mir̃šti, -ta, -o
1. tr., intr. R, K, Pls, Vlk, Ign neišlaikyti atmintyje, neprisiminti: Miršaũ miršaũ ir užmiršaũ visai, ką jis sakė J. Negreit, negreit anykštiečiai ir anykštėnai pradėjo miršti Liudiškių Kairių šeimą A.Vien. Ir pamažėle, pamažėle Vanka miršo sodžių ir jo papročius LzP. Rusiškai tai jau nemiršiù Slk. Gerai, kad nemir̃štat, atvažiuokit dažniau Mrp. Moku, ale reikia mir̃št Pst. Išvažiavęs nemir̃šk namų, parašyk kada, kaip sekas Nmn. Taip miršaũ užmiršau, kad nė į galvą neatėjo Bsg. Ko tu jauna norėjai, aš jaunas nemiršau KrvD60. Gerkit, broleliai, leiskit aplinkui, nemirškit manę, vargo sesulės TŽII355. Valgė linksmai jis uogikę po uogikės ir miršo baimę savo LC1879,19. Grįžti nesugrįšiu, miršti neužmiršiu LTR(Ut). Tu mums prisakei, vienybė[je], malonė[je] jeib gyventumbim ir gėrybes nemirštumbim Mž50. Nemirškite meilingai priimt svečius BtPvŽ13,2. Ir kačei ana jo užmirštų, tačiau aš tavęs nemiršiu BPI147.
2. refl. nykti iš atminties: Ojoi, kiek žmogus žinotum, jegu niekas nesimirštų̃ Sb. Visi pasakymai mir̃štas Aps.
apmir̃šti
1. tr., intr. truputį, iš dalies išleisti iš atminties, ne viską prisiminti: Miršte apmiršaũ dainas J. Tik jau apmirš apmirš vaikas, kad močios nėr, ir vėl kad duos rėkt Ds. Aš net žmones apmiršaũ nog darbų Prn. Aš daug pasakų mokėjau, ale daug apmir̃šus Krn. Iš savo didžio vargo gimines apmir̃šo Drsk. Karvė veršį jau pradeda apmir̃šti Skdv. Jauna šeiminykė – gali apmir̃št [paduoti ką valgyti] Msn.
| refl.: Neapsimirškim, kad ir mes … kalti esme TP1880,49.
2. refl. truputį išnykti iš atminties: Apsmir̃šo jau, ag pirmiau neturėdavau kur dėtis: kur neini – nėr ramumo, akỹs stojas Skdt. Visa kas apsmir̃šta per ilga – ir didžiausia bėda Trgn. Kap nerašėm, tai ir apsimir̃šo Mrc.
išmir̃šti
1. tr., intr. užmiršti: Aš ir visai išmiršau, kad šiandien nenusiprausiau Žž. Nuėjau miestelin ir išmiršau parnešt druskos Vrnv. Visas giesmeles išmiršaũ Lz.
2. refl. išnykti iš atminties: Jau daug metų praėjo, išsimir̃šo visos [giesmės] Aps. Dabar daug žodžių išsimir̃šta Slk.
numir̃šti
1. tr. Šv, Str išleisti iš atminties, užmiršti: Tu numiršai̇̃ mane, nemyli, nebšnekies J. Čia to pirkau, čia to, ir numiršta siūlų paprašyt Ds. Numiršaũ visas pasakas, kaip pasenau Kal.
2. tr. pamažu išleisti iš atminties, kiek primiršti: Buvom jį numir̃šę Kp. Ir karvė, kol numir̃šta veršį, bliauna Skdv. [Motina] rašo Teosiuką truputį numiršusi, ant rudens kito laukianti Žem. Dabar jau truputį numiršaũ, o pirma tai tik rėkt nenustodavau, kai numirė Pnd.
3. intr. nuprasti: Ta karvė jau numir̃šusi nu bandos Plt.
pamir̃šti
1. tr., intr. R, K išleisti iš atminties, užmiršti: Ale, beje, pamiršau pasakyti: malonu žentas, ale gaila varškės J. Aš metams jau seniai skaičių pamiršau V.Krėv. Iš gerų dienų ir dienas pamiršo J.Jabl. Nė aguonos grūdo nepamiršau LTR. Pamiršáu, ką man išeidamas sakei Gr. Ana veikiau mane pamir̃š Zt. Gal ir mokam [dainų], bet pamir̃šę Klvr. Pàmiršta, kas mokėta, ne nū giedota Dv. Kirvio pàmiršta Ad.
^ Piršlys rankas nuleido ir liežuvį pamiršo (nežinojo, ką sakyti) Žem.
| refl. tr., intr. N: Sūrius užpyko ir, pasimiršęs prižadėjimą, pasuko žiedą aplink pirštą (ps.) J.Balč. Atrodo, kad jis pasimiršo dežuruojąs, – kalbėjo ir kalbėjo rš.
2. refl. Krm išnykti iš atminties: Pasimir̃šta per ilgumą Šš. Dabar jau pasimir̃šo pasakos Švnč.
papamir̃šti (dial.) tr. užmiršti: Aš daug žinojau, ale ir papamiršaũ daug Dv.
pripamir̃šti (dial.) tr. primiršti: Aš pripamiršaũ, kap itą vadina Lz. Jau susenau ir pripamiršaũ Arm.
primir̃šti
1. tr. K truputį išleisti iš atminties: Jis buvo lietuvišką kalbą primiršęs, o dabar jau atsižino J. Avis primiršo vaiką J. Ir aš jau primiršáu, ką mes tada šnekėjom Up. Daug jau ir primiršaũ giesmių Ad.
2. refl. truputį išnykti iš atminties: Žinoma, savo žmogaus iškada, paki prismir̃šta Trgn. Prisimir̃štas senos gadynės dalykai Šts.
sumir̃šti tr., intr. užmiršti: Sumiršti dainas nedainuojant tankiai J. Ką ir žinojau, tai sumiršaũ Aps. Buvau miestely ir sumiršaũ druskos nupirkt Ml.
| refl.: Velik prieš kalnelį akmenėlį risti, ne ką susmylėjus ir vėl susimiršti (d.) Čb.
užmir̃šti
1. tr., intr. SD435, R, K išleisti iš atminties, neatminti: Buvau sausai užmiršęs tą dainą; turėjau ant širdies dainą ir užmiršau J. Visi užmiršo senąjį varną, negailestingai užmiršo P.Cvir. Taip daug gero bedarydamas visai vyskupystei ir savo pelno neužmiršo M.Valanč. Daina padeda vargus užmiršti KrvP(Jnš). Kadaise ši vietovė buvo visų užmirštas kaimelis rš. Ta daina, kur užmir̃štama, tai ta negyva, o kur neužmir̃štama, tai ta gyva Jrb. Užmiršo kirvio ledui prakirst Svn. Kad eisi, neužmir̃šk ir Jurgelio pasiimti Slnt. O kad tu galva, užmiršau, kaip vadinasi Rm. Aš ažmiršaũ jos pravardės Azr. Kap pabučiavo, anas ir ažmiršo savo mergelės Ad. Toks užmirštąs, neatsimena, ką tura parnešti Rmč. Viskas yr užmirštà Šlu. O mokytiniai jo užmiršo imt su savim duonos Ch1Mr8,14. Kam manęs užumiršai? BBPs42,9.
^ Užmir̃šo ją Dievas: ji visiškai paseno, nebegirdi, nebemato, o vis dar tebegyvena, nemiršta Lnkv. Praeitoji užmirštoji diena J. Užgimiršta, pragišokta (kas seniai įvyko, su laiku užmirštama) ST555. Mirsiu ir neužmiršiù (niekad neužmiršiu)! Ds. Aš daugiau ažmiršau, kaip tu žinai (tu nieko neišmanai) Skdt. Nieko neužmiršo, nieko neišmoko (laikosi senų pažiūrų) LTR. Skubinamas nekepa, užmirštas sudega M. Eidamas arti užmiršo, kad arklys nešertas KrvP(Mlt).
užmirštinai̇̃ adv.: Neužmirštinai̇̃ parnešk iš miesto baronkų Šts. Ažumirštinai SD435.
| refl. tr., intr.: Vos Jūratė jį pamatė priešais milžinu galiūnu, užsimiršusi skaistybės, savo dieviškos didybės, pamylėjo žemės sūnų Mair. Par dvarą jojau ir užsimiršau pasiskinti kvietkužėlę už kiaunės kepurėlės JV388. Vyručiai, užsimirštate niekus plepėję Blv. Negali užsimiršti, kad pametė raktus Grž. Kaip užsimirši, bedainuosi, kaip atsiminsi, beraudosi JD443. Klausiu tad tave, o netikįsis ir išganymo savo užmiršęsis žmogau DP11. Nelaimieji ir užsimiršęjie sūnūs žmonių DP96.
2. refl. išeiti iš atminties: Praėjo ir užsimiršo Kaukazo tautų tautelių despotų ir engėjų gadynė A.Vien. Per laiką visa kas ažsimir̃šta Trgn. Pasidedas kartais ir užmir̃štas Trš. Užmir̃štas tas, ko nebturi̇̀ Krš. Jau tėvas ir ažsimir̃šo, o seniai čia numirė! Trgn.
3. refl. atitraukti mintis, nebegalvoti apie ką: Prie darbo greičiau užsimirši, nusiraminsi V.Krėv. Atleiskite, meldžiamieji, kad taip iš džiaugsmo užsimiršau, ir eikit šen į vidų, o aš kiek apsigerbsiu Vaižg. Grėtė atsistojo, nuėjo pati prie vygio, atsiklaupė ir stebėjo kūdikį ilgai ilgai, visiškai užsimiršdama I.Simon.