Jeigu pievų nepardavėt, tai reikia pjaut – suruduõs Mlt.
2. intr. nusidažyti rudai: Naginių raugintame [v]andenė[je] puikiai gijos surudúo[ja], nereikia nė koso, nė druskos dėti Šts.
3. tr. sutepti rudai: Paėmė ir surudãvo kampą skarelės Rm.
| refl.: Nė jokių grybų tam puode naujam nevirsiu – labai susirudúoja Mžš.
4. intr. pasidaryti rudam, nudegti nuo saulės: Par vasarą rankos taip labai surudãvo Up. Saulė kabino, regi, kai surudãvus Ml.
5. intr. pasidaryti rudam nuo karščio, suskrusti: Dar reikia keptie, kad surudúotų Pnm.