nupláukioti

Apibrėžtis
1 pláukioti, -ioja, -iojo iter. 1 plaukti.
1. judėti šen ir ten vandenyje iriantis galūnėmis ar tam pritaikytais organais: Pamatė labai dailią antaitę plaukiojant BsMtI152. Plaukioja po ežerą tos antys, kur kitąsyk jis jais išgelbė[jo] Brt. Vandenyje plaukiojo žąsų būreliai J.Marc. Siera antele, ko čia pláukioji? (d.) Dkš. Plaukioj gulbelis, grimzt vainikelis, ai mun gailu veizėti D43. Lūšys gerai laipioja medžiais ir plaukioja rš. Žuvų, kurios daug plaukioja, kūnas pailgas, iš šonų suplotas S.Mast. Plaukiojamoji pūslė E. Kai kurios graužikų rūšys turi plaukiojamas kojas, kurių pirštai sukabinti plėvele EncIX554.
^ Guli liepa, ant tos liepos ežeras, po tą ežerą antys plaukioja (stalas, dubuo ir šaukštai) Žž.
ǁ plūduriuoti: Šen ir ten plaukiojo nupjauto šieno pradalgės P.Cvir. Kitąsyk, nežinau ant kokio ežero, būdavo, plaukioja tankiai didelė skrynia pinigų auksinių BsPIV76. Akmuo dugnan eis, o medžiaga tai pláukioja Šlčn.
2. vykti, vaikščioti (apie laivą): Kanalu jau plaukioja laivai sp.
3. važinėti, keliauti vandeniu: Pláukiojau su medžiais (sielius plukdžiau) prieš karą Gg.
^ Ne jūra, ne žemė, laivu pláukiot negalima (bala) Užp.
4. prk. braidžioti (po aukštą žolę, javus), plaujoti: Ar neažumigo tik piemuo – visos skatynos plaukioja po vasarojų Arm.
5. prk. lakioti, skraidyti: Aukštai kregždės plaukiojo mėlynėje rš.
ǁ judėti, slinkti oru (apie debesis…): Pilksvumu nusidažę plaukiojo debesys rš. Tabako dūmų debesiukai plaukiojo palube, palengva nusileisdami ant palangės rš.
ǁ sklisti, plisti oru: Saulės apsemtuose laukuose plaukiojo degėsių kvapas K.Bor.
◊ ãšarose pláukioti gailiai verkti: Kasdien pláukiojo ãšarosa Arm.
kai̇̃p i̇̀nkstas taukuosè pláukioja; LTR(Krn) gerai gyvena.
1 atpláukioti intr. baigti plaukioti: Laivas, atplaukiojęs nustatytą laiką, prisišvartuoja prie krantinės sp.
1 išpláukioti iter. 1 išplaukti.
1. išbraidyti, išplaujoti: Išpláukiojom visus miškus, kol radom savo biržę Slnt.
2. refl. išsipleventi, išgesti: Seniai pasikūrenusi krosnis užgeso, išsiplaukiojo žarijos A.Vien.
1 nupláukioti tr. plaukiojant, plaujojant nuniokoti, išbraidyti: Daržus gyvoliai nupláukiojo Rt.
1 papláukioti
1. iter. 1 paplaukti 1: Paplaukiok, antele, paklausyk, raiboji, ką močiutė, ką širdelė ženteliams šneka BsO266.
2. refl. pasivažinėti, pakeliauti vandeniu: Pasiplaukiojau jūra rš.
1 užsipláukioti tr. plaukiojant užsidirbti: Jūroj plaukiodamas tris šimtus užsipláukiojau Dkš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): plaukioti,atplaukioti,išplaukioti,nuplaukioti,paplaukioti,užsiplaukioti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to swim
prancūzų kalba: nager
vokiečių kalba: schwimmen
rusų kalba: плавать
lenkų kalba: pływać

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra