1 klóstyti, -o, -ė K iter. kloti.
1. skleisti eilėmis, tiesti ką, kloti: Jeigu linus manoma klostyti, tai reikia saujas sustatyti gubelėmis sp. Visa mūsų šeimyna klosto linus Žvr. Tarėsi motina su dukrele: „Kur klostysim plonąsias drobeles?“ DvD410. Klostyti reik tabokus į popužus, drėgnai pagadai esant arba po lytaus S.Dauk. Kiti vėl šakas alyvų nukapoja ir klosto ant kelio DP4. Pulks kits rūbais savo klostė tau anta kelio Mž162.
| Klostyta tešla (klodais sudėta) BŽ521.
2. daryti, kad prigultų, laikytųsi, nedriktų: Tiesa, kad jų (plaukų) jis nė neklostė nei šukomis, nei pirštais Vaižg.
| refl.: Jo garbiniuoti plaukai, užtai ir klóstosi gražiai Lš.
3. skleisti, sklaidyti: Ko tu, berželi, ko neaugai, lylia, lapelių neklostei? NS315. Pagaliau, klostydamas laikraščio lapus, prabilo: – Tu nežinai, apie ką čia rašoma? sp. Kai tu pas močiulę aukseliu dygai, sidabrėliu klostei NS24.
4. Prk klostes daryti: [Karalienė] pasitaisiusi klostyto sijono rumbą bei priejuostę, vėl nusitvėrė pintinę I.Simon. Nenoriu aš klostytos eilutės Alk.
5. taisyti, klojinėti (patalą): Senai motinėlei patalėlį klosčiau RD25. Vai paklausyk, sakalėli, ką kalba mergužėlė, patalėlį klostydama BsO344. Lokė … klostė sau patalą laužyne JD965. Da aš turiu dvi mošeli, paklos ma[n] patalą; patalėlį klostydamos ir į mane žiūrėdamos, mane išvainos JV744.
6. dangstyti, supti ką kuo: Neklóstyk – nes aš nemėgstu šiltai miegoti Varn. Su drabužiais klóstyk grūdus, ant salyklo išmirkytus, kad sudygtum greičiau J.
| refl.: Klóstės išnešiotos kiltos gelumbės sklypu J. Vyriškis atsigulęs klostėsi [apklotais] rš.
| prk.: Jau saulelė žemai stovėjo, girios klostėsi nakties drapanėlėmis V.Krėv.
7. refl. prk. driektis: Rūkai pažemiais klostos rš. Pievose klostos lengvučiai rūkų debesėliai sp. Vakaro šešėliai klostos parugėmis K.Kors.
8. refl. prk. darytis, formuotis: Dūzgia pirkioj staklės, klostos puikios juostos rš.
ǁ dėstytis kam: Viršutinės raidės buvo stambios, ryškios, iš jų lengvai klostėsi skiemenys ir žodžiai rš.
9. refl. prk. dėtis, vykti (įvykiams): Kaip gražūs žodžiai, taip gyvenime niekas nesiklosto sp. Dalykai pradėjo klostytis geriau sp. Paskubomis ėmė pasakoti, kaip klostėsi kautynės anapus tarpumiškės rš. Aplinkybės klóstosi ne jo naudai BŽ482.
10. prk. pasakoti, dėstyti: Nė pats nepajutau, kaip žodis po žodžio pradėjau klostyti viską J.Balt. Pasislėpęs klausos – aiškus moteriškas balsas klosto: – Kodėl tu tuomet taip nešnekėjai? Žem. Ir vakare Teliukas klostė savo žmonai girdėtą kalbą rš. Valstiečiai lyg rugių pėdus atvirai klostė savo vargus V.Mont. Už dvarelio palydėjus klostysiu vargelį LTR(Skp). Klostydamas savo nuomones, Koršas kitus retai tekritikuodavo, dažniau pats skelbdavo jų nuopelnus, brangindavo jų pačių pastebėjimus J.Jabl.
1 apklóstyti tr. K apkloti, apdangstyti: Apklóstyk salyklą, kad sudygtum greičiau J. Moterys numazgojo suolus ir skobnis, apklostė visa margomis paklotėmis V.Krėv. Apklósčiau ligonę skarom, kailiniais Lnkv. Kuom apklostysi svetukus tavo? KlvD179. Jautriai, kaip mažą kūdikį, apklostė rš.
| prk.: Žemė sniego patalais apklostyta rš.
| refl. tr., intr. K: Gerai apsiklóstyk, kad nesušaltum Als. Įlipau į lovą, apsiklosčiau galvą, apkabinau motiną ir pradėjau garsiai verkti P.Cvir.
1 atklóstyti tr. J klostant nuiminėti tai, kuo kas apklostytas: Atklósčiau apklostytą vaiką Kp.
1 įklóstyti tr.
1. įdėlioti klojant: Įklóstyti knygoje balti lapai BŽ441.
2. įvynioti, įsupstyti; įklostinėti: Mes jį tę inklostėm šienan! Lp. Naujajam grabely įguldyta, plonojom drobelėm įklostyta Dglš.
| refl. tr., intr.: Važiuodamas gerai insiklostyk kojas, bo sušalsi Lp. Taip galvojo senas Gugis, ant šalto pečiaus gulėdamas, kailiniais įsiklostęs V.Krėv.
1 išklóstyti tr.
1. BŽ80 apdangstyti ką (keliais, daugeliu): Asla puikiais audimais išklostyta rš. Išklóstyk taką lentom, nors kantapliuos nesisems Ds. Aikštes išklostys gėlių kilimai rš.
| prk.: Kelias gyvenimo mūsų yra erškėčiais išklostytas brš.
2. išdžiaustyti, ištiesti: Drabužius išklóstyk (išdžiaustyk) ant tvoros J.
3. išdėlioti: Renka nuo žemės skareles, išklosto ir žiūro V.Krėv. Tie suvedžiotojai vieni žiūri į rankos delną, kiti išklósto kvortas A.Baran.
4. prk. išpasakoti, išdėstyti, išaiškinti: Jie tau viską išklostys, man rodos, taip, kaip tu iš manęs dabar girdi J.Jabl. Taip gražiai klostė, viską išklostė Žem. Taip viską teisė[ja]s išklóstė, kad nėkam nebliko abejonių Up. Dabar imk čia tau viską ir išklostyk nuo pat pradžios – laiko neturiu Kair. Nemokėjai visko kaip reikia išklostyti, ir neužtarė Srv. Aš jai viską į akis išklosčiau Up.
| refl. tr.: Išsipasakojo, išsiklóstė visas naujynas Gršl.
1 nuklóstyti tr.
1. nudangstyti: Nuklóstyk rasodą, šiaudai diegus išgulės Ds.
| refl. Lkš.
2. išklostyti, apdangstyti (keliais, daugeliu): Aš nuklóstyčiau kelelį drobelėm Ad.
| prk.: Nuo vidurio rinkos matyti rėžiais nuklostytos dirvos rš.
1 paklóstyti tr.
1. Lš pakloti, paskleisti: Nukūlus [linus] geriaus yra paklostyti rš. Mes jau paklóstėm tris vežimus linų Žvr.
2. refl. tr. K pasitaisyti patalą: Kelkis ir pats pasiklostyk RBApD9,34.
3. kiek laiko klostyti: Lentagalių kiek paklósčiau, ir įsopo pusiau Kp.
1 pérklostyti tr. iš naujo suklostyti: O ar neitų jį (sijoną) pérklostyt? Trg.
1 priklóstyti tr.
1. prikreikti, priskleisti klostant: Pilną rugieną priklosčiau linų Ds.
2. pridėti, prikrauti klodais: Motutė numirdama, kraitelį atskirdama, aukštas, margas, žalias skryneles, drobelių priklostytas Al. Dai kai pristatė pilną stonią žirgelių, dai kai priklóstė pilną klėtį balnelių Tvr.
| Laukai vagų kaip riekių priklostyti rš.
| refl.: Tada žemutinėj Tunguskos daly prisiklostė platūs anglių klodai rš.
1 suklóstyti tr.
1. sudėti klostėmis: [Grėtės] sijonas suklostytas smulkutėmis klotytėmis I.Simon.
| refl.: Jo kaktoje vėl susiklostė išilginės raukšlės rš.
| prk.: Laukų arimai juoda garbana susiklostę rš.
2. sukloti, patiesti: Ant grindų dailiai suklostyti kilimai rš. Kokį tik turi rūbą, ir suklósto lovon, ė paskui eina lyg iš gerklės ištrauktu Ds.
3. sulyginti, sudėti vieną prie kito: Paukštelis tupėjo suklostęs dailiai sparnelius rš. Jo ešeriškumas jo paties nebadė, kaip nieko nebadė statūs jo plaukai, kurių niekaip nesuklostė Vaižg.
| refl. tr., intr.: Gandras, susiklostęs plunksnas, ėmė kalenti snapu rš. Plaukai, riebalais sutepti, guli susiklostę, žvilga rš.
4. refl. apsikloti, apsidengti (atsigulus): Susiklóstyk, nebūk tei[p] nusiklostęs Lkš. Atsigulėm, susiklostėm Lkm. Išgėrus alyvų, reikia susiklostyti, kad gerai išsiprakaituotum rš.
5. sudėti, sudėstyti kartomis, sluoksniais: Suklostyk gražiai tą audeklą Mrk. Ji atsitiesia, paleidžia suvyniotą, suklostytą kaip armonika drobę rš. [Iškočiotą tešlą] supjaustyti griežinėliais ir suklostyti ant lentos rš.
| Pluta [žemės] suklostyta iš įvairių uolų klodų rš.
| refl.: Aukštesniųjų žinduolių smegenų žievės nervinės ląstelės esti susiklostę tam tikra tvarka ir sudaro šešis sluoksnius V.Laš.
6. pakloti, išleisti, išeikvoti: Anas buvo te nuvažiavęs ir pinigų tiek suklóstė Str.
7. refl. prk. susidaryti, susidėstyti: Kaip keistai kortos susiklostė! rš.
| Gyvenimas palankiai susiklostė rš. Mudviem ne viskas dailiai susiklostė rš.
8. refl. atsirasti, susiformuoti: Tautiniai raštai susiklostė ne per dešimtis, o per šimtus metų rš.
1 užklóstyti tr. K
1. uždangstyti: Ar užklostytas baltas skobnelis, ar sustatytas baltas vynelis? Vlk. Visi stalai ir patalai baltai ažklostyta Tvr. Kad aš žinočia, kur man motulė nuduos, ažuklóstyčia kelelius drobelėm Dkšt.
2. apklostyti, apdangstyti (gulintį): Tik užklóstysiu vaikus, žiūrėk – vienas suspurdėjo, kitas, – ir vėl nuogi Ds. Naujajan grabelin paguldyta, plonojom drobelėm užklostyta LTR(Ml). Užklostyk, kad išverstų prakaitas rš.
| refl. K.: Tik užsiklóstykit gerai, ir nebus šalta Kp.