nai̇̃voti, -oja, -ojo tr.
1. Tr naikinti: Baigia nai̇̃vot visas antis Rk. Nereikia naivot šitos giminės, tegul ana būva Pnm.
2. Pšl kamuoti, skriausti: Net varnos tą kuiną naivoja: nusileidžia ant nugaros ir lesa prakiurusias nuo balno vietas rš. Nai̇̃voja pagavęs kaip katinas žiurkę Sml.
3. refl. Kp negaluoti, nykti dėl ligos.
apsinai̇̃voti tr. Š padaryti vienas kitam žalos, apsinaikinti: Brolis brolį tik apsinai̇̃vojo, o svetimieji pasinaudojo Grž.
išnai̇̃voti tr.
1. išnaikinti: Medžiotojai baigia išnai̇̃vot visus kiškelius Rk. Blakes vis tiek išnai̇̃vosim! Všk. Negali išnai̇̃vot jų (piktžolių) Pnm.
| refl.: Iš didžios žalčio šeimos kitais metais nieko nelieka, visi išsinaivoja J.Jabl. Daugybė buvo viščiukų, kažin kur pamažėl išsinai̇̃vojo Kp. Kažin kokios naivos pristojo mūsų žąsiokam: par mėšlavežtį visi išsinai̇̃vojo, tik trys beliko Šmn. Jei gailėsi, tai ir bitės išsinaivos LTR(Kp).
2. nusiaubti, nuniokoti: Visas žirnių šniūras išnai̇̃vota vaikų Kp. Rugiai gyvulių išnai̇̃voti Tr.
nunai̇̃voti tr.
1. nukamuoti, priilsinti: Mergos, nučiupę bernioką, tiek po šiaudus nunai̇̃vojo, kad tas net nebepasivelka Grž.
2. nukankinti, numarinti, sunaikinti: Vieną pačią nunai̇̃vojo ir kitos da nori Krs. Kam tu tuos žąsiukus varinėji – bematant nunai̇̃vosi! Grž.
3. prapuldyti, pražudyti: Taip man ir nunai̇̃vojo peiliuką Lnkv.
ǁ refl. prapulti, išgaišti: Viena višta kažin kur nusinai̇̃vojo Sb. Nusinai̇̃vojo gyvulys Pl.
sunai̇̃voti tr. Pšl sunaikinti.