prekióti, -iója, -iójo, prẽkioti, -ioja, -iojo
1. intr. Q242, A1884,142, V.Piet verstis prekyba, prekiauti: Platumas ir didumas prekybos rodo didumą ir platumą pačios tautos, kuri prekioja S.Dauk. Idant lietuviai, žemaičiai eitum į miestalius ir tenai prekiotum S.Dauk. Prekio[ja] linais M.Valanč. Kada tu prekystę savo varei (paraštėje prekiodavai) ant jūrių, tada tu daug žemių pralobinai BBEz27,33.
| refl.: Aš jau bengu prẽkiotis Brs.
ǁ tr. teikti pirkėjams, mėginti parduoti: Tu savo arklį a prekiójai jomarke? Lkv.
2. tr., intr. Q27, CI90, B, R klausti kainos, derėti: Ans ejo prekioti namus J. Žirgužį šeria, antrą prekiója: parjos mano sūnelis JD266. Kad aš jojau jomarkėliais laivužius prekiódams JD254. Prekiójau puodų – baisiai brangi Grg. Dingojau mergužę, o buvo saulužė. Ar aš ne paiks buvau – saulelę prekiójau JV946.
3. žr. prekiuoti 1: Kiek prekiojamas tas arklys buvo? P.
apiprekióti žr. apiprekiuoti: Apiprekiójau mano daiktus ant tris dešimtis dolerių J. Apiprekioti darbus žmonių M.Valanč.
išprekióti
1. intr., tr. BzF158 išderėti, išlygti.
2. refl. tr. išsiparduoti: Aš jau išsiprekiojau visus savo rykus ir dalykus Brs.
nuprekióti; CI21, Q6, Lex3, N žr. nuprekiuoti 1.
paprekióti intr.; N paklausti kainos, paderėti: Paprekiók, kiek rugiai šiandieną kaštuo[ja] Grg. Paprekiók, koks prekis, t. y. kuo brangumo tavoras J.
suprekióti intr., tr.; Q74, N suderėti, nupirkti: Perku, suprekioju iš ko R124.