Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
nukir̃pti
Apibrėžtis
1 kir̃pti, ker̃pa, -o
1. tr. SD356 rėžti žirklėmis: Su žirklėmis kir̃pk karpus pakraščiais drobulės įkapėms J. Plaukus, popierių, avis kir̃pti K. Avinėli, baronėli, kir̃psim tau vilnelę Dkš. Žemė kaip varškė, pievos – kaip avį kirpk Šv. Geras kirvis: medį kirpte nukirpau Tršk. Ni tu verpi, ni tu kerpi JD556. Avelių kerpamos žirklės Grž. Žirklė kerpama R304. Kirptoji dedirvinė (herpes tonsurans) rš. Kaip avinėlis nutilo ties tuo, kuris jį kerpa DP147. Judas nuėjo kirptų avių savo BB1Moz38,12.
| prk.: Laikrodžio rodyklės kirpo (rodė) dvyliktą valandą Gs.
^ Vieną avį kerpant, kitai kinkos dreba J.Jabl. Avį kerpant, ožka dreba RD213.
2. tr. prk. išnaudoti: Ar ilgai leisimės jiems kirpti, kaip kirpo mus per šimtą metų? rš.
3. tr. rėžti audeklą siuvant: Kas kerpa, tas siuva Lp.
4. tr. rantą, užkarpą ręsti (suleidžiant rąstus): Su kirviu kir̃pk gerą karpą ant medžio, kad kertės susimegztų budavojant J.
5. tr. arti: Pūdymas sužėlęs sunkus yra kirpti ir, kol rugius pasėsi, nepigu išdirbti D.Pošk.
6. intr. pakartotinai suglausti ir vėl atleisti (ausis): Kiškelis lekia lygiom pievelėm, kerpa gudriom auselėm A.Strazd.
7. tr., intr. prk. ėsti, skaudinti; gnybti: Stipras alus kerpa liežuvį Rk. O ir karti manoji [multankė], sakytau, raganos barščiai. Net liežuvį kerpa rš. Baisiai šalta: net ausis ker̃pa Ds. Kai su vėju, tai ker̃pa ausis kaip žirklėm Sdk. Ir rasos šaltumas, net kojas kerpa Srv. Žąsinas vilkuo vis į kenkles su snapu kerpa (gnybia) S.Dauk.
8. intr. prk. smagiai eiti: Kas jam paspės eiti, teip ker̃pa Srv.
9. tr. prk. godžiai valgyti, ryti: Ale apetitą gerą turi, kerpi̇̀ gerai duoną Skr. Karvė tik kerpa, tik kerpa šiaudus Vlkv.
10. tr. prk. barti: Už ką jie tave vakar teip kir̃po? Skr.
11. tr. prk. apgauti: Žiūrėk, kad jis tavęs nekirptų̃ Lš.
1 apkir̃pti, àpkerpa, -o tr.
1. truputį, ne visai nukirpti: Juras apkirpo jam (Kaziukui) paausiukus, sušukavo P.Cvir. Jam (Samsonui) bemiegant, apkirpo galvą ir išdavė jį filistinams S.Stan.
| refl. tr.: Gera, kad patys sau apskerpa Sdk. Nes jei neapsidengia moteriškė, teapsikerpa Bt1PvK11,6.
2. aplinkui kirpti: Aš apkirpaũ plaukus aplinkui galvos J.
3. prk. apgauti: O tai apkir̃po jį čigonas Smn.
1 atkir̃pti, àtkerpa, -o
1. tr. Š kerpant atskirti dalį nuo viso: Atkir̃pk man gabaliuką Kp.
| prk.: Baltstogės apygardoj, ką tik atkirptoj nuo Varšuvos kunigaikštijos, bajorai iškėlė baudžiavų klausimą rš.
2. refl. tr. sau dalį nuo viso kirpti: Daug kartų primieruok, kol atsikirpsi: atsikirpęs nebeatidėsi Vaižg.
3. tr. kerpant atšipinti, padaryti nebeaštrų: Neatkirpk žirklių į kailiakraštį Ds.
4. intr. prk. atsakyti: Jis moka kiekvienam atkir̃pt Mrc.
1 įkir̃pti, į̇̃kerpa, -o
1. tr., intr. žirklėmis įrėžti, įpjauti: Birbia kai avis, į uodegą įkirpta P.Cvir. Laksto kaip uodegon inkirptas Ut. Nebekirpk, per toli jau įkirpai Š. Įkirpk jam į ausį, tai gal neužmirš Gs. Kišenės įkirptos (prakirpus medžiagą, įleistos į vidų) rš.
2. tr. įręsti: Kas čia į duris tą karpą įkirpo? Krkl. Seniau spaudindavo kningas įkirptomis į lentą litaromis A1884,22.
3. tr., intr. prk. duoti, paskirti, nubausti: Dvejus metus kalėjimo inkir̃po Dbk. Gal dar didesnę bėdą arba pabaudą įkirps J.Balt. Įkir̃po, kad visą amžių atsiminsiu Vj.
4. intr. prk. mušti, duoti rykščių: Matai, kai įkirpaũ vaikui į uodegą, koks geras pasidarė Srv.
5. refl. prk. apsigauti: Ar nesakiau, kad insikirpsi, pirkdama tuos čeverykus! Btr.
◊ į aũsį įsikir̃pti gerai įsidėmėti: Įsikir̃pk į aũsį, kas reik daryti Gs.
1 iškir̃pti, i̇̀škerpa, -o tr.
1. žirklėmis išrėžti iš viso gabaliuką: Kiauliaropės vainiklapiai giliai iškirpti rš.
| prk.: Per saulės užtemimus mėnulis labai švariai iškerpa saulės dalį rš.
| refl. tr.: Jei kas tave išgandino, tai pritykojęs išsikirpk jo plaukų ir pasirūkyk, ir nesirgsi Š.
2. žirklėmis išrėžti kokią formą: Pormą i̇̀škerpa veluk tikslo J.
1 nukir̃pti, nùkerpa, -o tr.
1. žirklėmis nurėžti, nupjauti, patrumpinti: Nukirptus plaukus reikia visada sudeginti Prk. Vilna nukirpta N. Nukirps tau liežuvį, kad ir šnibždomis nesišauktum Gmž. Kur ilgas plaukas, nukirpk J.
2. žirklėmis pašalinti (vilnas, plaukus): Monika sėdėjo prie surištos, pusiau nukirptos avies ir pasakojo kareiviui savo vargus P.Cvir. Javai į javą visoje dirvoje, lygūs kaip nukirpti Tat. Nukirpo kaip avį (negražiai) TŽIII378.
^ Išėjo vilnų, parėjo pats nukirptas prš.
| refl. tr.: Ans nusikir̃po plaukus J. Jis nusikirpo sau galvą (galvos plaukus) SkvApD18,18.
1 pakir̃pti, pàkerpa, -o tr.
1. žirklėmis ką patrumpinti: Buvo tatai rudais, pakirptais uostais, plono balselio žmogutis Žem. Pakir̃pkit sparnus, tai nelakios Sn. Pakir̃pk man plaukus, jau toki užaugo, kad net į ausis lenda Kt. Žolę pakir̃pti BŽ98. Tai pjovėjas, rugiena kai pakirptà, lygi! Tvr.
^ Pàkirptu pryšakiu – jau pilna (nėščia), nebetoli prie laiko; kad drūktėja, ir sijoną pakelia Škn.
| refl. tr.: Net miesto mergos trumpiau pasikirpo sijonus ir plaukus Vaižg.
2. bent kiek, dalį nukirpti: Reikia pakir̃pt plaukų ir parūkyt Ds.
3. nukirpti: Reikia papraust avys ir pakir̃pt Dv.
| refl. tr.: Reiks eit paskirpt plaukai an Gasparą Sdk.
4. prk. tirpyti: Jau saulelė paskirpo, aštrų sniegą pakirpo A.Strazd.
5. prk. apgauti: Nebijok, tu to žalčio nepakirpsi! Upt.
1 pérkirpti tr.; SD326, N žirklėmis į dvi dalis padalyti: Pusiau audeklą párkirpk J. Párkirpk pusiau ir turėsi du abrūsus Als.
1 prakir̃pti, pràkerpa, -o tr.
1. žirklėmis kerpant, padaryti skylę: Prakirpk skylę galvai iškišti! Als. Nugaro[je] tyčioms prakirptas prarėžukas M.Valanč. Sijonas siauras, šonuose siūlės, dešimt centimetrų nuo apačios prakirptas rš.
| prk.: Kažkoks žmogulis kinietiškos išvaizdos, vos prakirptomis akimis, juokingos šnekos, giesta P.Cvir.
2. žirklėmis nukirpti mažą plotelį: Prakirpo po kaklu vilnų (kad geriau papjauti būtų) rš.
1 prikir̃pti, pri̇̀kerpa, -o tr.
1. žirklėmis kerpant gauti: Gausiai priauginama avių ir prikerpama vilnų rš.
2. kerpant ką patrumpinti: Pašėlęs tas kriaučius, žiūrėk, kaip jis tai bobai sijoną prikir̃po J. Reikia tam riestauodegiui sparnus prikirpti, kad apsiramintų Grž.
| refl. tr.: Kad ilgas bus, priskir̃ps [rūbapusę] Ds.
3. ką iškirptą viršuj prisiūti: Viršuj prikirptas širdies formos rumbas I.Simon.
4. prk. patraukti atsakomybėn: Dabar ir juos prikir̃po ažu miško vogimą Vžns. Ir vagiui prieina galas, kai pri̇̀kerpa Vžns.
5. prk. nubausti; priteisti: Teismas tau prikirps, žinosi, kas tai yra per daug! rš. Rodos, ir jam kelias dešimtis rublių prikir̃po Up. Jam už tą vagystę prikirps kokius penkis mėnesius Jrb.
6. prk. sumokėti, prikišti: Prikir̃po penkiolika kapeikų už praganytas karves Lk.
7. prk. apgauti, apvilti: Mergiukę apgauna vaikiukas – prikir̃po, nukropė Škn. Ėjo ėjo kelis metus ir prikirpo jis ją Bsg.
◊ liežùvį prikir̃pti sudrausti (ką): Aš tau liežùvį prikirpsiù! Ml.
nei̇̃ prikir̃pti, nei̇̃ pridùrti be jokių trūkumų: Jo darbas tai nei prikirpt, nei pridurt Lš.
úodegą prikir̃pti nubausti (ką): Prikir̃ps jam dar úodegą už kyšius An.
1 sukir̃pti, sùkerpa, -o
1. tr. žirklėmis padaryti iš medžiagos dalis, iš kurių bus siuvamas drabužis: Pasiūti ir aš moku, tik nemoku sukir̃pti Als. Sukirpo jis vakare kurpes, o rytą manė pradėti siūti J.Balč.
| prk.: Tai buvo augalotas, stipriai sukirptas, nors ne per dailiai susiūtas vyras Vaižg. Panašiai būdavo sukerpama ir daugelis apsakymų vadinamąja pramonine tematika A.Vencl.
2. tr. sulyginti: Abidvi lygios kaip sukirptos Ds. Po abiejom šalimi kelio medžiai, tik medžiai visi lygūs kap sukirpti Rod. Du vaikai vienodo didumo – kap sukirpti Vlk.
3. tr. supjaustyti: Kelias dienas dirbęs ir sukirptus medžius į žaką susikrovęs, vakare namo paėjo Jrk28.
4. tr. sujungti rąstus, galuose išrenčiant tam tikrus rančius: Kertė dailiai sukirpta, t. y. padarytos geros karpos J. Ar jau sukirpai namui pamatinius? Vv.
5. intr. ausis pajudinti, suglaudžiant ir vėl iškeliant: Ot rambuolis arklys – jam duoda lazda, o anas net ausim nesukerpa! Rod.
6. intr. šmaikščiu daiktu suduoti: [Piršlys] pasiima botagą užpuolusiam šuniui „per apikaklę sukirpti“ MTtVII52.
1 užkir̃pti, ùžkerpa, -o
1. tr. padaryti rantį, užręsti: Su peiliu užkirpk karpą J. Užkirpaũ abu galu lazdos Š. Užkirpk ant lazdos lygiai du mėterius Sn. Ant to brankto viržis nesilaiko: gilesnius užkirpk karbus Jrb. Ar jau abi klumpes užkirpai (padarei rantelius vielai kalti)? Alk.
2. tr. suleisti rąstus: Tas naujasis meistras prastai sąsparas užkerpa Plk.
3. tr. kirpimu uždirbti: Katros čiutnos, gerai pakirpdavo, tai daug užkir̃pdavo Skr.
4. intr. prk. šmaikščiu daiktu užrėžti, suduoti: Dėlto gi gerai užkir̃po rykštele! Ut.
1. tr. SD356 rėžti žirklėmis: Su žirklėmis kir̃pk karpus pakraščiais drobulės įkapėms J. Plaukus, popierių, avis kir̃pti K. Avinėli, baronėli, kir̃psim tau vilnelę Dkš. Žemė kaip varškė, pievos – kaip avį kirpk Šv. Geras kirvis: medį kirpte nukirpau Tršk. Ni tu verpi, ni tu kerpi JD556. Avelių kerpamos žirklės Grž. Žirklė kerpama R304. Kirptoji dedirvinė (herpes tonsurans) rš. Kaip avinėlis nutilo ties tuo, kuris jį kerpa DP147. Judas nuėjo kirptų avių savo BB1Moz38,12.
| prk.: Laikrodžio rodyklės kirpo (rodė) dvyliktą valandą Gs.
^ Vieną avį kerpant, kitai kinkos dreba J.Jabl. Avį kerpant, ožka dreba RD213.
2. tr. prk. išnaudoti: Ar ilgai leisimės jiems kirpti, kaip kirpo mus per šimtą metų? rš.
3. tr. rėžti audeklą siuvant: Kas kerpa, tas siuva Lp.
4. tr. rantą, užkarpą ręsti (suleidžiant rąstus): Su kirviu kir̃pk gerą karpą ant medžio, kad kertės susimegztų budavojant J.
5. tr. arti: Pūdymas sužėlęs sunkus yra kirpti ir, kol rugius pasėsi, nepigu išdirbti D.Pošk.
6. intr. pakartotinai suglausti ir vėl atleisti (ausis): Kiškelis lekia lygiom pievelėm, kerpa gudriom auselėm A.Strazd.
7. tr., intr. prk. ėsti, skaudinti; gnybti: Stipras alus kerpa liežuvį Rk. O ir karti manoji [multankė], sakytau, raganos barščiai. Net liežuvį kerpa rš. Baisiai šalta: net ausis ker̃pa Ds. Kai su vėju, tai ker̃pa ausis kaip žirklėm Sdk. Ir rasos šaltumas, net kojas kerpa Srv. Žąsinas vilkuo vis į kenkles su snapu kerpa (gnybia) S.Dauk.
8. intr. prk. smagiai eiti: Kas jam paspės eiti, teip ker̃pa Srv.
9. tr. prk. godžiai valgyti, ryti: Ale apetitą gerą turi, kerpi̇̀ gerai duoną Skr. Karvė tik kerpa, tik kerpa šiaudus Vlkv.
10. tr. prk. barti: Už ką jie tave vakar teip kir̃po? Skr.
11. tr. prk. apgauti: Žiūrėk, kad jis tavęs nekirptų̃ Lš.
1 apkir̃pti, àpkerpa, -o tr.
1. truputį, ne visai nukirpti: Juras apkirpo jam (Kaziukui) paausiukus, sušukavo P.Cvir. Jam (Samsonui) bemiegant, apkirpo galvą ir išdavė jį filistinams S.Stan.
| refl. tr.: Gera, kad patys sau apskerpa Sdk. Nes jei neapsidengia moteriškė, teapsikerpa Bt1PvK11,6.
2. aplinkui kirpti: Aš apkirpaũ plaukus aplinkui galvos J.
3. prk. apgauti: O tai apkir̃po jį čigonas Smn.
1 atkir̃pti, àtkerpa, -o
1. tr. Š kerpant atskirti dalį nuo viso: Atkir̃pk man gabaliuką Kp.
| prk.: Baltstogės apygardoj, ką tik atkirptoj nuo Varšuvos kunigaikštijos, bajorai iškėlė baudžiavų klausimą rš.
2. refl. tr. sau dalį nuo viso kirpti: Daug kartų primieruok, kol atsikirpsi: atsikirpęs nebeatidėsi Vaižg.
3. tr. kerpant atšipinti, padaryti nebeaštrų: Neatkirpk žirklių į kailiakraštį Ds.
4. intr. prk. atsakyti: Jis moka kiekvienam atkir̃pt Mrc.
1 įkir̃pti, į̇̃kerpa, -o
1. tr., intr. žirklėmis įrėžti, įpjauti: Birbia kai avis, į uodegą įkirpta P.Cvir. Laksto kaip uodegon inkirptas Ut. Nebekirpk, per toli jau įkirpai Š. Įkirpk jam į ausį, tai gal neužmirš Gs. Kišenės įkirptos (prakirpus medžiagą, įleistos į vidų) rš.
2. tr. įręsti: Kas čia į duris tą karpą įkirpo? Krkl. Seniau spaudindavo kningas įkirptomis į lentą litaromis A1884,22.
3. tr., intr. prk. duoti, paskirti, nubausti: Dvejus metus kalėjimo inkir̃po Dbk. Gal dar didesnę bėdą arba pabaudą įkirps J.Balt. Įkir̃po, kad visą amžių atsiminsiu Vj.
4. intr. prk. mušti, duoti rykščių: Matai, kai įkirpaũ vaikui į uodegą, koks geras pasidarė Srv.
5. refl. prk. apsigauti: Ar nesakiau, kad insikirpsi, pirkdama tuos čeverykus! Btr.
◊ į aũsį įsikir̃pti gerai įsidėmėti: Įsikir̃pk į aũsį, kas reik daryti Gs.
1 iškir̃pti, i̇̀škerpa, -o tr.
1. žirklėmis išrėžti iš viso gabaliuką: Kiauliaropės vainiklapiai giliai iškirpti rš.
| prk.: Per saulės užtemimus mėnulis labai švariai iškerpa saulės dalį rš.
| refl. tr.: Jei kas tave išgandino, tai pritykojęs išsikirpk jo plaukų ir pasirūkyk, ir nesirgsi Š.
2. žirklėmis išrėžti kokią formą: Pormą i̇̀škerpa veluk tikslo J.
1 nukir̃pti, nùkerpa, -o tr.
1. žirklėmis nurėžti, nupjauti, patrumpinti: Nukirptus plaukus reikia visada sudeginti Prk. Vilna nukirpta N. Nukirps tau liežuvį, kad ir šnibždomis nesišauktum Gmž. Kur ilgas plaukas, nukirpk J.
2. žirklėmis pašalinti (vilnas, plaukus): Monika sėdėjo prie surištos, pusiau nukirptos avies ir pasakojo kareiviui savo vargus P.Cvir. Javai į javą visoje dirvoje, lygūs kaip nukirpti Tat. Nukirpo kaip avį (negražiai) TŽIII378.
^ Išėjo vilnų, parėjo pats nukirptas prš.
| refl. tr.: Ans nusikir̃po plaukus J. Jis nusikirpo sau galvą (galvos plaukus) SkvApD18,18.
1 pakir̃pti, pàkerpa, -o tr.
1. žirklėmis ką patrumpinti: Buvo tatai rudais, pakirptais uostais, plono balselio žmogutis Žem. Pakir̃pkit sparnus, tai nelakios Sn. Pakir̃pk man plaukus, jau toki užaugo, kad net į ausis lenda Kt. Žolę pakir̃pti BŽ98. Tai pjovėjas, rugiena kai pakirptà, lygi! Tvr.
^ Pàkirptu pryšakiu – jau pilna (nėščia), nebetoli prie laiko; kad drūktėja, ir sijoną pakelia Škn.
| refl. tr.: Net miesto mergos trumpiau pasikirpo sijonus ir plaukus Vaižg.
2. bent kiek, dalį nukirpti: Reikia pakir̃pt plaukų ir parūkyt Ds.
3. nukirpti: Reikia papraust avys ir pakir̃pt Dv.
| refl. tr.: Reiks eit paskirpt plaukai an Gasparą Sdk.
4. prk. tirpyti: Jau saulelė paskirpo, aštrų sniegą pakirpo A.Strazd.
5. prk. apgauti: Nebijok, tu to žalčio nepakirpsi! Upt.
1 pérkirpti tr.; SD326, N žirklėmis į dvi dalis padalyti: Pusiau audeklą párkirpk J. Párkirpk pusiau ir turėsi du abrūsus Als.
1 prakir̃pti, pràkerpa, -o tr.
1. žirklėmis kerpant, padaryti skylę: Prakirpk skylę galvai iškišti! Als. Nugaro[je] tyčioms prakirptas prarėžukas M.Valanč. Sijonas siauras, šonuose siūlės, dešimt centimetrų nuo apačios prakirptas rš.
| prk.: Kažkoks žmogulis kinietiškos išvaizdos, vos prakirptomis akimis, juokingos šnekos, giesta P.Cvir.
2. žirklėmis nukirpti mažą plotelį: Prakirpo po kaklu vilnų (kad geriau papjauti būtų) rš.
1 prikir̃pti, pri̇̀kerpa, -o tr.
1. žirklėmis kerpant gauti: Gausiai priauginama avių ir prikerpama vilnų rš.
2. kerpant ką patrumpinti: Pašėlęs tas kriaučius, žiūrėk, kaip jis tai bobai sijoną prikir̃po J. Reikia tam riestauodegiui sparnus prikirpti, kad apsiramintų Grž.
| refl. tr.: Kad ilgas bus, priskir̃ps [rūbapusę] Ds.
3. ką iškirptą viršuj prisiūti: Viršuj prikirptas širdies formos rumbas I.Simon.
4. prk. patraukti atsakomybėn: Dabar ir juos prikir̃po ažu miško vogimą Vžns. Ir vagiui prieina galas, kai pri̇̀kerpa Vžns.
5. prk. nubausti; priteisti: Teismas tau prikirps, žinosi, kas tai yra per daug! rš. Rodos, ir jam kelias dešimtis rublių prikir̃po Up. Jam už tą vagystę prikirps kokius penkis mėnesius Jrb.
6. prk. sumokėti, prikišti: Prikir̃po penkiolika kapeikų už praganytas karves Lk.
7. prk. apgauti, apvilti: Mergiukę apgauna vaikiukas – prikir̃po, nukropė Škn. Ėjo ėjo kelis metus ir prikirpo jis ją Bsg.
◊ liežùvį prikir̃pti sudrausti (ką): Aš tau liežùvį prikirpsiù! Ml.
nei̇̃ prikir̃pti, nei̇̃ pridùrti be jokių trūkumų: Jo darbas tai nei prikirpt, nei pridurt Lš.
úodegą prikir̃pti nubausti (ką): Prikir̃ps jam dar úodegą už kyšius An.
1 sukir̃pti, sùkerpa, -o
1. tr. žirklėmis padaryti iš medžiagos dalis, iš kurių bus siuvamas drabužis: Pasiūti ir aš moku, tik nemoku sukir̃pti Als. Sukirpo jis vakare kurpes, o rytą manė pradėti siūti J.Balč.
| prk.: Tai buvo augalotas, stipriai sukirptas, nors ne per dailiai susiūtas vyras Vaižg. Panašiai būdavo sukerpama ir daugelis apsakymų vadinamąja pramonine tematika A.Vencl.
2. tr. sulyginti: Abidvi lygios kaip sukirptos Ds. Po abiejom šalimi kelio medžiai, tik medžiai visi lygūs kap sukirpti Rod. Du vaikai vienodo didumo – kap sukirpti Vlk.
3. tr. supjaustyti: Kelias dienas dirbęs ir sukirptus medžius į žaką susikrovęs, vakare namo paėjo Jrk28.
4. tr. sujungti rąstus, galuose išrenčiant tam tikrus rančius: Kertė dailiai sukirpta, t. y. padarytos geros karpos J. Ar jau sukirpai namui pamatinius? Vv.
5. intr. ausis pajudinti, suglaudžiant ir vėl iškeliant: Ot rambuolis arklys – jam duoda lazda, o anas net ausim nesukerpa! Rod.
6. intr. šmaikščiu daiktu suduoti: [Piršlys] pasiima botagą užpuolusiam šuniui „per apikaklę sukirpti“ MTtVII52.
1 užkir̃pti, ùžkerpa, -o
1. tr. padaryti rantį, užręsti: Su peiliu užkirpk karpą J. Užkirpaũ abu galu lazdos Š. Užkirpk ant lazdos lygiai du mėterius Sn. Ant to brankto viržis nesilaiko: gilesnius užkirpk karbus Jrb. Ar jau abi klumpes užkirpai (padarei rantelius vielai kalti)? Alk.
2. tr. suleisti rąstus: Tas naujasis meistras prastai sąsparas užkerpa Plk.
3. tr. kirpimu uždirbti: Katros čiutnos, gerai pakirpdavo, tai daug užkir̃pdavo Skr.
4. intr. prk. šmaikščiu daiktu užrėžti, suduoti: Dėlto gi gerai užkir̃po rykštele! Ut.
Pastabos
Susijusi žodžio forma (-os): nukirpti,pakirpti,įkirpti,iškirpti,apkirpti,atkirpti,sukirpti,kirpti,užkirpti,prikirpti,perkirpti,prakirpti
Nuoroda į šaltinį
Lietuvių kalbos žodynas
Aprašymas
Kalba
Publikavimo informacija
Data
Leidėjas
Pavadinimas
Informacija iš kitų sistemų paslaugų
Atsisiųsti ištekliaus įrašo informaciją
Atsisiųsti žodžio informaciją:
RDF formatu LMF formatu TEI formatu TBX formatu SOAP formatu JSON formatu XLSX formatu DOCX formatu PDF formatu
Vertimas pagal vertimas.vu.lt
anglų kalba: cut
prancūzų kalba: coupés
vokiečių kalba: geschnitten
rusų kalba: обрезать
lenkų kalba: przycięcie
Komentuoti
Komentuoti gali tik prisijungę nariai.
Komentarų nėra
Komentarai(0)