1 nérti, nẽria, nė́rė
1. intr. K staigiai lįsti, leistis (ppr. į vandenį): Nė́rė po ledu, nė ausų nėkas nepamatė Krkl. Nérk, kur giliau Vlkv. Nė́rė į gilumą NdŽ. Neriamàsis varpas NdŽ.
| refl.: Dabar liepė anam nertisi ing marias ir išnešti iš ten sėklikes, kokias tenai tarpu rankų suspaus SI5. Gelmėn grimzdo, nėrės laivai A.Vencl.
| prk.: Saulė rengėsi nertis (grimzti, leistis) į Panerių miškų patalus rš.
| Pjūklas nertè nẽria (labai lengvai sminga), ot gerai pagalandom! Rz.
2. tr. kišti į vandenį, gramzdinti: Jis nẽria šuniuką į vandenį plukydamas J.
^ Juodą lydį nersiu, žalią girią pakelsiu (dalgis) LMD(Lnkv).
| refl.: Nėrės (buvo pažliugęs) kel[ia]s ir vasarą šlapiose vietose Šts.
3. intr., tr. plaukti po vandeniu: O ant tilto žolės žėlė, o po tiltu žuvys nėrė BsO231. Per jūres marias žuvele nersiu, per žalias girias gegule lėksiu LTR(Mrk). Oi, krykščia nẽria siera antelė po gilų dunojėlį (d.) Kb. Nemunėliu plaukte plauksiu, par Nerelę (orig. Narelę) nerte nersiu JD83. Devynios upelės plaukti plaukamosios, o ši dešimtoji nerti neramoji KlpD42. Devynius upius plaukte plaukiau, o šią dešimtą dugnužiu nė́riau JD1137.
neriamai̇̃ adv.: Oi žirge žirgeli, mano juodbėrėli, ar tau parūpo devynios upelės plaukti plaukiamai, o ši dešimtoji nerti neriamai? (d.) Sb.
4. intr. greitai plaukti: Plaukia neria ežere laivelis DvD156. Valtis smarkiai nėrė stikliniu Nemuno paviršium rš.
5. intr. Šmk, Skd, Up, Arm, Grv, Al, Gž greitai eiti, bėgti, skristi, važiuoti, sprukti: Paėjęs kelias dešimtis žingsnių, aiškiai pamatė kažin kokį žmogų ne per toli slaptomis krūmais neriantį LzP. Kaip kulka nėrė per laukus, kai ištrūko Ds. Kaip padilgintas neria į šalį sp. Ka nė́rė pro duris, nė atsisukęs nepaveizėjo Kl. Nérk pro šalį Jrb. Išsigandę vaikai nė́rė iš trobos į lauką Jnš. Stačia galva nẽria iš tvarto Lp. Nérk lauka, pareita tėvas, gausi perti Dr. Kad nẽria, tai nẽria tie arkliai Pc. Kregždė išskrido pro langą ir žvitriai nėrė aukštyn į orą rš. O štarukas nė́rė tuoj dangun Gg. Greitasis traukinys nėrė į priekį sp.
| Baigs giminaziją, tenerie (tegu vyksta) mokyties į Vilnių Krš.
| prk.: Vingiuotas upelis toliau nėrė į tamsią miško arką rš.
| refl.: Jis pas mane nẽriasi dabar Upt. Aš stebuos, ka ans nẽras laukon Lc.
6. refl. prk. rodytis, kilti į viršų (apie ką kur pagrimzdusį, po kuo buvusį): Žemė nėrėsi iš rūko E.Miež. Laukai nėrėsi iš po pajuodusio žiemos patalo sp.
◊ nérti laũkon mirti: Kad tik nenertų laukon mūso tėvalis Šts.
1 atnérti, àtneria, atnė́rė intr.
1. atplaukti po vandeniu: Atnė́rė narūnužėlis, sudrumstė vandenėlį JD719. Atnė́rė žuvis Vlkv.
2. Krsn greitai ateiti, atbėgti: Išsigandę vaikai atnė́rė iš miško Jnš. Jau atneria traukinys rš.
1 įnérti, į̇̃neria, įnė́rė
1. intr. staigiai įlįsti (į vandenį): Plaukydamas įnérk į vandenį J. Įnėrė gylėn. Viršuje vandens liko tik snukis rš. Oi gaigal, gaigalėli, maružių narūnėli, įplauk, įnérk į maružėles Niem5. Ledas plonas buvo, ir įnė́rė vaikas į upę Jrb.
2. tr. įgramzdinti: Žmogus visas įnertas vandenin A.Baran.
3. intr. Alvt, Skr greitai įeiti, įbėgti: Tikėjo pilkis kieman kur įnerti, tik vartai buvo lyg tyčia užtverti V.Kudir. Įnė́rė į trobą su kepure kaip į daržinę Skdv. Šmakšt įnė́rė į kitą kambarį Gs. Jo arkliai įnėrė į pievą rš.
| refl.: Į seklyčią įsinėrė, porą šnapsų įsigėrė LTR(Pn).
4. intr. įtekėti, įsilieti: Sasna į Šešupę į̇̃neria Šn.
| refl.: Šventoji džiugina visą eilę (= daugelį) gražių savo padėjimu miestelių: Antalieptę, Užpalius, Vyžuonas, Ukmergę, kol ties Jonava įsineria į Nerį Vaižg.
1 išnérti, i̇̀šneria, išnė́rė
1. intr. K iškilti, išplaukti iš vandens į paviršių; išnirti: Tik ką, tik ką išnė́riau, maž nepaskendau J. Kartą prie pat laivo išnėrė iš vandens didžiulis banginis K.Bor. Šapalas išnė́rė iš vandens Plv. Tas pakarklynė[je] išnė́ręs i beveiząs Eig. Ir regėtų iš vandenio kopančias (paraštėje išneriančias) septynias gražias riebias karves BB1Moz41,2.
| refl. SD416: Antis buvo pasinėrus ir, truputį paplaukėjus, vėl išsinė́rė Š. Žuvis išsinėrė iš vandens rš. Žemė sudrebėjo, marės suūžė, išsinėrė smakas su šešiom galvom LTR(Šn).
2. intr. prk. pasirodyti, išlįsti aikštėn iš kur nors: Rytiniame dangaus pakraštyje išnėrė saulė rš. Iš skersgatvio išnėrė ilga dulkinų sunkvežimių kolona rš. Štai mano kelias išnėrė iš kalnų į lygumą Šlč.
| refl.: Iš aukštos žolės vos vos buvo matyti išsinėrusi jo žila galva rš. Pirkioje rados tylu. Paskui iš jos tamsesniojo galo išsinėrė Magdė Pč.
3. intr. BB1Moz38,30, Skr, Auk, Pc, Rk, Ml, Ps greit išeiti, išbėgti; išsprukti: Martynas vogčia išnėrė pro kitas duris I.Simon. Išnė́rė per langą į rugius Gs. Anksti rytą atsikėliau, par langelį beišnėriau Pln. Kai prilakė, tai net durų nepakliuvo išnert oran Švnč. Turbūt vaikai išnė́rė į mišką Lk. Gerkit, broliukai, ir aš gersiu, reiks užmokėti – aš išnérsiu (d.) Str. Ans išnė́rė naktį su traukiniu pas jąją Pgg. Bitys greit i̇̀šneria iš avilio i tuo palekia Pgg.
| refl. Bsg: Išsinėrė per duris ir pabėgo Rmš.
1 nunérti, nùneria, nunė́rė
1. intr. staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Ans galia į pat gelmę nunérti Lž. Jis galėjęs nunerti 40 sieksnių gilumo Ašb. Šamas tuo nunėrė ir išnešė ant ūso užsimovęs tą žiedą BsPIV207. Juodnugaris upėtakis nunėrė gilumon rš.
| refl.: Nusinėrė į dugną LTR(Ps).
2. intr. nuplaukti po vandeniu: Ir tuo plumpt in vandenį ir nunėrė upe in prūdą kaip lydekos BsPIV139. Aš pasiversiu maža žuvele, o aš nunersiu marių dugneliu (d.) Mrj. Turėjau stovėt ir ilgai lūkėt, vandenužiui nustojant, narūnužiams nùneriant LB15.
3. intr. Jrb, Skrd greitai nueiti, nubėgti: Ji manęs sarmatijasi: kai pamato, tai nùneria in žmones Mrj. Pridengė rankelėmis veidelį [nuo bičių] ir kaip šovinys nunėrė tarp avilių Mš. Pabėgėję pakrante, jie nunėrė siaura gatvele rš. Kai pasispardė arklys ir nunė́rė į pamiškę Srv. Pabaidytas zuikis nunė́rė į mišką Jnš. Paukštelis į mišką nunėrė (nuskrido) rš.
4. intr. staigiai nugriūti, nukristi: Sėdėj[o] raitas, kap susjudino arklys, tai ir nunė́rė stačia galva Arm.
5. tr. gilyn suleisti: Kelmas stūksojo žvilgėdamas šlapiu nuo lietaus tamsiai mėlynu pjūviu, giliai nunėręs į žemę mirusias savo šaknis J.Balt.
1 panérti, pàneria, panė́rė
1. intr. R, K staigiu judesiu nusileisti į vandens gilumą: Katras mudu giliau panérsim? Mrj. Jis giliai pàneria Dkš. Jis ir panė́ręs gerai plaukia Jrb. Žmogus … greit po vandeniu panė́rė Jrk35. O iš kraštelio vis plaukte plaukė, vidurėly panė́rė JD76. Gaigals panė́rė, naras palėkė, volungužė tupėjo JV772. Lakūns palėkė, narūns panėrė (d.) Tv.
^ Žalia lydeka panė́rė, visą girią pakėlė (dalgis) Vv.
| refl. SD206: Ančiukas pasinėrė į pat dugną ir vėl išnėrė rš. Lydeka į vandenį pasinėrė K.Bor. Panėręs (pasinėręs) plaukė J.Jabl. Jis pasinė́rė, nuniro į vandenį iki pasi̇̀neriant J. Vai aš pasiversiu raiba lydekėle, vai aš pasinersiu in jūres mareles LB147.
2. tr. įkišti (į vandenį), panardinti, pagramzdinti: Žuvį geriausia panėrus į vandenį skusti rš. Jis arklį panė́rė po ledu J. Kai kurie produktai kepami panerti riebaluose, įkaitintuose iki 150–180 laipsnių rš. Tomas atsisėdo ant aruodėlio briaunos, panėrė pirštus į vėsius grūdus J.Avyž.
| prk.: Nežmoniška ilgus metus plėšti žmones ir galų gale juos į skolas panerti rš.
panertinai̇̃ adv.: Šarmu apipilk supjaustytas roputes panertinai ir taip laikyk IM1847,28.
| refl.: Visas aš pasinė́riau, viena tik galva paliko pavirš BM146. Tik iškiši koją ir pasineri purvan Dbk. Kirsk malkas pasinėręs lig pažasčių pusny Ds. Kajus jautėsi lyg pasinėręs į sniego pusnį J.Balč. Jis kartais net iki smakro pasinerdavo pusnyje rš. Jis gulia terp pūkų visas pasinė́ręs Šd.
| Kelios rankos pasinėrė jo kišenėse, ištraukė dokumentus rš.
| prk.: Visos trobos liepsnose pasinėrė rš. Tvoros ir vartai buvo pasinėrę tamson rš. Iki ausų pasinėrė skolose rš. Ar midaus per daug išgėrė, kad miegan taip pasinėrė? B.Sruog. Kai pažiūri, net širdis apsąla – kaip čia nepasiners, neinsmegs akys BM61.
3. intr. pagrimzti, nuskęsti: Nėrė panė́rė, i panė́rė Krš. Tokios duobės kelė[je] liuob būs, ka ratai panérs Grd. Ragių stipiną reik kalti nu palinkimo – neužsikirs, nepanérs Šts. Vežimas panėrė į griovį, ir kurį laiką jo visai nebebuvo matyti ir girdėti A.Vien.
| Panėręs (pažliugęs) kel[ia]s, negal bepravažiuoti Šts.
| prk.: Idant iš linksmos aitros taviep panertų [siela] M.Valanč.
| refl.: Pasinėrė kel[ia]s tarp velėnijų Šts.
4. intr. kur greit įeiti, įlįsti; dingti: Motina antroje akimirkoje jau panėrė girioje su kūdikiu V.Piet.
| refl.: Mašina tik murkt – po miesto pasinė́rė Ar.
5. intr. prk. įsitraukti, įsigilinti: Tada tektų giliai panerti į gyvenimo slėpinius Vd.
| refl.: Norėdamas užsimiršti, jis pasinėrė į kasdieninius rūpesčius, kurių niekada nestokojo varganoje Stepulių lūšnelėje J.Avyž. Ignotas buvo labai susimąstęs, pasinėręs savyje rš. Jis pasineria gyvenimo sūkurin, susipažįsta su vis naujais ir naujais žmonėmis sp. Grįžęs į Lietuvą, jis dar labiau pasineria į kultūrinį bei literatūrinį ano meto gyvenimą rš. Pasinė́rė į darbą kaip musė į medų Pn. Kad pasinė́ręs tokiame darbe, turi vaikščioti Pp.
◊ ši̇̀rdį panérti (į ką) susižavėti: Ar nebuvo panėręs savo širdies gerybėsna žemiškosna? A.Baran.
1 parnérti, par̃neria, parnė́rė intr. greitai pareiti, parbėgti: Užkaitinus saulei, karvės parnė́rė į namus Jnš. Tuodu vyrai parvirto, ir jis parnė́rė Pgg.
1 pérnerti
1. tr., intr. K perplaukti po vandeniu: Párnėriau par upį J. Devynias upes plaukte perplaukiau, o šią dešimtą nerte pernėriau RD37.
2. intr. pereiti, prasibrauti: Kolei pérnėriau per žmones, tai jau buvo per vėlu Grv.
1 pranérti, pràneria, pranė́rė intr.
1. praplaukti po vandeniu pro ką: Pranėrė žuvis pro pat kojas Kn.
2. greitai praeiti, prabėgti, praskristi: Pranė́rė pro šalį, nė akių neatsuko Skdv. Pranė́rė pro šalį ani kriukt nepasakius J. Viena po kitos viršum miesto pranėrė naikintuvų eskadrilės rš.
3. refl. prasimušti: Spindulių pluoštas prasinėrė pro tarpą eglių J.Gruš.
1 prinérti, pri̇̀neria, prinė́rė
1. tr. neriant į gelmę pasiekti: O kad aš plaukiau jūrėms maružėlėms, dugnužio neprinė́riau, kraštužio nepriplaukiau JD798.
2. intr. prisisemti: Žmogus pasviro, laivelis prinėrė vandens ir apsivertė J.Jabl.
| refl. BŽ280.
1 sunérti, sùneria, sunė́rė intr.
1. staigiai sulįsti, pasinerti (į vandenį): Visos varlės į vandenį sunė́rė Mrj. Paukščiai į upę sunė́rė Skr.
2. greitai sueiti, subėgti: Iš šito pasinaudodami, algimantiškiai sunėrė į naujus zomatus V.Piet. Vaikai sunėrė į vidų rš.
1 užsinérti, užsi̇̀neria, užsinė́rė pasinerti, nugrimzti, paskęsti: Iki užsineriant brenda į vandenį J. Ir pripildė abi eldiji ik užsineriant SE159.