prãtinti (-yti), -ina, -ino K
1. caus. prasti 1; ugdyti įgūdžius: Mažą mokiau vaikščioti, o suaugusį pratinu gyventi A.Vien. Rėkia kiek tik galėdamas, prãtina vaiką dainuot Pnd. Nuo dviejų savaičių amžiaus veršelis pratinamas ėsti šieną rš. Prãtink jį ant gerą J. Pratinti pri mokslo I. Pratinti kūną pri sunkių vargų I. Pačią pagal savo valę prãtinti KII371. Mokytas, pratintas SD33. Motinos dukteris savas … teprãtini visokioje čystatoje, šventybėje DP566.
| refl.: Tegu važiuoja ir tas vaikas su manim pratytis prekystės BsPIV120. To pratinuosi SD7. Pratinuosi gražioj ižkalboj SD111. Eik namolei, mielas vaike, pratintis prie darbo reikia K.Bink. Dabar jau reikia prãtintis an šaltumą Ob. Su paaugusiais į sunkius ir paojus darbus pratinos ir mokės S.Dauk. Visi iš mažo į vargus ir kantrybę pratinos S.Dauk. Gerai daryt ir pratintis darbuose geruose DP513. Prãtinas pagal valią jo DP566. Teprãtinies stengtis prieš pagundas DP101. Pratinąsis kareivis SD457.
2. refl. stengtis nuprasti: Pratinas ponia nuo valgymo LTsIV220.
3. caus. prasti 5: Augint augino, mokyt mokino, razumėlio pratino, darbelio išmokino (d.) Ktv.
atprãtinti J; R6 caus. atprasti 1: Kai papranta, sunku atprãtint Dkš. Aš tave atpratysiu nuog šito prūdelio DrskD254. Niekaip negalėjo atpratinti girtuoklius gerti BsMtI39.
| refl. Š.
įprãtinti K, J caus. įprasti 1: Ilgaamžė girių glūduma liaudies žmogų įpratino gyventi sukauptą vidinį gyvenimą rš. Šventieji … tūlus impratina teisybėsp DP542.
| refl.: Kap insiprãtys, kitus metus rašys Lp. Reik įsipratint neduot sau valios brš. Į ką jie įsipratino, tą jie ir tegali kartoti Vd. Jeng žmonės … nobažnystėsp įsipratintų MTXVIII.
išprãtinti caus. išprasti.
1. J pripratinti, išmokyti: Išprãtinai vaiką naktį an saũ pasiimt, ir nebenori gulėt lopšy Ds. Ji išprãtino katę po patalais gulėt Jrb. Išprãtinta – ką nora, tą dirba Žr. Išprãtino barties Dglš. Mat anas teip išprãtintas, užtat jam toks džiaugsmas Vdn. Tatai penas priaugusių, kurie jau turi pajautimus, rašte ižprãtintus DP517. Nemokytas, neižpratintas SD153.
| refl.: Ką gi čia išsiprãtinai vis pirštą burnon kišt! Ds.
2. atpratinti: Kad jis iš mažumės per daug išprãtytas nuo darbo Slm. Seną žmogų kur čionai beišprãtinsi kaimiškai kalbėt! Rm. Išprãtinsiu aš jį iš sodo, iš savo namų Š.
nuprãtinti K, J; N caus. nuprasti 1: Reikia ją nupratinti nuo vagystės rš. Nuprãtino ir nuo degtinės Dbk. Bandžiau ir nuprãtint nuo gėrimo Jrk61. Įprotį nenūprãtysi Vn. Nūprãtysi jau jūsius rūkyti! Vn.
| refl. tr., intr. K: Nusiprãtinau tą madą – nebrūkau Šts. Norėdami nusipratinti nuo daug gėrimo, nevalgykim stipriai sūdytų valgių Vd. Nūsiprãtyk visai keikti Sg.
paprãtinti J; R22 caus. paprasti 2: Jis jį paprãtino dirbti KI544. Oi, kas mane papratino, kad ne tu, berneli LTR(Ūd).
| refl.: Kiaulės į dobilus pasiprãtino, tai dabar vejo[je] neberimsta Up. Besimokydamas neturėjo išgalės pasipratinti prie ūkiško darbo M.Katk. Kitas pasiprãtina gert ir geria Pgg. Jis pasiprãtinęs ilgai miegoti KI544. Jis didei meluoti pasiprãtinęs KI432. Katinas pasiprãtino smailauti J. Daug tarp mūs yra, kurie, durnai prisiriję, vokiškas dainas dainuot ir keikt pasiprãtin K.Donel.
priprãtinti K; SD309
1. caus. priprasti 1: Priprãtinom vištas [namie būti] Kur. Jau tu jį priprãtinai čystai J.
| refl.: Prisprãtinsi miegot su vaistais Ut.
2. tr. prijaukinti: Par man buvo až ežero priprãtinta lapė Dgč.
| refl. tr., intr. Aps: Jis turėjo prisipratinęs rainą katiną LTR(Smn). O ar aš galėčiau prisipratint bites, kad negeltų? rš. Iš karto bijojo manęs [vaikas], bet paskui prisiprãtinau Jnšk. Kūdikis prie auklės prisiprãtinęs KI544.
suprãtinti
1. caus. suprasti 8: Sunku suprãtinti avis, kad vieno[je] vieto[je] ėdinėtų Lk. Niekaip negaliu arklių poroj eit suprãtint Ds. Ką su kuomi suprãtinti KII382.
2. tr. visus pramokyti, pralavinti: Vis jau suprãtinti, prašviesti pareita vaikiai iš kariūmenės Dr.