numáudyti

Apibrėžtis
máudyti, -o, -ė tr.
1. R51, K kišti, nardinti į vandenį ką, norint nuplauti, plukdyti: Motina maudo vaiką rš. Jis máudo arklius Lėvo (Lėveny) J.
^ Varna maudoma nebus balta LTR(Nj).
ǁ refl. SD84, R, KI168 įlindus į vandenį, plaukioti, plautis, pūškintis: Vieną vasaros vakarą visos trys seserys išėjo į ežerėlį maudytis LTR. Neik į prūdą máudytis: prigersi – nė lapė nelos Grš. Nueinu, įsibrendu, būdavo, máudaus, plaunuos Rs. Kambariai maudytis turėta visų pompėjiečių A.Vien. Vaikai … dažnai … maudydamies skęsta DP221. Eketėje tik velniai maudosi KrvP(Dg). Gulbės suėjo upėn maudytųs Vb.
| Jei anksti pavasarį juodvarniai maudosi, bus šilta Škn.
| prk.: Anksti rytą saulė rasoje maudosi J.Jabl. Saulė paraudusi, į marias nusileisdama, maudosi B.Sruog. Lietuvos laukai maudosi saulės spinduliuose P.Cvir. Žemai ties upe palinkę alksniai maudėsi vandenyje rš. Visas pasaulis maudėsi vaivorykštės spalvose rš.
ǁ refl. voliotis, plunktis (smėlyje, dulkėse, purvyne): Vasarą ir kiaulė maudosi Vdk. Žvirbliai čirpsi, maudosi smėly J.Jabl.
2. refl. prk. murgdytis, klampoti: Pavasarį ir rudenį, važiuodami į miestą, žmonės maudosi po purvyną Jnš. Ratai maudosi, iššokdami iš vienos pravėžos kiton rš.
3. prk. apgaudinėti, išnaudoti: Visi mus, biednus mužikėlius, máudė Rod.
4. prk. mušti: Máudė tai máudė per ausis, kad net braškėjo Mrc.
◊ ãšarose máudytis Mrc labai verkti, gausias ašaras lieti: Akys mano, maudykitės ašarose! brš.
áukse (tur̃tuose) máudytis labai daug turėti aukso, turtų: Ansai, nenaudėlis, maudosi turtuose kaip inkstas taukuose rš. Vieni maudos aukse, turtuose, vyne, o kiti – ašarose ir kraujuose Mrc.
kraujujè máudyti žudyti, kraują lieti: Tai tas kelias, kuriuo šimtmečiais traukdavo plėšrūs arabų, persų, romėnų ir turkų grobikai, maudydami kraštą kraujuje ir gaisrų liepsnose sp.
kraujujè máudytis būti žudynių kaltininku: Kareivių, darbininkų ir valstiečių kraujuje maudėsi sostas rš.
prakaitè máudytis sunkiai dirbti, prakaituoti: Aš per visądien máudžiaus prakaite Arm.
nórs máudykis daug: Pieno – nors máudykis Dbk.
apmáudyti tr.
1. Nč, Pls, Dsm, Sv apgauti: Durną žmogų kožnas apmáudo Ds. Tie senesnieji tai moka apsisaugoti, o mane, kaip naujoką, tai ir apmaudo rš.
2. apmušti, apdaužyti: Pritykojo, apmáudė parausiuos, ir kam tu pasiskųsi Ds. Aš tau kap apmáudysiu snukį, tai kap matai nustosi išsidarinėjęs! Nmn.
atmáudyti
1. refl. Š maudytis iki valiai, iki nebenorint.
2. tr. apmušti, apdaužyti: Ot ir gavai, ot ir atmáudė bernas snukį Ds.
įmáudyti
1. refl. išsimaudyti: Kap išsviedžiau taũ (dat. sing.) iš karabliaus, tai ansimaudei lig kaklie Grv.
2. tr. apgauti: Nepristok tu jo, ba jis tave įmaudys Vrn.
3. tr. Grv įskųsti.
išmáudyti tr.
1. Š nuplauti vandenyje: Arklius išmaudė upokšny A.Vien.
ǁ refl. įlindus į vandenį, paplaukyti, pasiplauti, pasipūškinti: Ka tę būt kur išsimáudyt! Vlkv. Jei pirm gegužės išsimaudysi, būsi sveikas par visus metus Prk.
2. refl. išsivolioti kokiame skystyje: Išsimaudė kaip girtas klane TŽV599.
ǁ perlyti, peršlapti: Ar gerai išsimáudėt, kol parėjot iš svečių? Ar.
3. Ign prk. apgauti: Ką tau duot už tavo gudrumą, kad tu išmáudei poną? (ps.) Rmš.
numáudyti tr.
1. K įkišus į vandenį ar liejant vandeniu nuplauti, nuprausti: Numáudyk kūdikį J. Pala, ateisiu tavo vyro numaudyti P.Cvir. Reikėtų visą kūną nors vieną kartą per savaitę gerai numaudyti Vd. Išpers rūbus savo ir numaudys kūną savo gyvu vandeniu Ch3Moz15,13.
| refl. tr., intr.: Nebuvau nusimáudęs kūną, tai nenorėjau eit pas daktarą Gs. Išpers rūbus savo ir nusimaudys vandeniu Ch3Moz15,7.
| prk. Nusimaudyk saulės spinduliuose, ir tau atrodys, jog pajaunėjai rš.
2. Ml prk. apgauti, apmauti: Jį tas sukčius baisiai numáudė – iš ko jis dabar ir begyvens Kp. Saugokis, kad nenumáudyt, bo paskum verksi kruvinom ašarom PnmR. Numáudė žmogų ir da džiaugias Trgn. Na, kaimyne, ir numáudei mane! Skr.
ǁ aplošti (kortomis lošiant): Tas jau nebeloš: vakar jį visai numáudė – tris tūkstančius pralošė Vad. Vyrą numáudė, be cento paleido! Ėr.
3. refl. nuvykti per pusnis: Sniego priversta, vos nusimáudėm ant Panevėžį Ėr.
pamáudyti tr. panardinus į vandenį paplauti, paprausti: Norėjos … vandenyje pamaudomas BPI144.
ǁ refl. įlindus į vandenį, pasiplauti, paplaukioti, pasipūškinti: Ar jau pasmáudėt? Ds.
| prk.: Iškasė duobę kitam, daba tegu pati pasimáudo (pavargsta, pakenčia) Pn.
pérsimaudyti per daug maudytis: Nesveika per daug persimaudyti rš.
primáudyti
1. refl. maudytis iki valiai: Vasarą žmonės gana prisimaudo rš.
2. tr. privarginti: Primáudė gerai procentais Ad.
sumáudyti tr. apgauti, priveikti ką: Mañ su šitais miežiais tai visiškai sumáudė, nebebus iš ko nuspirkt ir sėklai Užp. Kur tau, sumáudė: turės išmokėt penkis šimtus litų Rdm.
užmáudyti tr. maudyti iki negyvumo: Būna taip, kad [meškėnai savo vaikus] tol maudo, kol užmaudo sp.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): atmaudyti,apmaudyti,maudyti,užmaudyti,pamaudyti,numaudyti,išmaudyti,įmaudyti,sumaudyti,primaudyti,persimaudyti
Aprašymas

„Lietuvių kalbos žodynas“ yra baigtinis XVI–XX a. lietuvių kalbos leksikos šaltinis. Naujais kalbos faktais jis nebepildomas ir neatnaujinamas. 

Žodyną taip pat galite rasti adresu https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/.

Kalba

lietuvių

Publikavimo informacija

Data

2021

Leidėjas

Pavadinimas

Lietuvių kalbos institutas

Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: bathe
prancūzų kalba: rincer
vokiečių kalba: geschleudert
rusų kalba: искупать
lenkų kalba: zgniatanie

Komentuoti

Komentuoti gali tik prisijungę nariai.

Komentarai(0)

Komentarų nėra