pràsti, prañta, prãto
1. intr. K gusti, junkti (ką daryti): Bet nepratęs prie tokio darbo, greit vietos nustodavo J.Bil. Aš pratęs, kad manęs klausytų, ir pats klausau kitų rš. Nelabai buvau prãtęs į dainas Žal. Tas i y[ra], ka nėr prãtęs mušties Slnt. Šį rytą Einiukas vėl, kaip pratęs, stovi ant savo kėdės prie pusryčių stalo I.Simon. Savo gyvenime nebuvau pratusi dėl ko nors, kam nors arba kur nors skųstis I.Simon. Neprãtus šoks – kad koją neišsinarytų! Jrb. Tu, gegute, nekukuok, nebaidyki žirgelio, bo nepratęs žirgelis per girelę jojamas (d.) Zp. Aš kitai[p] neprãtęs, kai an žemės Jrk25. Jis nepratęs po kalnus važiuoti J. Tiek daug saulės neprãtę buvom turėt KzR. Nepratęs darbų R. Aš nepratęs vargelio vargti, aš nepratęs purvelio bristi JD56. Neprato seniau nei itokių maitkų nešiot, nei čeravykų Rod. Skamba gaudžia lietuviškos kanklys rankose gabaus ir pratusio vyro V.Piet. Pratusiam medžiokliui ir akmeninis ginklas yra didis daiktas J.Jabl.
prãtusiai adv.: Mergina, pirma kitų įėjusi į vidų, pratusiai įskėlė ugnį ir užpūtė žiburį V.Piet.
2. intr. nebelaikyti svetimu, susigyventi, prisitaikyti: Peliutė vis labiau ir labiau prato prie savo naujosios gyvatos J.Jabl. Liliputai vis labiau prie manęs prato J.Balč.
3. tr., intr. pagauti prasmę, suprasti (kalbą): Anys pràst prañta lietuviškai, ale nemoka niūkt Aps. Ana žino, visa prañta, tik neūtarina Pls. Daug yra žodžių, ką mes neprañtam Šč. Visi Kargaudai lietuviškai prañta Rod. Ne ką prantu vokiškai, bet numanau, kad prašo kiaušių ir sviesto Als. Neprasi̇̀, ką šneka Vlk. Ji prato kalbą ir žvėrių, ir paukščių TŽIV453. Ana juokias, neprañta, durnelė tokia Stlm.
4. intr. nujausti, numanyti, suvokti, suprasti: Iš pirmų dienų pràst, kad nemeilus bernelis Vlk. Kad aš jau prantù, kad čia kas yr Vrn. Velniai ateina, ale neprasi̇̀, kas nežino Mrc. Žinot nepažino, prast nesuprato LTR(Kp). Jei ugnelėj sudeginai, būtų prastie an dūmelių LTR(Mrk).
^ Kas kiaulę turi, tas nedėlią prañta (pajunta) Pls.
5. tr., intr. mokėti, sugebėti, išmanyti: Daryk, kap sau pranti ir pažįsti Rod. Tu didžiūnas, kad per tą Velniapelkę pranti̇̀ išvažiuoti Šmk. Aš prantù jau Dg. Jis pranta ir an knygų paskaityt Mrk. Nebijok, pranta atsikirsdinėt su tėvu! Vrnv. Nei litaro nèpranta, nejunkytas Pls. Neprantu giros daryti, nežinau alaus pradžios Sab.
^ Daug pranta, bet maža išmano (senuko pasakymas apie jaunuosius) Pls. Pranti̇̀ kap kiaulė debesį Vrn.
6. intr. būti pastebimam, matomam: Nei tos eketės pràst, nei nieko Nmn. Jis serga, bet ant jo nieko nepràst Lzd. Pėdų nepràst Prl. Nepràst, ar nuganyta Prl. Nei nepràst, kur sumušta Rod.
apipràsti intr. pradėti kitoje padėtyje pakenčiamai ar normaliai jaustis, prisitaikyti: Baika, vaikeli, apiprasi Sdk. Ir vėl kolei apipranti, kolei pradedi gyvent… Imb.
| refl.: Bet ir naujojoj vietoj Joniukas iš palengvo apsiprato J.Bil. Aš dabar apsprataũ, gydytojai sakė – suvis negirdėsi Str. Visur reikia apsipràst, ė apsipranti, ir gerai Ds. Kap apsiprantù, tai nekanda [bitės] Lp. Jaunikliai greitai apsipranta su nelaisve Blv. Apsiprañta su danties skaudėjimu Plng. Mankštinosi ore, bėgiojo ir taip apsiprato su šalčiais K.Bor. Su musėmis visi apsipratę J.Jabl. Apsiprato mūsų galvijai tarpusavy, nustojo badytis J.Balt. Šuo apsipranta ir neblo[ja] ant numiškių Šts. Savo nelaimės neapsiprañta Lp. Paskui jie tum beldimu apsiprãto Rs. Apsiprato kaip kiaulė bulvėse KrvP(Trš).
| Apsipranta žemė, ir nebauga bulvės, dobilai Krš.
^ Apsiprasi ir laimę surasi KrvP(Mrk). Džiaugiasi, kaip su bėda apsipratus KrvP(Št). Rėkia, kol iki pusei nulupa, paskiau apsiprañta Slk.
atpràsti
1. intr. R121 atgusti, atjunkti: Delto jau ir nuo darbo atprataũ Sdk. Po kruopelei atpràsme nuo senybos ūturkos Vdš. Aš atprataũ nuo jųjų, t. y. atbudau J. Dabar atprãto žmonės nuo bažnyčios Smn. Atprãto pirštai, ir aš normos dabar neišdirbu Kn. Jau atàprasta, ažumiršta tokie žodžiai Mlt. Dabar nedarom jau gilių kavos, atprãtom Erž. Ne taip lengva atpràst, kaip priprast Švnč.
2. refl. N atsiminti, atsigodoti.
3. intr. suprasti, atskirti: Neatprasi̇̀, ar žolė, ar jis (žaltys), ar bulbuoniai Rud.

×dapràsti (hibr.) tr. suprasti, suvokti: Da neprisėlino prie Algimanto, o jau tie kirsniškiai ir daprato, kas jis do per paukštis V.Piet.
| refl. Mrc: Testa pats dasprañta Šč. Kad būtum pi̇̀rma dasprãtę tep padaryt! Vlk.
įpràsti intr.
1. K įgyti įprotį, įgusti, įjunkti: Pataisyk gūžtą, padėk padėlį ir matysi, kaip visos vištos įpras tę dėt Grš. Bet lėkti jiems nekaip sekėsi, nes abu gužai maža dar buvo įpratę skraidyti J.Balč. Įprato paršas į žirnius lįsti Sr. Inprãto telyčia obuolius ėst Dglš. Sūnus įprãto ten vaikščioti J. Įprãto, įprãto prie gėrimo, i gatava Jrb. Keliu ar taku – visur buvo inpratęs [su dviračiu važinėti] Rmš. Jis yra gerai įpratęs į tą nelengvą darbą J.Balč. Karvės iš pavasario įprãto į gerą žolę, tai dabar ir neėda prastoj Pc. Neįpratę į tokią ilgą kelionę jūrininkai nuliūdo J.Bil.
^ Įprãto kaip kiaulė į bulves Ukm. Įprato kai šeškas į kiaušinius LTR(Jz). Į ką mažas įprasi, tą ir užaugęs teberasi LTR(Lkv). Ką jauns įpràsi, tą sens rasi Jrb.
| refl.: Įsiprato su jaučiais arti, ekėti rš.
2. apsibuvus pritapti, įsigyventi: Kur inprãtęs žmogus, te ramu Mlt.
^ Ir pekloj nebloga, tik inpràst reikia Ds.
išpràsti
1. žr. įprasti 1: Tos vištos kaip išprato daržan, tai nors tu jas ažmušk – nieko nepadarau! Ut. Išprãto tas arklys in dobilus, nė rodos negalima gautie Prn. Kiaulės labai išprãtusios, sunku išganyt Alk. Mažėlis teip išprãto rėkt, kad niekas su juom nebesidaro Dl. Karvė išprãto ir lekia par krūmus Ktk. Išprãto [vaikas] nusmaut kelnes Ml. Išprãtęs tik stovėtie Str. Dabar po karo išprãto viską vežt parduot Smn. Mes teip jau nuo seniai išprãtę Skr. Išprato (įgavo patyrimo, išgudrėjo) žmonys, moka slėpti arklius nu kareivių Šts.
2. intr., tr. pagauti prasmę, permanyti, suprasti: Šneka vaikas, ale dar mažai išpràst Alv. Senovės raštas, tai jos neišprañta gerai Brb. Mumi sunku išpràst tokius žodžius Mrc. Jų kalba možna išpràst Lp. Jis negerai išprãto pavardės (negerai perskaitė pavardę) Rdš.
3. intr., tr. žinoti, išmanyti, suprasti: Niekas neišprãto, koki pinigai Pls. Daktaras vaiko ligos neišprãto (nenustatė) Drsk. Negali išpràst vėžio Mrc. Sūnus neišprãto, kaip te išeina kas Žsl. Vieną žodį pasakei, aš jau išprantù toliau J. Matos, kad žmogus kartais neišprañta Lp. Vis tiek išprañta žmones Azr. Aš jo nekenčiau, nuo savęs variau, jis neišprato – sarmatą dariau LTR(Čb). Kap per mišką važiuoji, tai neišpràst [, ar toli, ar arti] Lp.
4. tr. pastebėti, pajusti, pažinti: Nesunku buvo išprasti, kad josios miegota rš. Neišpràst, ar jy durna, ar jy insidėjus Srj. Mus labai išpras, kai bėgsime dviese iš nelaisvės – geriau po vieną Lp.
5. tr. gerai pažinti, perprasti: Aš tą žmogų seniai esu išprãtęs BŽ481.
nupràsti
1. intr. K atprasti, atjunkti: Nupratáu rūkyti darbe Grdm. Aš jau seniai nebegeriu, nuprataũ, ir gerai dabar Ut. Rankos nupranta siūti, jei žemės darbus dirbsi Šts. Jei nū darbo svietas nūpràs, būs blogai Šv. Aš nuprataũ niūkt lietuviškai Aps. Nuo valgymo nenupranti Pl. Mes nuprãtę nuo pečiaus (nebelipam pasišildyti) Ktk. Dabar aš jau nu laukų buvau visai nuprãtęs Pgg. Tei[p] mes nuprãtę nuo to lytaus, ka, rodos, i gerai, ka tei[p] sausa Jrb. Aš seniai jau nū vaikų nūpratáu Skdv.
^ Prie ko jaunas priprasi, ir senas nenuprasi Tsk.
| refl.: Nuprantas nu lašinių mieste bebūnant Trk. Kol nusipràsme su mėsa valgyt, sunku bus Bsg.
2. tr. ilgai neminint pamiršti: Jau nuprãto jį, niekad apie jį nekalba Srd. Aš tų pasakų daugybę žinojau, bet dabar jau nuprataũ Vl. Vilniaus vardas jau buvo nùprastas Rm. Paragavę kiek mokslo, nupratę sodžiaus duoną ir darbą, jie tampa nelaimingiausi žmonės rš.
3. žr. suprasti 1: Sunku ir nupràst, ką anas ūtarija Vrnv. Koc mažas, ale nepaskavosi su ūtarka nuog jo – visa nuprañta Vrnv. Jis lenkiškai nuprañta Kš. Nenuprãtom, ką čia sakė [radijas] Gs.
4. intr., tr. numanyti, nujausti, suvokti, žinoti: Pats gali nupràst, kam tave pašaukiau Al. Ligonis nuprañta, kad serga vėžiu Prn. Aš po akim tave nuprantù, kad tu man blogai misliji Ml. Jis čia nieko nenuprañta Srj. Teip iš šono žmonės nuprañta Strn. Ar jūs neregit, ar jūs nenuprañtat? Lp. Matyt nematė, mislia nuprato, in kojelių pažino LTR(Slk). Aš nuprataũ, mergužėle, an ta[vo] vainikėlio, kad nevierna būsi (d.) Rod.
5. tr. patirti, pajusti: Dukrele mano, rūtele mano, tu, pas mane būdama, vargelio nenupratai̇̃ (d.) Nč. Nupratau, jaunas būdamas, visokių adynų Nč.
papràsti intr., tr. K; SD164,463, H180
1. prisitaikyti prie tam tikrų aplinkybių, susigyventi: Inleiskit šitą šuniuką in tvartą, tai jis rasi pas mus papras BsPIV283. Nu mat vis va paprãtęs savo namie, daug geriau, daug drąsiau Slm. Kaip papranti̇̀ žmogus, teip ir reikia (atrodo, kad taip ir turi būti) Antr. Čia tu verksi, kol tu čia paprasi, anytužę, ne mamužę rasi RD59. Kaip aš dabar būsiu, kaip aš dabar paprasiu be savo motynėlės JD1182. Kur paprãtęs, i šaltį pakeli, i viską Erž. Ant šviežios vietos tu papratai̇̃ būti ir aš prantù J. Aš paprãtusi ganc (visai) viena Rmč. Šuo ir kariamas papranta, o aš – barama nepaprasiu! J.Jabl. Pavasarį karvės bados, o kai paprañta, tai ir nebados Pb. Papratus prie ankštų savo kiemelių, šis nė nesirodė kiemas, tik atviras be tvorų laukas Vaižg. Vai kai paprasi anytėlės žodelių KrvD123. Anie žmonės bet yra taip aną orą papratę, kad menkai rėdyti trivoja Ns1832,11–12.
| Stiklinė nepliš, paprãtus (jau vartota, piltas karštas vanduo) Ėr.
^ Paprasi, kai geriau nerasi LTR(Užv). Kai paprasi, ir pekloj bus gera LTR(Ps). Papras jautelis vedamas, kumelys jojamas J.Jabl. Šuo ir kariamas papranta PPr423.
| refl.: Paprãtos, i gerai Lk.
2. įgyti įprotį, prigusti, prijunkti: Jis ėjo kaip papratęs KBI24. O tas senis, kaip papratęs, ir jam užsikraustė ant pečių BsPIV22. Ana teip paprãtus, ir nieko nepadarysi Ktk. O minės vėl susirinko jop, ir ans mokė jas vėl, kaipo paprato Ch1Mr10,1. Viešpaties … užgimimą dėl dviejų priežastų bažnyčia paprato švęst DP461. In degtinę nepaprataũ, rūkyt nerūkau Krm. Ale sykį paprato pas tą Apolioniją jaunikis BsPIV43. Paprãto kita boba in sūnų Rš. Ir paprato tuosna kopūstuosna kiškis Slk. Kai papràs daržan [avelės], tai jau visą išės Lel. Tu, sako, paprãtęs su klumpiais vaikščioti, pareisi Žr. Tep paprãtus grybaut Mrc. Aš papratęs su tavimi eiti, aš papratęs kelužį keliauti StnD17. Šuva kariamas papranta, o tu darbų nepaprasi! Dkš. Darbo papratęs OsG142. Šovimo papratęs esmi R65. Kurie tokio gaišinimo ir piktybių iž jaunų vasarų savo papratę MP64. Papratęs naštoms N. Šūdvabalis … po tam paprãtusį ėdesį kramtė K.Donel. Paprato kaip kiaulė in bulves LMD(Pns).
^ Rasi, kai dirbt paprasi PPr50. Ką jaunas paprasi, tą senas tebrasi S.Dauk. Kaip jaunas papratęs, teip senas darysi Sch92. Kaip jaunas papràsi, ir senas norėsi Erž.
| refl.: Pasiprañta tinginiaut, ir gerai Skr. Pasipranti̇̀ i keiki Krš.
◊ nerei̇̃ks (nerei̇̃kia) papràsti
1. nė nemanyk, visai ne: Mamute, leisit mane an vakarėlio? – Nerei̇̃ks papràst! Krok. Mama, ar galiu eit į mišką? – Nerei̇̃ks papràsti! Krž.
2. atsikertant užsipuolančiam: Visam kieme tik Marijona kaukšėjo klumpėmis. Pati pasiėmė. O šeimininkui murmant, riktelėjo: – Nereikia paprasti! J.Balt.
pérprasti
1. tr., intr. gerai žinoti, suvokti dalyko esmę: Ten aš susipažinau su vienu daktaru, matyti, kiaurai perpratusiu valdymo sistemą ir jos prigimtį J.Balč. Pérprasti svetimos minties gelmes kartais labai sunku FT. Jis perprato žmogaus silpnybės ir stiprybės versmes V.Myk-Put. Iš karto da neišejo [pjauti], mat Petras neperprãto, kaip nustatyt Slm. Senelis pérpratęs ir bites, ir sodą Trgn. Vaineikis párprantąs buvo daktaras Šts. Ar tu da ką pérpranti čia, ar nieko? Trgn. O dartės viską pérpratom, visa dabar žinom gerai Lp. Palauk, vaikas párpras ir pradės skaityti Skdv. Paaiškini [vaikams], tai pérpranta greitai Lp. Aš neparprantu ano nesveikatos Šts.
2. tr. suvokti prasmę: Ans tą žodį negalia párprasti, t. y. parmanyti J. Ne visus žodžius párprantu, labai lietuviškai (bendrine kalba) surašo Krš. Tokie raštai … dėl savo turinio esą sunkiai perprantami LTII303. Visą tą ano kalbą párpratau Užv.
3. intr. suprasti, pastebėti, pajusti: Gal perprato, kad jo čia nelabai užmėgia Pl.
4. tr. Ps per tam tikrą laiką gerai pažinti, koks kas yra: Kol mes jį perpratom, sunku buvo gyventi, dabar jau nieko Nmn. Rasi šešurą neperprašomą, o jauną bernelį neperprantamą (d.) Rod. Aš tą žmogų seniai esu pérpratęs BŽ481. Žmogus ne taip greitai perprantamas rš. Jau vyras mano skonį pérprato (žino, kas man patinka) Mrj.
5. intr. išmokti, įprasti: Aš jau neparprasiu kitaip kalbėt Lg. Mūs Jonukas greit pérpras ūkinykaut Lzd. Buvom parpratę po dvarus tarnauti Eig.
piepràsti (ž.) žr. priprasti:
1. Paskuo pypratáu – žmogus pypranti̇̀ Kin. Mes nesam pyprãtę py barkščių Šlu.
2. Pyprãtę py visokio darbo Klp.
pripràsti K; SD309, MŽ233
1. intr. pritaikyti prie tam tikrų aplinkybių, susigyventi: Jau priprãtus buvau Vilniuj, tai i nuobodoka grįžus Dglš. Kur esi priprãtęs žmogus, čia i gerai Gr. Priprãto jis prie mumi, mes prie jo priprãtom Krm. Antys taip pripratusios prie žmonių, jog ramiai vaikštinėja paežerės gatvėmis ir šaligatviais A.Vencl. [Liūtas] kartais ir ant žmogų priprañta BM3. Šiokį metą žmonys, pripratę prie purvyno, braidė, taškė po miestelį Žem. Jau priprataũ in bitukes, tai ir negaliu gyvent be jų LKT365(Dsm). Gaidys priprato kačių kabinėjimos ant savo sprando, nebebijojo PP44. Žemelė nėra dar pripratusi šilimos Žem. Esu priprãtusi to virtimo Vž.
^ Akys mato, bet dantys dar nepriprato PPr304. Senas šuo negalia priprasti pri lenciūgo VP40. Šuva ir kariamas priprañta Km. Lig nepripratęs, netark šalta LTR(Rk).
pripratỹn adv.: Einu pripratỹn LKGII541(Sl).
| refl.: Kol pripràsias pri naujų piningų, būs keistai Krš. Pri visako priprañtas Rdn. Nebnoria į tus Rūdaičius, ten jau prisiprãto Plng. Prisipranta (nusibosta) pienas – nusiplauna širdis Šts.
2. intr. VlnE55 įgyti įprotį, prigusti, prijunkti: Mes priprãtę vargą vargt Švnč. Priprãtę anksti keltis Pb. Priprãtęs esu jau krutėtie, dirbtie, tai sunku tep gulėtie Smal. Iš mažų metų priprataũ rūkyt Nmč. Kaip priprasiù [prie rūkymo], kad ant širdies negera! Ob. Pas juos yra priprasta laikyti gyvulius be jokios pertvaros po tuo pačiu stogu, po kuriuo patys gyvena K.Bor. Anos gi su svietu priprãtę Rod. Visas sodžius priprato į ją žiūrėti kaip į savą J.Bil. Kitokių [valgių] esate pripratę namie, pas jūsų viešpatį V.Krėv. Kad priprato – te gula, te kelias! Ds. Vyras, vienas pasilikęs, pripràs prie kitų (ims pas kitas lankytis) Rk. Anas priprãto in našlę (pas ją užeidinėja, būna) Gdr. Darbui priprastas (pripratęs) N. Tavo karalius ateis, … jodamas ant … darbamus pripratusios aslyčios BPI6. Kurie top darbop nepriprato SPI187. Šuva priprãto girną laižyt – ir laižys Švnč.
| refl.: Prysipratáu duris i dieną užsišauti Vn.
3. tr. patirti: Iš pavaizdo panos Marijos … kožnas … daug gerų pamokslų gal priprasti BPI167. Pas anytą palikau, sunkus darbus pripratau Aru20(Dv).
supràsti
1. tr., intr. Lz, Knt pagauti, suvokti prasmę: Anies sùpranta lietuviškai Aps. Ana suprañta i lietuviškai, ale nekalba Smal. Čia mūs šalis sùpranta ir lenkiškai, ir gudiškai Dv. Ak, žiūrėk, ir tamsta jau besuprantąs lietuviškai I.Simon. Gal ana suprañta viską, tik kalbėt negalia Ob. Aš visa suprantù, tik kalbėt gerai nemoku Pb. Ana švaba, negalia supràsti J. Lapės žodžių nė praste nesuprato rš. Ilgai nekalbėk – trumpi žodžiai suprantamesni KrvP(Mrk). Painu giedoti, kad yra žodžiai nesuprantami J. To prilyginimo nesuprantate? O kaip kitus prilyginimus suprasite? Ch1Mr4,13. Gryna lietuviška kalba ir lipšnesnė, ir suprastinesnė mūsų žmonėms A1884,147. Ne stebuklas, jog nū nesuprãto apaštalai, ką jiemus kadang … bylojo DP211.
suprañtamai adv.: Kalbi nesuprañtamai J. Suprañtamai išaiškinti, šnekėti, pasakyti, atsiliepti LKGII519. Suprantamai perteikia pažintinę medžiagą rš.
suprañtančiai adv.: Pasakė visiem suprañtančiai Ds.
suprastinai̇̃ Išplėčiau ausis, kad vislab suprastinai galėčiau girdėti rš. Suprastinai rašyk, adant kiekvienas žmogus skaityt ir išmanyt galėtų tas knygas SPI18.
suprastesniai adv.: Kaip suprastesniai apie tą gal kas kitsai pasakyti? IM1851,36.
ǁ refl. susikalbėti: Buvo be galo sunku su tuo Prūsų lietuviu dėl jo tarmės susiprasti Pt. Aš su jais teturiu gešefto reikalus, tai man vis tasia, kaip (kuria kalba) su jais susiprasti Vaižg. Su laikraščiais dabar sunku susiprasti (rasti bendrą kalbą): nieko neparašo, ko nori arba ko skaitytojai norėtų Žem.
2. tr., intr. Q659, H, SD42,140 suvokti, žinoti, išmanyti: Žmogus supranta savo padėtį, bet neišmano, kaip iš jos išeiti FT. Kolūkiečiai suprato, jog jų gerovės pagrindas yra stiprus visuomeninis ūkis (sov.) sp. Geras daiktas, kas suprañta Sv. Žmonės gali valdyti tik suprantamus gamtos reiškinius rš. Tai suprastinas dalykas V.Piet. Iš pradžių nesuprato, kur jis, ką daro, kas čia atsitiko P.Cvir. Jei nori suprasti kultūrą, pats turi būti kultūringas sp. Nebėra suprastiniau, kad tie upeliai tokio didelio klonio negalėjo padaryti Vr. Jau nebe pirštu žindžiamas: ir pats suprañta, kas reikia daryt Trgn. O aš pažįstu, o ir suprantu, kuris bernytis yr darbininkas RD13. Apautas, aptaisytas, apmautas [sūnus] – nieko jis nesuprañta apie gyvenimą Mžš. Visi suprañta: kožnas del savę Dkš. Supraskitėg ižg to, kad aš esmi anas, kurio tokį atejimą pranašai ižg senų amžių apsakė DP19. Ka i kai būt, būsiu (apsimesiu) nesuprañtąs Škn. I velnias te jų nesupràs! Srj. Visi jį laikė labai nesuprantamu ir keistu žmogum J.Balč. Suprañtąs vaikas jau buvo, mirė Šv. Tokios mokslios, viską suprantančios ir viską apimančios mokinės ji dar nesanti turėjusi I.Simon. Labai suprañtamas (suprantantis) senis buvo jo tėvas Prng. Paskui pasiklausiau ir vieną suprantamesnį žmogų, bet ir tas nieko mums nepadėjo J.Jabl. Aš grybų nesuprantù, ale baravyką radus nemesčiau Skr. Kančia Viešpaties yra žmogaus išmonei labai nesuprastina dėl gilybės paslapčių SPI375.
| prk.: Ka langai atdari, labai pečius suprañta (nebetraukia) Krš.
^ Blogo nematęs, gero nesuprasi NŽ. Senas daug žino, bet mažai supranta LTR(Srj). Esi daug matęs, bet mažai tesupratęs LTR(Šll). Sveikas ronos nesupranta LTR(Vdk). Durnas nesupràs, protingas nieko nesakys Jrb. Suprantu, kas po krantu (juokais patvirtinama, jog supranta) Krok.
ǁ tr. suvokti, pajausti kieno būseną, mintis, veiksmus: Ko širdelė plasta, kas gi ją supras? S.Nėr. Kas supras sielos troškimą, kas jausmus atspės? S.Nėr. Ji gera moteris, tik reikia ją mokėti suprasti I.Simon.
ǁ tr. atjausti: Jie geri žmonės, jie supranta kitą Prn.
ǁ praes. 2 prs., vartojamas kaip įterptinis žodis: Anas, supranti̇̀, nori nusukt An.
3. tr., intr. pastebėti, pajusti: Tuojau suprãto brolį bėdo[je] beėsant Jrk14. Visi suprato jį bėgus iš ten J.Jabl. Ir ji supratusi, jog nėščia buvo BB1Moz16,2. Aš supratau, kad būs lytaus Šts. Jau dabar naktis ilgesnė, jau supranti̇̀ Skr. Žmonys laiką suprasdavo tai iš žvaigždžių, tai iš gaidžio LTR(Grk). Aš motiną ant kalbos suprataũ (pažinau) Skr. Mergaitė, supratus balsą savo piemenėlio, įleisdavo pas save BsPIII66. Beprotis nėr, bet jau supràstinas Šts. Kad dukrelė į jaunimą ėjo, … motynėlė nieko nežinojo, sengalvėlė nieko nesuprato JV979. Matyt nematė, prast nesuprato, ant (= iš) rūtelių pažino (d.) Čb. Ir kaip anos buvo prarijusios (pavalgiusios), nesuprantama buvo ant jų, jog anos valgiusios buvo BB1Moz41,21. Jau vakar vakare būt sùprasta [, kad veršiuosis] Erž. Kad būtų sùprasta, ka teip padarys, būt nesirašyta Jrb. Kurie prie kekšių kabinasi, išdyksta ir sudžiūst kitiems ant suprastino paveikslo CII40.
suprastinai̇̃ Suprastinai̇̃ buvo, kad jau lys, bet kol parvažiavau, nelijo Plt. Ant anos nesuprastinai̇̃, a čia tvora, a čia tei[p] tinklas Jrb. Man pikta buvo te jų klausyt, tai išejau nesuprastinai̇̃ – lygiai in darbą Trgn.
| refl. R: Ir jie supratosi nuogi esą BB1Moz3,6. Susipranta apjuokiama N.
4. intr. susiprotėti, atsigodėti: Manęs niekas susimilt nesuprañta K.Donel. Kap suslaukė vaikų, tada suprãto (panoro) žemės Arm.
| refl. SD196, J: Susiprato visi negerai dariusys par neišmintį savo PP48. Jug nėkas nesako, ka eik numie, – pats turi susipràsti Brs. Susiprãto, ka negerai daro, nėrės lauku Lnk. Ben susipraskis N. Augustinas … po tam supratos veikiai DP84. Eikit, vyrai, susipraskit, svočią atgal atveskit, sodykit už stalo LTR(Šn). Nu, svečiai, suspratot ateit, suspraskit ir išeit (juok.) Sdk. Uošvienė norėjo žinoti, ar stropi ir susiprantanti jos martelė I.Simon. Atminkit, kad „bandinių vakaras“, – liuob sakys susiprantanti̇̀ gaspadinė ir vaišins piemenis Šts.
^ Vėlai susiprasi, bet laiko nebrasi VP50. Susipranta katė pieną paliejus Sln. Dukterį bara – marti susiprask NŽ.
5. tr. laikyti esme: Visuomeninę būtį marksizmas-leninizmas supranta kaip visuomenės materialinio gyvenimo sąlygas, materialinių gėrybių gamybos būdą (sov.) rš. Sakykite, ar ji buvo laiminga? Kaip ji suprato gyvenimą? J.Gruš. Pirmykštis žmogus mirtį suprato kaip dvasios, tai yra iškvėpto oro, atsiskyrimą nuo kūno sp.
6. refl. pasidaryti sąmoningam, sąmoningai aktyviam: Praėjęs streikas aiškiai rodo, kad Kauno darbininkai jau galutinai susiprato ir drąsiai žengia tuo keliu rš. Žmogus susipranta, kai pradeda nusimanyti apie savo padėtį FT.
7. tr., intr. mokėti, nusimanyti: Vienas žmogus visa ko negali žinoti, bet kiekvienas turi ką nors gerai suprasti LTR(Brž). Kap suprañtam, tep dudenam Šlčn.
suprañtančiai adv.: Ponas atsakė: – Nėr už ką pykti, nes viskas suprantančiai padaryta BsPIII87.
8. intr. susidraugauti, susigyventi, sutikti, sutarti: Susiedų vaikai suprãtę kaip vienų tėvų Dgl. Suprãtę iš mažumės, su Alyzu vis sueina Vb. Kai mes suprãtę, tai mum i geriau abiem rozam krutėt Ml. Vedvi buvov suprãtusi, suprãtom viena kitą Jdr. Suprãtę esam, nepykstamos Krš. Anys suprãtę – žino vienas kito būdą Ktk. Kai supratáu su žmonimis, galiu gyventi Ll. Kaip supranti̇̀ su kum, gailu skirties Krž. Sunku bus skirtis – taip jau buvom suprãtę Lkč. Karvės buvo suprãtusios, negalėjo párskirti Užv. Iš karto bais gaidžiai kapojos, paskui suprãto Ds. Kol gyvoliai suprañta, eina vaikai [kerdžiui] padėti ganyti Rdn. Kinkykim šituodu arklius – geriau suprãtę Vdžg. Supratę arkliai sutara eiti Lk. Suprãtę kumelės – traukia gerai Plv.
| refl.: Žmogus ir šuo susiprato, draugai tapo LzP.
ǁ refl. nebelaikyti neįprastu, prisitaikyti, apsiprasti: Olė susiprato su ta mintimi, žinojo, kad yra neatmainomas laimės skyrimas LzP. Su jo šiurkštumu buvo susipratę, ko jis vertas – gerai žinojo Mš. Žmogus susipranta didžioj bėdoj esąs N.
9. intr. įprasti, prigusti: Visi buvo suprãtę draugėj gyventi Sl. Teliukas su avim suprãto daikte būti Pc. Mudu suprãtom šnekėti, nebebijosiu Grd. Kad rankos supranta, lengva y[ra] roną pjauti Šts. Tie arkliai suprato kartu traukti I.
◊ suprañtamas dáiktas (dalỹkas; LL100) J.Jabl natūralu, žinoma, aišku: Suprantamas daiktas, kad knygų tikrinimo komisija negalėjo tos knygos leisti į mokyklų bibliotekas J.Balč. Kad žmogaus bijo, tai suprantamas daiktas Blv.
pérsuprasti tr. gerai perprasti, suprasti: Negal pársuprasti ano kalbos Pln.
užpràsti intr. atprasti: Užprataũ valgyt mėsą Mrj. Pirštas užprañta ir nešokinėja [stygomis] Šn. Užpratę šalčio Klvr. Buvo negera darbas pradėti po tiek laiko, nuo jo užprãtus Al.