kvarksė́ti, kvárksi (-ėja), -ė́jo, kvárksėti, -i, -ėjo Gs, Dkš
1. intr. [K], BsPII325 rėkti, kvarkti (apie antį, vištą, varną, varlę ir kt.): Varna, antis, slanka kvárksi lėkdama, juodvarnis kranka, višta kvaksi J. Būriai kovų ir varnų, atkutę išverstais sliekais, straksėjo, kvarksėjo ir pešėsi drėgnuose arimuose V.Myk-Put. Antys po daržą jau kvárksėja Kair.
| prk. Ds: Boba atsigulus ir kvárksi (perdžia), nė kiek nebeužturi Ėr.
2. intr. kvakšėti, kvaksėti (apie pereklę vištą): Kvarksi lyg perekšlė višta Mrj.
3. intr., tr. prk. murmėti, bambėti; piktai, stačiai kalbėti: Nenustosi kvarksė́t kai višta?! Sėdėk, niekas tavęs nekliudo Skdt. Nekvárksėk tep, įgriso net klausytis Brt. Senė kažką piktai kvarksėjo rš. Jei ji tik ką sužinos, tai jau ir kvárksi į akis Brt. Tylėk, nekvarksėjęs niekų Stč.
4. intr. prk. negražiai dainuoti, giedoti: Jūs čia kvárksit kvárksit Kt.
iškvarksė́ti tr. kvarksėjimu išpranašauti, priartinti, užtraukti (nelaimę): Dar kokią nelaimę iškvarksėsi rš.
nukvarksė́ti intr. nueiti kvarksint: Antys nukvarksė́jo į upę DŽ.
prikvarksė́ti tr. prk. prastai, negražiai pridainuoti: Visokių prikvárksi dainų Plv.
sukvarksė́ti intr. surikti, sukvarkti: Jiems taip besiderant, staiga sukvarksėjo antis J.Balč. Medyje sukvarksėjo varna rš.
| prk.: Netrukus vienur kitur nuskambėjo kareiviška dainuška, sukvarksėjo armonika V.Myk-Put.