1 láipioti, -ioja, -iojo K iter. 1 lipti 1: Broliukas pusnynais, tvoromis láipiojo J.Jabl. Láipioti į kalną Vl. Kuopdamas šulinę, laipiojau rentinio pagal, man koptų nereik J. Vargu láipioti per tvoras, po medžius J. Ana láipio[ja] iš tvoros ant žemės J. Kai voveris per šakom láipioja OG305. Ko tu po tą beržą laipioji – dar iškrisi! Ds. Jei katės stogais laipioja, tai bus derlingi metai LTR(Trgn). Genys yra laipiojamasis paukštis rš. Stiebai, kurie, kildami aukštyn, įsitveria kitų augalų, vadinasi laipiojantieji J.Dag.
^ Nelaipiok aukštyn, kiti nutvers už kojos! LTR(Rz), Sch85. Ant patalinko medžio visos ožkos láipioja Ds. Bėda, kad šuva medžiais nelaipioja Lp. Bėdos ne tvorom laipioja, bet žmonėm LTR(Kp). Be kojų, be rankų po medžius laipioja (apynys) Skr.
1 apláipioti tr. Š laipiojant apeiti: Jis aplaipiojo visą namą rš.
1 atsiláipioti Š laipioti iki nebenorint, prisilaipioti.
1 įsiláipioti Š įsitraukti į laipiojimą.
1 išláipioti
1. intr. vienas po kito visiems išlipti: Sudėjau kačiokus anderėn, ir vėl išláipiojo Ds.
2. tr. laipiojant išvaikštinėti, iššliaužioti: Vaikai išláipiojo visus palėpius Š. Perėjau visus klonius ir kalnus išlaipiojau, pasiekdamas ledus rš.
| Čia tu medžio nerasi, kad nebūt mano išláipiotas Ds. Visus savo laukų nuovalėlius buvo nutupinėję, visus medelius aplankę ir išlaipioję Vaižg.
1 nuláipioti intr. visiems nulipti: Nulaipioję [vaikai] žaidė po aslą: prieš krosnį šildėsi, ant žemės raitėsi Žem.
1 paláipioti intr. kiek laipioti: Paláipiok tu man daugiau medžiuos, tai atimsiu kelnes, ir vaikščiok nuogas! Ds.
1 prisiláipioti tr., intr. laipioti iki nenorint: Prisiláipioji po trešnes, prisikarstai, kol tas uogas nuskabai Als. Jau gana dirbau pulką metelių, prisinešiojau naują grėblelį, prisilaipiojau kalno smiltelę (d.) Vlkš.
1 užláipioti intr.; LL175 visiems užlipti.