mègzti, mẽzga (mezgia), mẽzgė
1. tr. R, K rišti mazgą: Mẽzga mẽzga ir nesumezga mezgo Rm.
| refl. K.
| prk.: Jau [girto] ir liežuvis mezgės (pynėsi), ir krypo jau eidamas Sz.
2. tr. SD50, R, K su virbalais, kabliuku ar mašina nerti nėrinį; su tokia adata daryti tinklą: Aš mazgą, tinklą mezgù, pirštines su virbalais neriu, vežimo galą rezgu J. Mẽzga pirštines Dkš. Išmokyk mane mègzt, tai aš bèmezgu (bradinį)! Lp. Anas taisos žūt – jau visą žiemą tinklą mẽzgia Ob. Ar turi mezgamą mašiną? J.Jabl. Mezgamieji virbalai J.Jabl. Aš pareisiu pas mamytę, išmokys mañ megzti nytis LTR. Ir buvo jupa ne siūta, bet nuog viršaus megzta per visą DP172.
| Vorai … medžiot tinklus tyloms kopinėdami mẽzgė K.Donel.
| prk.: Stabtelėjau šalia jos ir iš lengvo mezgu (pradedu, užvedu) kalbą rš. Jis mezgė (kūrė) sumanymą, kaip pasikviesti pas save Anelę J.Marc. Ji mezgė savo svajones toliau rš.
| refl. K.
3. intr., tr. Mrj, Grž darytis vaisiui: Tuojau pradėjo megzti agurkai Mš. Kad nėr lytaus, nei bulvės negalia mègzti KlvrŽ. Slyvos žydėjo, bet nèmezgė Sb. Nèmezgė žiedus, nebus nė vaisių Dkš.
| refl.: Jau po akuotu mezgasi grūdai T.Tilv. Žiedai jau mẽzgas KI80. Agurkai mẽzgas Kp. Kopūstų jau mẽzgasi galvos Š. Obuoliai mẽzgasi Š. Aviečių šiemet tai labai mẽzgas Kp.
◊ úodegą mègzti ruoštis kur eiti: Stasė ir ta mẽzga úodegą į turgų Kair.
apmègzti, àpmezga, àpmezgė tr.
1. Ds aplink numegzti: Apmezgiau nerinį aplinku J. Megztuko pakraščiai apmegzti žaliais siūlais rš.
2. R68, K visiems numegzti: Apmegsi̇̀ visus, tada eisi Lp.
| refl. K, Š.
atmègzti, àtmezga, àtmezgė
1. tr. K, J atrišti mazgą: Mazgą atmezgu R36. Užtempė mazgą, kad nė atmegzti nebgal Vvr.
^ Nagais neatmegsi, kur dantų reikia Nj, Rz. Ji moka ir užmegzt, ir atmegzt, gudri Alv.
atmezgamai̇̃ adv.: Poetės kūryba neatmezgamai siejasi su tyriausia liaudies kūrybos versme A.Vencl.
| refl.: Mazgas atsi̇̀mezga K. Sumegzk mazgą, kad nebeatsimègztų Jnš.
2. tr. prk. išspręsti: Bus pasakyta, atamezgant tris šituos klausimus A.Baran.
3. intr. mezgimu atsilyginti už prarastą kito mezginį: Reiks atmègzt Klvr.
◊ liežùvis atsimezgė pasidarė kalbus: Išgerkim dar po vieną, kad liežuvis atsimegztų! rš.
įmègzti, į̇̃mezga, į̇̃mezgė
1. tr. R114, K įdėti ką kur, užrišant mazgu, įrišti: Įmegzk man pinigus skarelės ragan; aš pats negaliu įsimegzti, nes man nagai suklupę nuo šalčio Š. Į galą tos virvės įmezgė smailį geležį BsPII21. Įmegzk į štemberį stiprą pasaitą Klp.
| prk.: Ne be reikalo į̇̃mezgė (įmokėjo) aštuonis rublius Bsg.
| refl. tr., intr.: Įsimezgęs botagan akmenioką paleido piemuo anon pusėn upės Š.
| prk.: Kaip kokia pasaka insi̇̀mezga (įstringa) galvon, o kaip kokia – ir užmiršti Klt.
ǁ surišti (mazgą): Į̃mezgiau mazgą J.
2. tr. mezgant, neriant įdėti, įstatyti: Nykštį ne vietoj įmezgė Rm. Dryželiai ar rašteliai būdavo įmezgami vienas nuo kito gana retai rš. Briedžius į̇̃mezgė į megztinuką Sg. Balta pirštinė, ir mėlynas kraščiukas į̇̃megztas Skr.
| refl. tr.: Kulnis nemokėdavo įsimègzt, tai megzdavo kai rankoves Vlkš.
3. refl. įprasti megzti, nerti: Mano ranka insmẽzgus, galiu tamsioj megzt Ml.
4. intr. suduoti, įkirsti: Kad kas gerai į pasturgalį įmègztų, tai žinotų sekioti! Jnšk. Keletą diržų į̇̃mezgė ing uodegą, par duris už kalnieriaus išmetė Žml.
išmègzti, i̇̀šmezga, i̇̀šmezgė tr.
1. išrišti, išnarplioti mazgą: Išmègzti mazgą J. Aš nevertas ir dirželio autuvo jo išmegzt DP23.
^ Džiaugiasi, kaip mazgą sunarstytą išmezgęs KrvP(Ps). Kai lunko mazgą išmezgė (labai gražiai, sklandžiai padarė) B.
neišmegztinai adv.: Neižmegztinai SD428.
| refl. K: Ir išmezgės mazgas ausių jo DP317.
ǁ atmezgus mazgą, išimti ką įrištą: Išmegzk pinigus ir atiduok šen Š.
| refl. tr.: Išsi̇̀mezgė bobutė iš mazgelio pinigus Š.
2. išbaigti megzti, nerti: Palauk, da virbalą išmegsiù Rdm. Ìšmezgu paskutinį virbalą ir einu gult Rm.
ǁ numegzti: Šitiek išmègzt tai juokas! Lp. Pernai i̇̀šmezgiau visą kulį ir sparną (bradinio) Lp.
ǁ išrašyti, išgražinti megztiniais raštais: Megztuke išmegztos gražios tulpės rš. Mano seserys labai gražiai mokėdavo išmègzt Kp. Vietoj kišenių prisiuvamos juostelės, išmegztos tuo pačiu spalvotu apykaklės raštu rš.
| refl. tr., intr.: Vieną vienaip išsi̇̀mezgė, kitą – kitaip Trgn. Pirštinės kai išsi̇̀mezga [tokiais raštais], tai pusė bėdos Kp.
3. mezgant suvartoti: Suverpiau du kamuoliu, tai i̇̀šmezgė Rmš.
numègzti, nùmezga, nùmezgė tr. K, J; R11 nuregzti, nunerti: Tos pirštinės gražiai nùmegztos Ėr. Paklausė mudu tėveliai, kur numegztos kamanėlės (d.) Nm. Mokytas ir iš vieno plauko nùmezga tinklą LTR(Vdk).
| refl. tr. K: Šiemet nùsmezgiau ir sau, ir Jonui švederį Alv. Žalių šilkų tinklužį nusimegsiu pamaži KlvD144.
ǁ išbaigti megzti: Ką gi tu čia vis rašai – eilelę nùmezgi ir rašai? Slm. Virbalą numègzti KI32.
pamègzti, pàmezga, pàmezgė
1. tr. parišti: Iš apačios pamègzk kaspiną Prn. Arkliai turėjo uodigas pàmezgamas (pamegztas) Šts. Būdavo, svotai raiti joja, arklių uodegos pàmegztos Ml.
| refl. tr., intr.: Liuobu pasimègzti kaspinu, abiem pusėm kutuotu Als. Pasi̇̀mezgu kaspiną Als.
ǁ užsukti aukštyn, užriesti (uodegą): Kumelė pàmezgė uodegą ir kap žaibas nuej[o] Vlk. Šek, regi, kap karvės, pamezgę uodegas, skraidžioja, zylioja, o tu prašais namo Vlk. Bėga kaip velniai, uodegas pamẽzgę Šts.
| refl. tr.: Kiškis, striungį pasimezgęs, nor svotijon joti NS38.
ǁ žemyn nuleisti, pabrukti (uodegą): Šunes nusigando ir, uodegas pamezgę, sugrįžo pas mus Blv. Kaip subaudžia, tai šuo, uodegą pamezgęs, ir bėga šalin niurzgėdamas A1884,402.
2. tr., intr. kurį laiką megzti; kiek pamezgėti: Parbėgu ir pàmezgu [kojinę] Lp. Pamezgus tiesiais šonais, kas ketvirta eilė uždedama po vieną akį rš.
◊ úodegą (sùbinę) pamẽzgus menk. be atodairos, labai greit, nerimtai lakstyti, išlėkti: Úodegą pamẽzgus laksto po kaimą Vl. Lakstė ir lakstė úodegą pamẽzgęs Rs. Pamẽzgęs úodegą išlėkė tas mūsų bernas į sodžių, nėjo apsiliuobti Jnšk. Subinę pamezgusi ir laksto ana, namie nestovi J.
primègzti, pri̇̀mezga, pri̇̀mezgė
1. tr. R24 pririšti: Per striukos vadžios, reikia galą primègzt (pridurti) Ėr. Pri̇̀mezgiau galiuką, kad buvo trumpas J. Mazgytė yra drobė, kur pri̇̀mezga audimą J.
| refl.: Nutrūkę voratinklio galai prisimezgė prie medžio šakelių rš.
| prk.: Ot prisi̇̀mezgė kap šuo prie savo šeiminyko Lš.
2. tr. pridurti mezgant, neriant: Nemesk šitos pirštinės – aš ją primègsiu (nuplyšusį galą pridirbsiu) Kt. Kai rankovės ar kojinės taip suplyšta, kad nebeįmanoma gražiai užadyti, nukerpama susidėvėjusi vieta ir primezgama naujai rš.
3. tr. daug prinerti: Pirštinių buvo pri̇̀megzta, tai pardavinėjo Kp.
4. tr. atsirasti, priaugti vaisių iš peržydėjusių žiedų: Primegztų uogų daug Upt. Šiemet daug pri̇̀mezgė agurkų Sml. Ant vienos lysvikės daugiau primẽzgę [agurkų], ant kitos mažiau Skr.
| refl. tr.: Labai buvo prisimẽzgę mažutyčių uogų Kp.
sumègzti, sùmezga, sùmezgė
1. tr. R, K surišti mazgu: Sumègzk, paėmęs galus siūlo Vv. Nutrūko vadelės, reikia sumegzti Ėr. Tas mezgas labai kietai sumegztas Jnšk. Mokėjai sumègzt, mokėk ir atmegzt Sb. Kalės mazgu sumezgė Rz. Arkliui uodegą sumegzti B. Šniūrauka sumezgiamà Ml.
| prk.: Kap tik duoną su duona sùmezgėm (sulaukėme naujos) Švnč.
| refl. tr., intr. K: Kasas susimẽzgus į užpakalį Kt. Susimègzk tuos galus, ir bus raištis Rm.
| Grobai susi̇̀mezgė nu vemsenos, ir mirė Šts. Užpakaly buvo avinas, įkliuvęs ragais savo susimezgusiuose (susiraizgiusiuose) krūmuose Ch1Moz22,13.
| prk.: Ryšiai, jau vienąkart iširę, nesusimegs Mair.
ǁ įrišti: Jis išbėrė sėlenas, ir, dalindamas jas arkliams su ranka, užčiupo sunkų daiktą, sumegztą į drobę J.Balč.
2. tr. sunerti, suregzti į vieną: Gaunama iš kartu sumezgamų akių pynutė rš.
3. tr. suvartoti nėrimui: Ar visus siūlus sùmezgei? Kt.
4. tr. prk. sudaryti, sukurti, suregzti: Ir vyrukas sumezgė istoriją apie nelaimingą meilę P.Cvir. Poetas greit sumegzdavo eilėraščio eilutes rš. Kordušas ėmė žiopčioti, nebepajėgdamas sakinio sumegzti J.Marc. Su mergaitėmis kalbos nesumegzdavo J.Dov.
| refl.: Visi tarpusavy buvo pažįstami, tad pašnekesys susimezgė lengvai V.Myk-Put. Vasariui pasisveikinus ir susipažinus, valandėlę nutrauktos kalbos vėl susimezgė V.Myk-Put.
5. intr. suvokti, suprasti, sugalvoti: Gabrio sūnus už visus greičiausiai sùmezga Ut. Aš nesùmezgu, kaip čia išeina Trgn. Mano galva nesumezga, ar (tai) galėjo būti A.Baran.
| refl.: Greit susi̇̀mezgė, kas atsakyti An.
6. refl. išsiversti, šiaip taip pragyventi, ištekti: Kad da duona nereikt pirkt, o dabar tai tik ką susi̇̀mezgam Ut. Tiktai dėl duonos derinsi, niekam rugių neduosi, tai i susmegsi su duona, sulauksi šviežių rugelių Tvr.
◊ gãlą su galù (galùs su galai̇̃s) sumègzti (susimègzti) šiaip taip pragyventi, ištekti pavalgyti, apsirengti ir pan.: Norvegijos pakraščių gyventojai sumezga galus su galais iš silkių žūklės rš. Tik tik susi̇̀mezgam gãlą su galù Ds.
širdi̇̀s susi̇̀mezgė sakoma turint didelį rūpestį, neramumą: Nebeištariu žodžio, susi̇̀mezgė ši̇̀rdis Kl.
užmègzti, ùžmezga, ùžmezgė
1. tr. K užrišti mazgą: Užmegzk mazgą, kad neišsmuktum J. Ažumezgu neišrištinai SD428. Apsiūsu užmegzdamos, ir būs stipriau Šts. Nesiūk, neužmezgęs siūlo galą Gdž.
^ Nei šuniu[i] uodegos neùžmezgiau (nieko nedirbau) Lp. Tai tinginys – per visą dienelę kad būt nor šuniu[i] mazgą užmẽzgęs Sn. Nemoka nei šuniui uodegos ažmegzt LTII460(Tvr). Mes ùžmezgam (pasakome), tegu jis išriša (paaiškina) Lkč.
| refl.: Per ilgos šaknys sutrumpinamos, kad sodinant neužsimegztų sp.
ǁ įdėti kur, užrišant mazgu: Gautą pinigą tuoj užmegzdavo į mazgelį rš.
ǁ užriesti, užsukti: Kiaulės, uodegas žumezgę, skraido Rod.
2. intr. prk. iš anksto sugalvoti, įsidėti į galvą: Jau užmezgęs turėjau, norėjau sakyti, ir užmiršau Skr. Aš jau seniai ùžmezgiau paklaust, kaip ten buvo su tuo traukiniu Lnkv. Pas jį kaip ùžmegzta (gerai atsikerta) Viln.
| refl.: Tai kad pasakė – kai užsimẽzgęs! Rs. Aš tai užmiršau pasakyt, o užsimẽzgus buvau Jrb. Aš jau buvau užsimẽzgęs viską stačiai pasakyt, ale neišėjo iš kalbos Jrb.
3. intr. prk. ką nors netiesiogine reikšme pasakyti: Kad ùžmezgė jai bernas, tai ùžmezgė, tik nuraudo visa ir tyli An.
4. tr. prk. pradėti (kalbą, bendravimą): Ji pati dažnai užmegzdavo kalbą su Vilkiene I.Simon. Kai ažùmezgi kalbą, ramiau laikas praeina Slk. Užmezgiau įdomių pažinčių ir įsitraukiau į revoliucinę veiklą A.Vien. Lietuvių rašytojai užmezgė glaudžius ryšius su kitų tautų rašytojais rš.
| refl.: Tarp draugų užsimezgė kalba rš.
5. tr. LL313 mezgant užtaisyti, užnerti: Paduok man savo pirštines, užmegsiu skyles Kt.
6. tr. mezgant uždirbti: Ažmègzdavo daug pinigų diedas (megzdavo tinklus parduoti) Dglš.
7. tr., intr. pradėti vaisius: Medis užmezga R. Medis pumpurus užmezga N. Žydėt žydėjo, bet nedaug ùžmezgė Kt. Žiedai … augalų negal užmegzti, nepakliuvus į juos dulkelėms kito žiedo A1885,124. Vaikai nori valgyti vos užmegztą vaisių Vd.
| refl.: Būriais ėjo laukuosna ir iš vandens kėlė su virkščiomis vos užsimezgusias bulbes P.Cvir. Obuoliai tik spėjo užsimegzt – jau jiej ir krenta! Knv. Nor sodas ir labai žydėjo, bet jam̃ maža kas užsi̇̀mezgė Btr. Kol bus žindomas vaikas, kitas neužsimegs rš.
8. refl. prk. išlikti: Užsimezgė kokis paršėkaitis, tai ir tas suvirbino (nugaišo) Lp. Katriej užsi̇̀mezgė [vaikai], tiej eina mokslan Lp.
◊ ant gãlo liežùvio užsimègzti būti pasirengus tuoj pasakyti: Ir turėjai ant galo liežuvio užsimezgęs LTR(Šmn).
į júostos mãzgą užmègzti gerai atsiminti: Užsimègzk júostos mazgañ Vrn.
úodegą užmègzti sujusti, pasikelti: Išbėgo, uodegą užmezgęs Grž. Purkšt, úodegą ùžmezgė ir išdūmė Grž. Užmezgė uodegą, tiek jo ir tematysi Grk. Uodegą užmezgęs laksto par bobas Grk.