Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
nunỹkti
Apibrėžtis
1 nỹkti, -sta, -o intr.
1. mažėti, gaišti, baigti egzistuoti: Sniegas nyksta nuo šilumos J. Tie mūsų tamsūs miškai, tos mūsų žalios girelės, valdžios ir dvarininkų be atodairos kertami, tiesiog nykte nyko rš. Ar jūs nesate pastebėję, vyručiai, kad nyksta daina mūsų šaly? V.Krėv. Senoviškos dainos nỹksta Rmš. Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos kas dieną nyksta apleistos ir vienos Mair. Ka mun tie abrūsai nỹksta, ka nỹksta! Krš. Briedis yra nykstantis mūsų krašto žvėris sp. Nỹkstančios kalbos lytys NdŽ.
| Nỹksta (dyla) mėnulis Gdr.
^ Vieni dygsta, kiti nyksta LTR(Tršk). Kai puta nyksta, taip žmogus išblykšta R172.
ǁ skirstytis, išeiti: Istorija pasirodė per ilga, klausytojai pradėjo po truputį nykti J.Balč.
2. greit praeiti, dingti: Praeina viskas, su vėju nueina, viskas nyksta brš. Laimingas, katrą tiesa pati moko ne ženklais ir žodžiais nykstančiais, bet pati savimi M.Valanč. Linksmybė šio svieto nykst ant akies mirksnio Mž200. Anei rodėsi, kad po jos kojomis žemė nyksta LzP.
ǁ darytis nematomam: Pro lėktuvo langą žiūriu į tolyje nykstantį miestą A.Vencl.
3. silpti, menkėti: Tokia čia jo sveikata – nyksta, ir gana Gs. Ji teip nỹko, nỹko, kol visai numirė Skr. Matai, ka jin jau nỹksta, nỹksta Lnkv. Ar tu žinai, kad šiandien aš tavęs taip laukiau, jog nykau be tavęs ir gyvenau tavim V.Myk-Put. Mano dvyliukas dabar pradėjo sirginėtie, paliego ir kas sykis labiaus nyko Tat.
ǁ alpti, leipti: Iš gėdos nykau, nuslabau J. Nykstu aš, jo pamačius J.
4. vargingai būti, gyvuoti, skursti: Ir tie paršeliai tik gyvi nyksta, be augliaus An. Telyčiotė nỹksta (lysta): ar utėlių turi, ar ką Ut. Jis karčemoje atsisėdęs žiopsojo, o jo gyvuliai ant lauko pastatyti nyko Tat. Nieko neturi, teip ir nyksta Dgl.
ǁ darytis skurdžiam, vargingam, nusigyventi: Mūs sodžius nỹksta ir nỹksta Rod. Nežinau, kaip čia bebus: pradėjus nykt, sunku jau užsigyvent Dgl.
5. vargti, gaišti su kokiu darbu: Ką dabar čia nyksti vienas – pasisamdytum talkos Up. Ligi pietų nykaũ su ta karve, ot nestovi, ir gana Grš. Ligi pietų nỹko su ta tvora Brž. Nỹko, nỹko per dieną, o darbo nematyti Grš.
6. darytis netikusiam, niekam vertam: Netikėliu tampu, nykstu SD193.
◊ širdi̇̀s nỹksta darosi silpna: Alpsta nyksta širdis mano, į tave jauną bežiūrinti LB46. Iš tūžbos bei rūpesčių jam širdi̇̀s nỹksta KI5.
1 apnỹkti intr.
1. kiek išgaišti, prapulti, nustoti buvus: Apnỹko diduma blusų, musių, t. y. išnyko J. Par tais šaltas žiemas ir stirnos apnyko Ėr. Apnyksta šilai išdeginus, bet ilgainiuo vėl atsigauna Šts. Tarmėse daiktavardžių (i)u kamienas irgi yra gerokai apnykęs (retai bevartojamas) LKGI227.
ǁ vienam kitam pasišalinti, išvykti: Svečiai sodiškiai, kaimynai apnyko, išsirinko namo Žem. Vasarą apnyksta žmonės iš miesto, ant žiemos vėl visi sulenda Ds.
2. sumenkti: Apnỹkusi mergaitė Šts.
3. apsilpti, apalpti: Aš apnykaũ K. Ūkininkas iš to teip nusigando, kad jis, dar ant vežimo besėdėdamas, apnỹko Sch183.
4. nutilti: Gal Dievas kelnėm maunas – visi apnyko, i musia girdėtųs, jeigu skristų Ml.
◊ širdi̇̀s apnỹko pasidarė silpna: Man širdi̇̀s apnỹko K.
1 išnỹkti intr.
1. nustoti buvus, egzistavus; dingti, pražūti: Girios tamsios, jūs galingos, kur išnykote, plačiausios? Mair. Tuo tarpu takutis išnỹko, ir Silpnutis nebežinojo, kur eiti rš. Vaisių, uogų sulčių, vyno dėmės išnyksta, virinant skalbinius su chemikalais rš. Išpūstėjo ta liga, išnỹko, stiprus kūnas pasidaręs Klk. Nelaiminga pelytė persigando, nurūko kaip be galvos, ir jos pėdos išnyko Blv. Nuo jo veido išnyko šypsena, žvilgsnis vėl atbuko J.Marc. Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo, ir niekas manęs neminės! Mair. Išnyko kaip dūmai vylingi sapnai S.Nėr. Sulig jos atsiradimu nušvito senelio troboje, ir išnyko iš jo trobos vargas rš. Lygiai kaip padžiūst žolės ir lapai krint ant žemės, taip žmogus tur išnykti Mž62.
2. pasišalinti, pasitraukti, nustoti būti akivaizdoje: Išnyk iš čia greičiau, kad tavo ir padujų čia neliktų! Užp. Traukinys išnyko nakties tamsumoj J.Balč. Išnỹko kai šešėlis OG366. Jisai išnyko ižg akių DP189.
3. praeiti, pasibaigti: To[ji] mada baigia jau išnykt Tvr.
4. sumenkti, nusilpti: Išnỹkus, kad baisu ir dabot Trgn. Toks išnỹkęs vaikas: nei valgo, nei nieko Ds. Tai išnỹkęs vaikas – nieko jam nepaduosi valgyt! Ant. Aš ant valgymo išnỹkus (labai nevalgi) Ps.
5. išdvėsti, išgaišti: Turėjo bobutė karvytę. Ir išnỹko to karvytė (ps.) Slm. Jau du paršai išnyko Skp. Mūs vištos beigia išnỹkt Rdm. Čystai išnỹko musys J.
| Sėjom, rodos, pupų, bet išnyko (neišdygo) Jnšk.
6. K išmirti: Jis ieško išnykusios tautos, aš ieškau tautos būsiančios Ašb. Jei niekas nesiženytų, tai visas svietas išnyktų Ds. Jam ar bitės išnỹko Lnkv.
7. nusigyventi, nuskursti: Nieko nedirba, o išgert da mėgsta, tai ir dyvo nėr, kad baigia išnykt Ob. Anys viškai išnykę ir duonos nebeturi Dglš.
8. būti nerūpestingam, neapsukriam; apsileisti, ištižti: Išnykę žmonės, tai jiem darbai ir neina Jnšk. Da jo nei arta, nei akėta – baisiai išnykęs an darbo Ut. Ne kas jau iš jo – mažas, išnykęs Dgl. Tiek jos išnỹkę, tiek jos išsižioję – kokios jos užaugs! Pš.
išnỹkusiai adv.: Ji jau visados taip išnỹkusiai dirba Ds. Iš tų namų nieko gera nebus – išnỹkusiai gyvena Ds.
1 nunỹkti intr.
1. K dingti, nelikti: Patrindavo žolelėm karpas, ir tos nunỹkdavo Pn. Paskui toj [danguje pasirodžiusi] šviesa nunyko Lp. Tai kad sūrio daug nunỹksta (sudžiūsta), kaip pastovi Ut.
| Tada nedoroja meilė nunyks A.Baran.
2. suliesėti, sumenkti: Ans parsinešė tokį nunỹkusį šunį Klp.
3. apsilpti, apalpti: Mariukė iš pradžių nunyko, paskui dejuodama, rėkdama, gaikščiodama nubėgo pas Rožiukę V.Kudir. Nikt par širdį ir nunykau, t. y. nuslabau, apgedau J.
4. Grz nugaišti, nudvėsti: Pernai metą jam karvė nunỹko Lkv. Ne koks kumeliukas buvo, ir tas nunỹko Trgn. Ale kas ir yr – jau trečias kačiokas nunỹko Sdk. Kam jas (žuvis) laikyti rytdienai – nunyks Rm. Žiemą dėl bado daug paukščių nunyksta rš.
ǁ On, Tvr, Rš menk. numirti: Jie šiemet nesmagūs: čia tas vaikas nunyko, čia klojimas sugriuvo Sml. Verkia, būdavo, reikia ar nereikia, taip ir nunyko rš. Reikia tik užduot nuodų, ka nunỹktų Brž.
ǁ išmirti: Turėsime nunykti – mes ir mūsų giminė prš.
ǁ nudžiūti: Jau ir ta nunyko, – tarė sau žmogelis apie seną obelį rš. Dilgėlės lapai rudenį nunyksta rš.
1 panỹkti intr.
1. dingti, nelikti: Jau tie dviračiai greitai panyks, bus visiem mociklai Sk. Žemėje panyks drėgnumas, ir taip žemė taps nevaisinga A1884,269. Jau tas vardas panykęs Gdl.
2. dingti iš akiračio, pasišalinti: Jis panyko, t. y. išėjo slapta, prapuolė J.
3. sumenkti, padžiūti: Po ligos toks panỹkęs, sukritęs – nepanašus į žmogų Rs. Padžiūvęs, panỹkęs toks, a serga? Krš. Ji buvo kiek pabalusi, panykusi J.Paukš. Pieno pritrūkom, tai paršeliai ir panỹko Ds.
4. RtŽ, Šts žr. 1 išnykti 6: Tuokart panỹksta bitys Skd. Trys kelmai bičių panyko Upt. Panyko bitės – baigta ir bičiulystė Pš.
ǁ nudžiūti: Jau panỹko ten kelios obelys Ms. Padiegiau – išdygo, geltonavo, geltonavo i panỹko End.
5. kiek nusigyventi, nuskursti: Panỹkę gaspadoriai Ds.
1 pranỹkti intr. J
1. nustoti buvus, pradingti, nelikti: Man bestovint rūkas išsisklaidė ir pranyko J.Bil. Pavalgė pusryčių, ir bematant pranyko nuovargis J.Paukš. Vakaruškos ir muzikos pranykdavo, kai aš pradėdavau pasakot Nj. Daba musų̃ tiek nebė[ra] – pranỹko musys Plng. Čia tik buvo, o dabar pranyko ir nebėr PnmR. Tavo žodžiai, tavo giesmės pranỹks, kaip nebūta BM450. Pranyko kaip jaunas mėnuo PPr407. Pranyko kaip kamparas be pipirų LTR(Jrb). Meilė kai seilė – greit pranyksta LTR(Jz). Be vargo įgytas turtas greit pranyks KrvP(Jnš).
2. Šts dingti iš akiračio, pasišalinti: Vaikas miegojo miegojo, o paskui atsikėlė ir pranỹko Gdr. O senelis tuoj pranyko kaip nebuvęs Vb. Pranyko akim bematant LTR(Jnš). Pranyk man iš akių! rš. Reikia iš čia pranykti, o kur, aš nežinau V.Krėv. Kame nėra ąžuolynų, ten kėkštas pranyksta savaites ir mėnesius Blv. Jis lėtai pakėlė rankas, įtraukė oro, o paskui krito žemyn lyg strėlė ir pranyko vandenyje J.Dov. Saulė rengėsi pranykt už kalnų Mš. Pranyko upė ir krantai – miglų bangosna pasinėrė L.Gir.
^ A, kad tu pranyktum! (keik.) Sln.
3. suliesėti: Gal jo iš mudrumo kišeniai pliki, o stonelės žirgeliai pranykę (d.) Prng.
4. mirti: Žmogus su laiku ir pranyksta Pgg.
5. pragaišti, išgesti: Rugiai pranyko N.
6. būti niekam vertam, netikusiam, ištižusiam: Pranykęs jis buvo, užtat ir prarado viską, ką tėvas buvo palikęs Lnkv.
1 prinỹkti intr.
1. sumenkti, nusilpti: Gal jau prinỹko, ba nesveikas buvo Lb.
2. žūti dideliam kiekiui: Par žiemą da daug jų prinyks Ėr.
1 sunỹkti intr.
1. BPI352, Lp nustoti buvus, egzistavus, dingti: Gaidys užgiedoj[o], ir sunyko velnias (ps.) Kb. Norėjo, ka caras sunỹktų Krš. Upė prapuola (sunỹksta) balose KII301. Kunigo nauda, mergos pavardė – sunyksta rš. Lyg sapnas amžias šis yra sunykstąs lyg vandens puta PG.
2. sumažėti, susitraukti: Mano oda suruko ir sunyko CII708. Be miltų silkė [kepama] ima ir sunyksta, tik kaulai lieka Klvr.
3. suliesėti, netekti jėgų, sumenkti: Sunỹko jau žmogus visai Jrb. Jis sunyko besirgdamas Kt. Jų vaikas teip sunỹkęs, tarytum nesveikas Vžns. Turbūt sirgai, kad toks sunỹkęs atrodai NmŽ. Sunyko Marijona dar labiau, negu jos vyras mirties patale J.Marc. Sunỹkęs kaip bado metais Kltn. Jo gyvuliai sunỹko Ps. Kai pradėjau duot su vikais avižas, paršai visiškai sunỹko Ut.
ǁ pasidaryti prastam, netikusiam, nusilpti: Mano galva sunỹkus: nieko nebeatsimenu Šd.
4. užskursti: Dėl sausros daržai sunyko rš. Dideli žemės plotai apaugę sunykusiomis pušelytėmis rš. Rasoda apdygo, po šalčiais sunỹko Str. Geras medis geroj dirvoj auga, blogoj sunyksta KrvP(Drsk).
5. nueiti niekais, supūti, sugesti: Derlius, laiku nenuimtas, sunyksta lauke rš. Sunỹkusi (sugriuvusi, suirusi) troba NdŽ. Šlap[ia]s ruduo buvo, sunỹko (išgedo) rugiai Pgg.
6. susidėvėti, susitrinti: Senyvos moterys rudais sunykusiais drabužiais B.Sruog. Oi, ir sunyko tankios drobelės (d.) LTR(Mrk).
7. nusigyventi, nuskursti: Sunỹko jis, čia begyvendamas, t. y. nevyko gyventi J. Daugiau nebeišgirsite mano dainų tu, kunigaikšti, ir jūs, sunykę bajorai! V.Krėv. Kad par vainą nesunykáu, tai dabar labiau nesunỹksu Ktk.
8. nupulti, nusmukti (apie dorovę): Sunỹkusios dorovės BŽ19.
| tr.: Dvasią sunỹkęs BŽ131. Sunỹkti dvasią, dorovę NdŽ.
1 užnỹkti intr.
1. suliesėti, sumenkti: Nėra kas valgo, tai vaikai ažnykę Dglš. Nuo tokio pašaro gali gyvuliai greit užnỹkti Lš. Padabo[ja]u – stonelėj žirgeliai ažnykę Ml.
2. pranykti, dingti: Kamanų ežeras užnỹkęs (užaugęs, užakęs) Vkš.
1. mažėti, gaišti, baigti egzistuoti: Sniegas nyksta nuo šilumos J. Tie mūsų tamsūs miškai, tos mūsų žalios girelės, valdžios ir dvarininkų be atodairos kertami, tiesiog nykte nyko rš. Ar jūs nesate pastebėję, vyručiai, kad nyksta daina mūsų šaly? V.Krėv. Senoviškos dainos nỹksta Rmš. Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos kas dieną nyksta apleistos ir vienos Mair. Ka mun tie abrūsai nỹksta, ka nỹksta! Krš. Briedis yra nykstantis mūsų krašto žvėris sp. Nỹkstančios kalbos lytys NdŽ.
| Nỹksta (dyla) mėnulis Gdr.
^ Vieni dygsta, kiti nyksta LTR(Tršk). Kai puta nyksta, taip žmogus išblykšta R172.
ǁ skirstytis, išeiti: Istorija pasirodė per ilga, klausytojai pradėjo po truputį nykti J.Balč.
2. greit praeiti, dingti: Praeina viskas, su vėju nueina, viskas nyksta brš. Laimingas, katrą tiesa pati moko ne ženklais ir žodžiais nykstančiais, bet pati savimi M.Valanč. Linksmybė šio svieto nykst ant akies mirksnio Mž200. Anei rodėsi, kad po jos kojomis žemė nyksta LzP.
ǁ darytis nematomam: Pro lėktuvo langą žiūriu į tolyje nykstantį miestą A.Vencl.
3. silpti, menkėti: Tokia čia jo sveikata – nyksta, ir gana Gs. Ji teip nỹko, nỹko, kol visai numirė Skr. Matai, ka jin jau nỹksta, nỹksta Lnkv. Ar tu žinai, kad šiandien aš tavęs taip laukiau, jog nykau be tavęs ir gyvenau tavim V.Myk-Put. Mano dvyliukas dabar pradėjo sirginėtie, paliego ir kas sykis labiaus nyko Tat.
ǁ alpti, leipti: Iš gėdos nykau, nuslabau J. Nykstu aš, jo pamačius J.
4. vargingai būti, gyvuoti, skursti: Ir tie paršeliai tik gyvi nyksta, be augliaus An. Telyčiotė nỹksta (lysta): ar utėlių turi, ar ką Ut. Jis karčemoje atsisėdęs žiopsojo, o jo gyvuliai ant lauko pastatyti nyko Tat. Nieko neturi, teip ir nyksta Dgl.
ǁ darytis skurdžiam, vargingam, nusigyventi: Mūs sodžius nỹksta ir nỹksta Rod. Nežinau, kaip čia bebus: pradėjus nykt, sunku jau užsigyvent Dgl.
5. vargti, gaišti su kokiu darbu: Ką dabar čia nyksti vienas – pasisamdytum talkos Up. Ligi pietų nykaũ su ta karve, ot nestovi, ir gana Grš. Ligi pietų nỹko su ta tvora Brž. Nỹko, nỹko per dieną, o darbo nematyti Grš.
6. darytis netikusiam, niekam vertam: Netikėliu tampu, nykstu SD193.
◊ širdi̇̀s nỹksta darosi silpna: Alpsta nyksta širdis mano, į tave jauną bežiūrinti LB46. Iš tūžbos bei rūpesčių jam širdi̇̀s nỹksta KI5.
1 apnỹkti intr.
1. kiek išgaišti, prapulti, nustoti buvus: Apnỹko diduma blusų, musių, t. y. išnyko J. Par tais šaltas žiemas ir stirnos apnyko Ėr. Apnyksta šilai išdeginus, bet ilgainiuo vėl atsigauna Šts. Tarmėse daiktavardžių (i)u kamienas irgi yra gerokai apnykęs (retai bevartojamas) LKGI227.
ǁ vienam kitam pasišalinti, išvykti: Svečiai sodiškiai, kaimynai apnyko, išsirinko namo Žem. Vasarą apnyksta žmonės iš miesto, ant žiemos vėl visi sulenda Ds.
2. sumenkti: Apnỹkusi mergaitė Šts.
3. apsilpti, apalpti: Aš apnykaũ K. Ūkininkas iš to teip nusigando, kad jis, dar ant vežimo besėdėdamas, apnỹko Sch183.
4. nutilti: Gal Dievas kelnėm maunas – visi apnyko, i musia girdėtųs, jeigu skristų Ml.
◊ širdi̇̀s apnỹko pasidarė silpna: Man širdi̇̀s apnỹko K.
1 išnỹkti intr.
1. nustoti buvus, egzistavus; dingti, pražūti: Girios tamsios, jūs galingos, kur išnykote, plačiausios? Mair. Tuo tarpu takutis išnỹko, ir Silpnutis nebežinojo, kur eiti rš. Vaisių, uogų sulčių, vyno dėmės išnyksta, virinant skalbinius su chemikalais rš. Išpūstėjo ta liga, išnỹko, stiprus kūnas pasidaręs Klk. Nelaiminga pelytė persigando, nurūko kaip be galvos, ir jos pėdos išnyko Blv. Nuo jo veido išnyko šypsena, žvilgsnis vėl atbuko J.Marc. Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo, ir niekas manęs neminės! Mair. Išnyko kaip dūmai vylingi sapnai S.Nėr. Sulig jos atsiradimu nušvito senelio troboje, ir išnyko iš jo trobos vargas rš. Lygiai kaip padžiūst žolės ir lapai krint ant žemės, taip žmogus tur išnykti Mž62.
2. pasišalinti, pasitraukti, nustoti būti akivaizdoje: Išnyk iš čia greičiau, kad tavo ir padujų čia neliktų! Užp. Traukinys išnyko nakties tamsumoj J.Balč. Išnỹko kai šešėlis OG366. Jisai išnyko ižg akių DP189.
3. praeiti, pasibaigti: To[ji] mada baigia jau išnykt Tvr.
4. sumenkti, nusilpti: Išnỹkus, kad baisu ir dabot Trgn. Toks išnỹkęs vaikas: nei valgo, nei nieko Ds. Tai išnỹkęs vaikas – nieko jam nepaduosi valgyt! Ant. Aš ant valgymo išnỹkus (labai nevalgi) Ps.
5. išdvėsti, išgaišti: Turėjo bobutė karvytę. Ir išnỹko to karvytė (ps.) Slm. Jau du paršai išnyko Skp. Mūs vištos beigia išnỹkt Rdm. Čystai išnỹko musys J.
| Sėjom, rodos, pupų, bet išnyko (neišdygo) Jnšk.
6. K išmirti: Jis ieško išnykusios tautos, aš ieškau tautos būsiančios Ašb. Jei niekas nesiženytų, tai visas svietas išnyktų Ds. Jam ar bitės išnỹko Lnkv.
7. nusigyventi, nuskursti: Nieko nedirba, o išgert da mėgsta, tai ir dyvo nėr, kad baigia išnykt Ob. Anys viškai išnykę ir duonos nebeturi Dglš.
8. būti nerūpestingam, neapsukriam; apsileisti, ištižti: Išnykę žmonės, tai jiem darbai ir neina Jnšk. Da jo nei arta, nei akėta – baisiai išnykęs an darbo Ut. Ne kas jau iš jo – mažas, išnykęs Dgl. Tiek jos išnỹkę, tiek jos išsižioję – kokios jos užaugs! Pš.
išnỹkusiai adv.: Ji jau visados taip išnỹkusiai dirba Ds. Iš tų namų nieko gera nebus – išnỹkusiai gyvena Ds.
1 nunỹkti intr.
1. K dingti, nelikti: Patrindavo žolelėm karpas, ir tos nunỹkdavo Pn. Paskui toj [danguje pasirodžiusi] šviesa nunyko Lp. Tai kad sūrio daug nunỹksta (sudžiūsta), kaip pastovi Ut.
| Tada nedoroja meilė nunyks A.Baran.
2. suliesėti, sumenkti: Ans parsinešė tokį nunỹkusį šunį Klp.
3. apsilpti, apalpti: Mariukė iš pradžių nunyko, paskui dejuodama, rėkdama, gaikščiodama nubėgo pas Rožiukę V.Kudir. Nikt par širdį ir nunykau, t. y. nuslabau, apgedau J.
4. Grz nugaišti, nudvėsti: Pernai metą jam karvė nunỹko Lkv. Ne koks kumeliukas buvo, ir tas nunỹko Trgn. Ale kas ir yr – jau trečias kačiokas nunỹko Sdk. Kam jas (žuvis) laikyti rytdienai – nunyks Rm. Žiemą dėl bado daug paukščių nunyksta rš.
ǁ On, Tvr, Rš menk. numirti: Jie šiemet nesmagūs: čia tas vaikas nunyko, čia klojimas sugriuvo Sml. Verkia, būdavo, reikia ar nereikia, taip ir nunyko rš. Reikia tik užduot nuodų, ka nunỹktų Brž.
ǁ išmirti: Turėsime nunykti – mes ir mūsų giminė prš.
ǁ nudžiūti: Jau ir ta nunyko, – tarė sau žmogelis apie seną obelį rš. Dilgėlės lapai rudenį nunyksta rš.
1 panỹkti intr.
1. dingti, nelikti: Jau tie dviračiai greitai panyks, bus visiem mociklai Sk. Žemėje panyks drėgnumas, ir taip žemė taps nevaisinga A1884,269. Jau tas vardas panykęs Gdl.
2. dingti iš akiračio, pasišalinti: Jis panyko, t. y. išėjo slapta, prapuolė J.
3. sumenkti, padžiūti: Po ligos toks panỹkęs, sukritęs – nepanašus į žmogų Rs. Padžiūvęs, panỹkęs toks, a serga? Krš. Ji buvo kiek pabalusi, panykusi J.Paukš. Pieno pritrūkom, tai paršeliai ir panỹko Ds.
4. RtŽ, Šts žr. 1 išnykti 6: Tuokart panỹksta bitys Skd. Trys kelmai bičių panyko Upt. Panyko bitės – baigta ir bičiulystė Pš.
ǁ nudžiūti: Jau panỹko ten kelios obelys Ms. Padiegiau – išdygo, geltonavo, geltonavo i panỹko End.
5. kiek nusigyventi, nuskursti: Panỹkę gaspadoriai Ds.
1 pranỹkti intr. J
1. nustoti buvus, pradingti, nelikti: Man bestovint rūkas išsisklaidė ir pranyko J.Bil. Pavalgė pusryčių, ir bematant pranyko nuovargis J.Paukš. Vakaruškos ir muzikos pranykdavo, kai aš pradėdavau pasakot Nj. Daba musų̃ tiek nebė[ra] – pranỹko musys Plng. Čia tik buvo, o dabar pranyko ir nebėr PnmR. Tavo žodžiai, tavo giesmės pranỹks, kaip nebūta BM450. Pranyko kaip jaunas mėnuo PPr407. Pranyko kaip kamparas be pipirų LTR(Jrb). Meilė kai seilė – greit pranyksta LTR(Jz). Be vargo įgytas turtas greit pranyks KrvP(Jnš).
2. Šts dingti iš akiračio, pasišalinti: Vaikas miegojo miegojo, o paskui atsikėlė ir pranỹko Gdr. O senelis tuoj pranyko kaip nebuvęs Vb. Pranyko akim bematant LTR(Jnš). Pranyk man iš akių! rš. Reikia iš čia pranykti, o kur, aš nežinau V.Krėv. Kame nėra ąžuolynų, ten kėkštas pranyksta savaites ir mėnesius Blv. Jis lėtai pakėlė rankas, įtraukė oro, o paskui krito žemyn lyg strėlė ir pranyko vandenyje J.Dov. Saulė rengėsi pranykt už kalnų Mš. Pranyko upė ir krantai – miglų bangosna pasinėrė L.Gir.
^ A, kad tu pranyktum! (keik.) Sln.
3. suliesėti: Gal jo iš mudrumo kišeniai pliki, o stonelės žirgeliai pranykę (d.) Prng.
4. mirti: Žmogus su laiku ir pranyksta Pgg.
5. pragaišti, išgesti: Rugiai pranyko N.
6. būti niekam vertam, netikusiam, ištižusiam: Pranykęs jis buvo, užtat ir prarado viską, ką tėvas buvo palikęs Lnkv.
1 prinỹkti intr.
1. sumenkti, nusilpti: Gal jau prinỹko, ba nesveikas buvo Lb.
2. žūti dideliam kiekiui: Par žiemą da daug jų prinyks Ėr.
1 sunỹkti intr.
1. BPI352, Lp nustoti buvus, egzistavus, dingti: Gaidys užgiedoj[o], ir sunyko velnias (ps.) Kb. Norėjo, ka caras sunỹktų Krš. Upė prapuola (sunỹksta) balose KII301. Kunigo nauda, mergos pavardė – sunyksta rš. Lyg sapnas amžias šis yra sunykstąs lyg vandens puta PG.
2. sumažėti, susitraukti: Mano oda suruko ir sunyko CII708. Be miltų silkė [kepama] ima ir sunyksta, tik kaulai lieka Klvr.
3. suliesėti, netekti jėgų, sumenkti: Sunỹko jau žmogus visai Jrb. Jis sunyko besirgdamas Kt. Jų vaikas teip sunỹkęs, tarytum nesveikas Vžns. Turbūt sirgai, kad toks sunỹkęs atrodai NmŽ. Sunyko Marijona dar labiau, negu jos vyras mirties patale J.Marc. Sunỹkęs kaip bado metais Kltn. Jo gyvuliai sunỹko Ps. Kai pradėjau duot su vikais avižas, paršai visiškai sunỹko Ut.
ǁ pasidaryti prastam, netikusiam, nusilpti: Mano galva sunỹkus: nieko nebeatsimenu Šd.
4. užskursti: Dėl sausros daržai sunyko rš. Dideli žemės plotai apaugę sunykusiomis pušelytėmis rš. Rasoda apdygo, po šalčiais sunỹko Str. Geras medis geroj dirvoj auga, blogoj sunyksta KrvP(Drsk).
5. nueiti niekais, supūti, sugesti: Derlius, laiku nenuimtas, sunyksta lauke rš. Sunỹkusi (sugriuvusi, suirusi) troba NdŽ. Šlap[ia]s ruduo buvo, sunỹko (išgedo) rugiai Pgg.
6. susidėvėti, susitrinti: Senyvos moterys rudais sunykusiais drabužiais B.Sruog. Oi, ir sunyko tankios drobelės (d.) LTR(Mrk).
7. nusigyventi, nuskursti: Sunỹko jis, čia begyvendamas, t. y. nevyko gyventi J. Daugiau nebeišgirsite mano dainų tu, kunigaikšti, ir jūs, sunykę bajorai! V.Krėv. Kad par vainą nesunykáu, tai dabar labiau nesunỹksu Ktk.
8. nupulti, nusmukti (apie dorovę): Sunỹkusios dorovės BŽ19.
| tr.: Dvasią sunỹkęs BŽ131. Sunỹkti dvasią, dorovę NdŽ.
1 užnỹkti intr.
1. suliesėti, sumenkti: Nėra kas valgo, tai vaikai ažnykę Dglš. Nuo tokio pašaro gali gyvuliai greit užnỹkti Lš. Padabo[ja]u – stonelėj žirgeliai ažnykę Ml.
2. pranykti, dingti: Kamanų ežeras užnỹkęs (užaugęs, užakęs) Vkš.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): nykti,apnykti,išnykti,nunykti,panykti,pranykti,prinykti,sunykti,užnykti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: to disappear
prancūzų kalba: nausées
vokiečių kalba: verderben
rusų kalba: исчезнуть
lenkų kalba: utracone
Ekalba.lt prasmių tinklo paslaugos rezultatas ieškant žodio nunỹkti
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)