krim̃sti, krem̃ta, krim̃to
1. tr., intr. SD68, SPI302, R, K, Kls, Yl kietą daiktą valgyti, ėsti, graužti: Sengalvėlė suglaudžia visas burnelės raukšles, lyg rūgštų obuolį krimsdama P.Cvir. Jum tik juoda duona krimsti, karčias bėdas tankiai kęsti A.Strazd. Karvė atrają kremta Trak. Gyvulėliai, per žiemą krimtę sausą pašarą, dabar gauna jau minkštos žolelės J.Jabl. Tasai viedmorius (raganius) krim̃to krim̃to tą medžią (mišką), paka neperkrimto sau kelio (ps.) Lz. Iš jaunų metų kaulus krim̃sčia, o ant senystos mėsą Lz. Vaikai krem̃ta ledus kaip saldainį Up. Kam taip žalius [obuolius] kremti: dantis atšipsi! Grž. Su patinkamu vyru tai ir sausą plutą krimsdamà būč laiminga Užp. Reik man našta nešti ir krimst pluta kieta Vnž. Krimstè kremtù, tik vis nesaldu J. Vergais tapę, turi lauke gulėti, kaulus krimsti M.Valanč. Kremta kietą pelų duoną, šaltinėly mirkindami DvD369. Neatarišu mazgo – nors dantim krim̃sk Trgn. Aš morkas kaip šiltą vilną kremtu (lengvai graužiu) Žvr. Davei kieto sūrio, tai pusę dienos krimtaũ Rk. Oi, krimskit geltonų riešutelių, oi, kąskit raudonų uogelių! (d.) Ml. Tas velnias kulkas kremta, kad net iš dantų žarijos krinta BsPIV49. Ar ne tujai, voverėl, riešutėlius krimtai? NS223. Iš skausmo liežuvį savo teip krims, kaip tartum suėsti norės P. Naujus drabužius reik sulaistyti vandeniu, kad žiurkės nekrimstų LTR(Kltn).
| Ale pasakyk, ką arklys žino, kur kitam krimst (kasyti), kai niežti? Ds.
| Vieni laiko, o kiti į sėdynę krem̃ta (kerta, muša) Smn.
| Rūdis … krims kūnus jūsų BtJokL5,3. Vopninius akmenis gerai išdeginant, … iš jų išeina anglinis gazas ir jie pavirsta į … kremtančią, arba verdančią, vopną A1884,351.
^ Sudžiūtsubinė kaulus kremta (mintuvai ir linai arba kanapės) ST455. Kremta kaip šuo blusas PPr376. Ponas, it musę krimtęs, išdūlino iš žmogaus namų P.Cvir. Sūnus obuolius kremta, tėvo dantys atšimpa B, Erž. Cisnako nekrimsi – nė nesmirdės (jei nebūsi ką pikta padaręs, niekas nekaltins) Gs. Dantys visų tik sau kremta, bet ne kitam KrvP(Sk). Bekrimsdamas dantis atsikando S.Dauk. Kas sėjo, kas rovė, o kam teko ropės krimsti TŽIII378.
| refl. tr.: Uodegas kremtasi paršeliai iš bado, bet ėdalo nežiūri! I.Simon.
2. neduoti ramybės, prikaišinėti; barti, uiti: Ji krim̃to vyrą tol, kol šis pasakė NdŽ. Antsistojo kaip pikta dvasia i kremta muni visą laiką Vkš.
| Jokūbai, gėdą prie žmonių darai, Kamilę krimsti teisės neturi B.Sruog. Senukas vaikelius savo mylėjo: jų nepjovė i nepielavo, nekrimto Tat. Įejęs pradėjo čia visus krimsti, lojoti P. Jaučiu, kad ji mane krims visą dieną Ašb. Inveikus žmogus nepabūna teip, ale vis kitą krem̃ta Trgn. Krem̃ta močia marčią kaip ragana Ktk. Ans muni kožną dieną krem̃ta dėl tų savo kningų Slnt. Kam tą vaiką taip kremti, gali į ligas išvaryti! Užv. Kame kremta kits kitą, ten džiūsta patys ir vieta M.Valanč. Nieko neturėjo, tik labai bjaurią pačią: dieną ir naktį jį ta pati krimsdavo BsMtII21. Kremta kitus apkalbomis brš.
| Medlinčiai buvo tyčia pasodinti Normantams krimsti (erzinti) Vaižg.
| refl.: Judvi kremtatės ir kremtatės per dienas Vrb. Sunku gyvent taip terpu savęs krem̃tantis Dkk.
3. jaudinti, kankinti, graužti (apie mintis, jausmus ir pan.): Ir jo širdyje kilo maudulys, kuris jį krimto nuo pat Adomo grįžimo dienos A.Vencl. Ten sielvartas jo niekados nekrimsdavo J.Paukš. Abejonės jį ėmė krimsti J.Bil. Tai širdį kremta N. Mano sąžinė mane nekremta B. O tavo širdis dėl to neskauda, ir sąžinė nė tavęs nekremta? I.Simon. Sąžinė jį krem̃ta KI543. Tavo sielą nuolat kamuos, krims mintis, kad gyvybė, turtas kybo ant plaukelio Ašb. Kremtą žodžiai N. Kremta mus didis skausmas, kiek tiktai kartų atsimename rš. Jau gailestis man širdį kremta, o kas kentėti man padės? Vnž. To ak gailiuos, tai kremt mane PG. Savyje turėdams kremtančią sąžinę, dieną ir naktį jį sloginančią Ns1832,5. Juos … kremta jų pikta siela DP244. Ir pajuto savo širdį griekų nebekremtamą BPII304. Nuo kremtančios skolos atvalnytas MšK. Linksmi būkite sviete be kremtančių rūpesčių MšK.
4. rūpintis, sielotis: Tu krimsies, kam tuomet bareisi S.Nėr. Antanas su žmona dieną naktį krimtosi vaikų nesulaukdami A.Vien. Šiandien nereikia per daug tuo krimstis V.Myk-Put. Yr čia ko krimstis, kad karvė išdvėsė – kita užaugs Dkk. Kogi taip be priežasties kremties? V.Kudir. Ilgiau nebegaliu savy taip krimstis Mair. Aš kremtuos (dyžuos, gailiuos) tą padaręs J. Neskrimsk, maž anas dabar laimingesnis Ut. Krim̃skis nesikrim̃sk, vis vien kitep nebus Mtl. Krim̃skis ir krim̃skis žmogus kaip dėl kokių nelabųjų Vvr. Dėl tokių nėkų neverta krim̃stis Up. Petras, pametęs pinigus, labai krimtosi Trs. Bet kad nesumanė, kaip greitai galėtų pralobti, tai labai krimtosi MPas. Nemačija nieko, kad mes ir kažina kaip krimsimės LC1883,31. Kremtuosi pats savimp, skrodžia širdį man priejauta, piktybė koki SD68.
5. prk. žįsti: Moteriškę vaikas kremta Mrc. Jau dideli [paršai], o da kiaulę krem̃ta Gs. Veršiukas jau antra nedėlia kremta karvę, reikia atskirt Mrs. Paršų krem̃tamą kiaulę reikia gerai šert Lš. Reikia mylėti kiaulę – paršiukų kremtama Stl. Veršis karvę krem̃ta (žinda be reikalo) Rs.
◊ gálvą krim̃sti neduoti ramybės ko reikalaujant: Ko tu nuo manęs nori, ko tu man vis galvą kremti! Žem. Ir toleik savo vyrui galvą krimto, koleik jį neperkalbėjo Rp. Nekrim̃sk man galvõs su savo batų pirkimu! Jnšk.
kai̇̃p lẽdą (ri̇́ešutą, rópę, rópes) krim̃sti lengvai (ką daryti): Ūtarijam lietuviškai: kàp lẽdą krem̃tam (labai gerai kalbame) Dv. Ruskai – kàp lẽdą kremtù Azr. Drožia iš knygos, kai̇̃p rópes krem̃ta (labai gerai skaito) Rz. Jis skaito, kai̇̃p rópę krem̃ta Km. Vienok pasakė viską ir dagi taip gražiai, aiškiai – tarytum riešutą krimto V.Kudir. Skaityk – kaip ledą krimsk (aiškiai skaityk), tai gražu! Vl.
kei̇̃merį krim̃sti toks vaikų žaidimas, kur dviese, susitarę iš ko nors, stengiasi vienas antrą užklupti pamiršus sutartą žodį, ženklą ar veiksmą: Kremta keimerį iš pašauktynių, iš prisėstynių, iš parduotynių, iš pašoktynių, iš pristotynių LTR(Kltn). Kas su manim krims keimerį? Prk.
krỹžiaus gãlą krim̃sti beviltiškai stengtis: Nieko vargui nepadarysi, norins kryžiaus galą krimsi LMD(Rs).
nagùs (nagàs, pirštùs) krim̃sti(s) graužtis, sielvartauti ką negerai padarius: Jei nori, nagùs krim̃sk, o vis tiek nebepadės Vvr. Nekrimsk sau nagų, vis tiek nebatgausi Slnt. Ė dabar nagàs krem̃ta OG283. Dabar jis pirštùs krem̃tasi taip padaręs Pg.
pelès krim̃sti žaidžiant spėti, kam teko dalijamas žiedas: Vienas žiedą dalina, o vienas peles kremta Vlk.
ūsùs (bar̃zdą) krim̃sti būti susirūpinusiam, sielvartauti: Tylėjo ir senas Mykis, tik ūsus savo krimto V.Krėv. Ponas barzdą krim̃sdamas sako Dglš. Nuvažiav[o] anas bar̃zdą krim̃sdamas (raukydamasis) Dglš.
apkrim̃sti, àpkremta, apkrim̃to tr. K, Š; SD220, Q77 apgraužti, apkramtyti: Kaulą apkrimtaũ J. Dėl ko tai pats papuošimas bliūdo – uodega neciela? Atsakė: tatai šunys bjaurybės apkrimto M.Valanč. Neik tvartan valgydamas, pelės gyvulius apkrim̃s Klt.
atkrim̃sti, àtkremta (atkrem̃ta), atkrim̃to
1. tr. Š nugraužti, nukąsti; atkąsti: Aš velyčiau, kad visos kita kitai atkrimstumėte uodegas M.Valanč. Pavirsk katinėliu, pažiūrėsim, ar neatkrims tau pelės uodegos V.Krėv.
| refl. tr.: Atsikrim̃sk cukraus ir gerk su [v]andeniu Ds. Te, atsikrim̃sk mano kaulo! (sakoma supykus) Ds. Pusę barzdos atsikrim̃to pats sau Dglš.
2. intr. atrajoti: Karvės sugulė ir atkrem̃ta Nmn.
3. refl. atsigauti, pasitaisyti: Jau an ma[no] motulės kapo avis išbėgus atsikrim̃stų (paėstų, taip apžėlęs žole) Rod. Kap tik išej[o] arkliai ganiavon, tai žu dievaičio (per mėnesį) ir atsikrim̃to, ką ir kaulų neprast Rod. Kap išeis stotkelis an žolės – atsikrim̃s Rod. Paganinėk tu ją po saradelią, moža ana atsikrim̃s nedaugį Arm. Paganindinėjau arkliu[i] dobilus, dabok, kap greitai atsikrimto Pls.
4. refl. kandant atsikirsti, sutraškėti tarp dantų: Krimst atsikrimto į kažką dantis Grž.
5. tr. atšipinti, atkirsti (dantis): Nuo rūgštynių labai dantis àtkremti Ds.
6. tr. prk. prikankinti ujimu, priekaištavimais: Atkrim̃s da juos senė, paki numirs Trgn.
7. refl. prk. iki soties, iki pačiam nusibostant rieti, priekaištauti: Sunku ir apsakyt, kaip iš pradžios krimto, o dabar tykesnis – matyt, atsikrim̃to Dkk.
įkrim̃sti, į̇̃kremta, įkrim̃to tr.
1. Kos33, N, I įstengti graužti, įkąsti: Tokį kietą sūrį kaip tu įkrimtai̇̃? J. Senis nebegali žiauberies įkrim̃sti Š. Kieta kremzlė – neiñkremtu Alv.
| prk.: Jau patį darbo sunkumą įkrimtáu (įveikiau) Varn.
2. N prk. nuvarginti, įkyrėti plūdimu, barimu, nedavimu ramybės, įskaudinti: Kaip aną pati į̇̃kremta, tas nė miego nebužmiegta Užv. Ar ten ponia įkremta, ar darbo nevalioja… Tokia išbalusi Žem. Bet, da norėdama biškį įkrimsti, pridėjo Sz. Ir įkrim̃to gi mane pati už pinigų pametimą Š.
| Mane tiek kartų įkrimto iki skausmų rš.
iškrim̃sti, i̇̀škremta, iškrim̃to tr.
1. SD412, K, Š išgraužti, iškąsti; išvalgyti, išėsti: Kam tu, varly, šaukštą valgydamas iškrimtai̇̃? Ds. Pagatava esti ir akis gyvoliams iškrimsti PP33. Bernai ropeles ravėjo, beravėdami iškrimto, net jų danteliai išvirto Tvr.
| prk.: Pagatavas su dantim iškrimst (atimti) nuo manęs LTR(Ds).
iškrimstai̇̃ adv.: Lapų pakraščiai iškrimstai dantyti Mt.
2. daug ko sukrimsti: Čielą tarbą riešutų aš iškrimtaũ J.
3. R45, N prk. išvaryti barimu, plūdimu, išėsti: Uošvė žentą iškrim̃to, išvairėjo J.Jabl. Iškrim̃to marčią iš namų Ktk. Užsimanė iškrimsti mane iš Šelpiamojo komiteto rš.
| refl. tr.: Katra marti katrą išsikrim̃s iš namų Š.
4. prk. išgauti, išreikalauti nuolat prašant, neduodant ramybės, priekaištaujant: Sūnų ir sūnienę krimto jis tik tol, kol rudenį neiškrimto visos išimtinės Vaižg.
5. refl. prk. kurį laiką išsisieloti, susirūpinusiam, neramiam prabūti: Visą vakarą išsikrim̃to motyna, vienus vaikus namie palikusi Š.
6. prk. išžįsti: Gana tau, vaikel, krimst mane, jau paskutinį lašą iškrimtai̇̃ Ds.
7. prk. išnaikinti: Visus miškus iškrim̃to, nei medelio parodai nepaliko Tvr.
◊ gálvą iškrim̃sti privarginti rūpesčiais: Tas šelmis iškrim̃to gálvą Mtl. Vaikas su prašymais iškrimto galvą Jnš.
nukrim̃sti, nùkremta, nukrim̃to tr.
1. SD379, Q8, N, K nukąsti, nukramtyti, nugraužti: Jis virvelę nukrim̃to J. Pikta koja tave (medelį) sutremps, galvijai nukrims J.Avyž. Nes tai bitėms daug darbo būtų, kol jos visus tus [šiaudinio avilio] šiaudų galus nukrimstų S.Dauk. Ganyt kirtimuose negalima – gali gyvuliai nukąst ar nukrimst metūges dygstančio medžio rš.
^ Glostyk pono šunį, kad nelotų – kol tau ranką nukrims KrvP(Krs).
| refl. tr.: Nusikrim̃to ans nagus lig pat gyvnagių Vvr.
2. sukandžioti, sugilti: Arklio pečiai nukrimsti musių, net baisu žiūrėt Ds.
3. prk. nugalėti kremtant keimerį: Su Onele krimtau keimerį, bet ji mane nukrimto Pkr.
pakrim̃sti, pàkremta, pakrim̃to
1. tr. K graužiant pažeisti: Apyninis kirmis pakremta apynių šaknis, nu ko jos pradeda pūti S.Dauk. Sodą kiškiai čystai pakrim̃to Lz.
| Rūbus jūsų kandys pakrimto WP11.
2. tr. pergraužti, perkąsti: Siūlą pakrim̃sk J. Šuo pakrim̃to virvelę ir pabėgo Up. Krimto krimto [vilkai eglę], bet pakrimsti jos negalėjo Mc. Taksis lapės nebepaleido, gerklę pakrimto PP40. Kada tai nusiduos? – Kada boba kaltą pakrims LTR.
3. tr., intr. kiek užvalgyti (užėsti), pakąsnoti; suvalgyti, sukrimsti: Seniau jie ir rugienių šiaudelių pakrim̃sti gaudavę Grž. Griežčio pakrim̃tęs sotus nebūsi Ds. Gera, kai yr gerų obuolių pakrim̃st Ds. Išsitraukęs iš kišenės pakrimtau duonos plutą rš. Aš jau pakrimtáu – nenoriu daugiau Rsn. Pakrimskim riešutų, kolei yra Ds.
| Pamerks anas arbaton baranką ir pakrim̃s Gdr.
| refl. tr.: Daili ji mergina, nors ir vargo spaudžiama augusi ir ne kartą juodos duonelės su druska pasikrimtusi dirbo I.Simon. Pasikrimtus ridikėlių į turgų važiuosi JV256.
4. tr. prk. šiek tiek pabarti, paerzinti, neduoti ramybės: Jam užeina noras pakrimsti senutę P.Cvir. Virkšnos tik ieško, ką čia saviškių dabar radus pakrimsti: tu kaltas, tu kaltas! Vaižg. Čepienė be kokio reikalo pakremta savo marčią Sz.
pérkrimsti, perkrim̃sti Slm
1. tr. SD295, R, M perkąsti, pergraužti: Riešutą párkrimsk, parkąsk J. Norėdamas kandūlį suvalgyti, turi kietą kevalą párkrimsti Krkl. Kad tik nutvers arklys kur kokią virvę, ir pérkremta Ds. Vilkai pribėgo eglę ir ėmė ją krimsti; krimto krimto, bet perkrimsti jos negalėjo rš. Ar gali vilkai eglę parkrim̃sti, žmogui nuo jų įlipus? Š.
2. intr. kiek užkąsti: Atsigulė ant pabalėlio šiek tiek pasilsėti ir perkrimsti Vb.
3. tr. prk. įsigilinti, išnagrinėti, perprasti: Supraskit jūs, perkrimskit, kada ką pikta pasergėsit srš.
4. tr. prk. nukankinti barimu, plūdimu, paėsti: Parkrim̃s mošos greit savo marčią Š.
prakrim̃sti, pràkremta, prakrim̃to tr.
1. K prakąsti, pragraužti: Karvė suuodė javą, ir, prakrimtusi maišą, ėdė, kiek tik norėjo V.Krėv. Va, kokia arklio skylė sermėgoj prakrimstà Ds.
| refl. tr. K.
2. prk. kurį laiką pražįsti: Apžios vaikas spenį ir prakremta pernakt Ds.
◊ gálvą prakrim̃sti neduoti ramybės, nuvarginti priekaištais: Kada išvytas iš karčemos Maušius važiavo lauk iš kaimo, Maušienė visą galvą jam prakrimto rš.
prikrim̃sti, pri̇̀kremta, prikrim̃to tr.
1. prigraužti, privalgyti: Tai prikremtu an juos nuejęs obuolių! Ds.
| prk.: Aš prikrimtau, tėvukeli, rūstųjų žodelių Prng.
| refl. tr.: Ten prisikrimsi obuolaičių, ten prisikrimsi riešutaičių Grž.
2. prk. privarginti, įkyrėti (barimu, ujimu, prašymu): Kiek jie mañ' pri̇̀kremta! Trgn. Kiek tu mañ' prikremti su savo prašymais! Ds.
3. prk. nuvarginti žindimu: Junkysiu jau kada vaiką, gana mane prikrim̃to Ds.
sukrim̃sti, sùkremta, sukrim̃to tr.
1. R, K, Rz sukrimsnoti, sukramtyti, sugraužti, suvalgyti: Tuoj sukrim̃stum riešutus Ėr. Negaliu sukrim̃st dantim Ck. Te ir tu saują riešutų sukrimsk J. Vaikiščias visus obuolius išsinešė iš darželio ir visus godžiai kaip meitėlis sukrimto Tat. Žiūriu, morkai suėsti, visi sukrimsti – išėdos [paliktos] Bsg. Tokio didelio griežčio vienas nesukrimsiu Trgn. Nė kaulelio negavau sukrimsti J.Jabl. Šunys ir kaulus sukrim̃to Krkl. Sukrim̃to anas dešrą ir atsigulė miego Lz. Šalta kojoms – sukrimsk žirnius Btg. Atbėgo tuoj tos visos pelės, tuoj grūdus sukrimto Brt.
| prk.: Tu įmanytum, tai jį gyvą sukrimstum (pražudytum, sunaikintum) Ds.
^ Nesukrimtęs kiautą, kanduolą neragausi S.Dauk.
| refl. tr.: Sako, pasiutęs žmogus pats saũ susikremtąs Ds. Iš gėdos net pirštus ėmė krim̃stis Lp.
2. prk. suardyti, sunaikinti (sveikatą): Tas palaidūnas man visą sveikatą sukrimto Alv. Svetimos bėdos sukrim̃to Ktk.
| Mirė vėžio sukrimstas rš.
3. prk. sudaužyti: Žiūrėk, nesukrim̃sk tu puodelio, jau matos, kad ištėkši Pbs. Mūsų vi̇̀sa baigia sukrimsti (visus indus išdaužyti) Ds. Jau, padla, sukrimtai̇̃ tokią gražią torielką Vrn.
4. prk. sujaudinti barimu, priekaištais: Nesuskubau kojos įkelti, tuojau turi mane sukrimsti: šio nėr, to nėr Žem.
5. refl. prk. susibarti, susipykti: Oligarchai vieni su kitais susikrimto EncVII892. Suskrim̃to jie jau senai, bet da ir šiandiej negali vienas kitam akỹs (į akis) pažiūrėt Rk.
6. susirūpinti, susisieloti: Ji pajuto, kad jos sužadėtinis šiandien susikrimtęs, kitoks kaip visada, prislėgtas jai nežinomų ir nesuprantamų minčių J.Dov. Jam buvo juokinga, kad narsusis, niekad nesijaudinęs majoras, atrodo, dėl niekniekio susikrimto rš. Dėl tėvo mirties ir dabar vaikšto susikrim̃tęs Žg. Susikrimtaũ labai iš jo nelaimės A.Baran. Močia susikrim̃to dėl vagystės Ds. Ir aš buvau labai susikrim̃tus Užp. Kodėl tu šiandien tep susikrim̃tęs, kiba kas bloga atsitiko? Gž. Kur gali būti gražus: vis susikrimtęs, vis susirūpinęs! Šl. Kad jau susikrim̃tęs žmogus iš to rūpesčio, nė valgyt negali Bsg. Susikrimtęs, kaip rykščių gavęs LTR(Rs).
| Po tėvelio mirties ir mamytė smarkiai susikrimto (sunyko nuo širdies skausmo, susibaigė) Ldk.
7. prk. žindimu nuvarginti, sužįsti: Kumeliukas per vasarą kumelę sukrim̃to Ėr. Ir gėreliai per vasarą aveles sùkremta Ėr. Tie paršai pagonai tiek sukrim̃to tą kiaulę nabagę, kad led tik bepaeina Sml.
užkrim̃sti, ùžkremta (užkrem̃ta), užkrim̃to
1. tr., intr. užkąsti, užvalgyti: To sauso sūrio biškiuką užkrim̃su, daugiau nėko nevalgysu Užv. Užkrimsti nespėja rš.
2. tr. negyvai užkandžioti, papjauti: Buldogas visus užkrimtęs negyvai, nors ir pats buvęs stipriai sužeistas Blv. Šunys, uodegėlę nutvėrę, lapę iš olos išvilko ir užkrim̃to Jrk50.
| refl. tr.: Kad ne ji, iš tėvo ir sūnaus, kaip anų kunigaikščio Radvilos šunų, vienos uodegos būtų belikę – būtų kits kitą užsikrimtę Vaižg.
3. tr. sukąsti: Veidas pavyto ir pagelto, atsirado daugybė raukšlių, užkrimstos lūpos reiškė slopinamą sopulį LzP.
4. tr. prk. užuiti: Mergiotė nepratus – užkrim̃s šeimyna Ktk. Kokia tu močia! Vaikai užaugę taũ (tave) užkrim̃s už tokius tavo darbus! Trgn.
5. tr. prk. žindimu nuvarginti, sužįsti: Mane vaikas užkrem̃ta, o kas tau – dyka Ds. Reikia atskirt paršai nuo kiaulės, ba jau kiaulę gražickai užkrim̃to Nč. Ką čia bevažiuosi kumele – vaiko užkrimsta Ds. Mūs kiaulė nekap atrodo, ba paršų užkrimstà Lš.