jùdinti (-yti), -ina, -ino caus. judėti.
1. R70, N, M krutinti, klibinti, purtinti: Višta jùdina uodegą prieš lytų ž. Sesuo jùdina špūlę, kad suktųs J. Nejùdink stalą K. Jis savo nagais pradėjo kast žemes ir judint akmenus MPs. Dabar jis judin atsiklaupęs [alaus statinės] kamštį P.Cvir. Varpus judinti (skambinti varpais) Kv. Bernelis mane budino, svirno duris judino D46. Nepučia vėjelis, nelenkia šakelių, nejudina viršūnėlės JD575. Ve, pylės vandenį bejudinančios Grg. Nejudinamas ir akmuo apželia LTR. Akies judinamasis [nervas] EncIV1025.
| prk.: Tas klausimas mūsų spaudoje jau kelinti metai judinamas (keliamas) rš. Jis vos jùdina kojas (vos eina) BŽ355. Judink, seni, kaulus (judėk, ką dirbk)! S.Dauk.
| refl.: O jis ten lyg velnias kva kva kva vandeny ir nesijudina P.Cvir. Vėjo nėra, ale medžiai jùdinasi Ėr. Nei mažiausias vėjelis nesijùdina K. Tas žmogus guli, nesijudina BsPIV291.
2. žadinti, budinti, kelti iš miego, iš sustingimo: Aušra budino ir judino žemę iš miego Žem. Rytmetyje iš lovos nejudintas nekėlė Tat.
3. SD423, R, N raginti, skatinti, skubinti ką nors daryti: Jùdink vyrus, kad rinktųs kuopon Š. Jùdyk, jùdyk tą arklį, tegul jis bėga greičiau! Skr. Tylom arklį vadelėm jùdinęs BM58. Tikslas turi visada judinamosios galios valiai rš.
4. DP221, R382, N daryti, kad judėtų, veiktų, bruzdėtų, nerimtų; kelti ant kojų; kurstyti: Vieni judina vaikus prieš tėvus Gmž. Žmonių nopykantą judina prieš savę DP464.
5. refl. pamažu rengtis, nerangiai eiti, važiuoti: Metas ir jum jau judintis namo Užp. Gulk į kampą ir nesijudink iš vietos rš.
6. R202 jaudinti, graudinti: Nebregėsiu ir daiktelių, mano dvasę judinančių srš.
7. liesti, imti; užkabinti, erzinti: Nejudyk, ba pagadysi Lš. Nejudyk svetimo daikto Lp. Ka ne mano, kad ir būt auksas, nejùdysiu (neimsiu) Gs. Aš nenoriu jus judyti (trukdyti), bet kad neturiu kur apsiversti Skr.
^ Nejudink gulinčios bėdos Kt.
8. refl. R409, N, P pradėti, imtis, skubėti: Jùdinkimės pamaži nuolatai nusitvert savo darbus K.Donel.
9. purenti (žemę): Kaip tu žemelę dažnai vis judysi, tai tavo noragai bus kap sidabriniai Lp.
10. prk. valgyti: Nu, daug ir judini – tikrai išpusi! Kvt.
11. prk. skaudėti: Dar ir dabar jaučiu, kad tą vietą man dar jùdina Lš.
apjùdinti tr. Jrb. apipurenti; apkaupti: Sakė, reiks lieti morkas ir apjùdinti Pc.
atjùdinti tr.
1. atplėšti, atitraukti judinant: Jùdina jùdina, nebatjùdina munęs nu rąsto: prišalau besėdėdamas Plng.
2. judinimu atgaivinti: Nebatjudinom, ir mirė neatsigavęs Šts.
įjùdinti tr.
1. sukelti judėjimą: Keleivį blaškė ir gąsdino įjudintas okeanas P.Cvir.
2. įraginti: Kol aną (arklį) įjudini, tuinas reikia sulaužyti Vaižg. Kol tą kumelę įjudino, botagą į ją sudaužė Skr. Vadeles paėmė ir ėmė tempsėti, palengva įjudindamas arklius Vaižg.
3. sukurstyti, įbruzdinti: Sodžius įjudinti ne taip jau lengva buvo Vaižg. Ir susidarė tokia kapelija, kuri šimtamečius senius būtų įjudinusi Vaižg. Visuomenė jau įjudinta rš.
| refl.: Taip ir įsijudino gyvenimas ir ėmė rūgti, „vaikščioti“ Vaižg.
4. įjaudinti: Meisterį iš lėto įjudina pačios sielvartas P.Cvir. Tuo įjudintumbime širdis mūsų DP532. Išvedė oran …, idant tuo … parodymu … įjudintų mielaširdumop smarkias širdis DP170. Įjudintas tuo maloniu vadinėjimu, eimi tavęsp DK151.
| refl.: Kietos širdys mūsų … teip dide ir neižbyloma meile neįjudinas DP508.
išjùdinti tr.
1. padaryti, kad išjudėtų, išklibinti: Aš išjùdinau iš šaknų kelmą J. Išjudino savo sustingusius sąnarius J.Balč. Prigruzinom (prikrovėm) ratinį, kap išjùdint? Nč.
| refl.: Kai dirbu, tai aš išsijudinu, man lengviau Skr. Vyrai išsijudina, ieško kepurių, lazdų P.Cvir.
2. pabudinti, pakelti iš miego: Rytą dešimtą valandą vos išjudino [iš miego] rš.
| Ji norėjo pralinksminti, išjudinti (pagyvinti) ją, bet nesisekė I.Simon.
3. sukelti, sužadinti, sukurstyti: Revoliucija išjudino visas visuomenės klases rš. Visos agitacijos ir propagandos priemonės turi būti išjudintos rš.
| refl.: Revoliucinis darbininkų ir valstiečių judėjimas ir ypač represijos prieš studentus privertė išsijudinti ir liberaliuosius buržua rš.
4. refl. išsiruošti, išsirengti, išeiti: Mūsų kol išsijudina iš namų, ir pusiaurytis prieina Jnšk. Ešalonas stovi ant bėgių, ir niekas nežino, kada jis išsijudins rš.
5. refl. patrūkti, trūkį gauti: Buvo tokis sveikas vaikas, o dar serga ir serga, gal išsijùdino Rdm. Mūsų Jonukas tikrai jau išsijùdino Kč.
6. prk. išvalgyti: Na, išjudink šį pusbliūdį, ir pakaks tau! Brž.
nujùdinti
1. tr. judinimu nuvalyti, nukrušti: Neploviau bulvių, tik nujudinau [vandenyje su krežiu] Šts.
2. intr. nuvykti: Iki nujùdinau, atėjo ir pusryčiai Ss.
| refl.: Kolioniją rinkdamasis, kitus stumdei, judinai ir pats nusijùdinai (į prastą vietą nuėjai, prastą sklypą gavai) Ėr.
pajùdinti tr.
1. pakrutinti, išvesti iš ramybės būvio: Tokias trobas pajudinsi, ir subirės (keliantis į kitą vietą) Ėr. Kad pajudinsiu (suduosiu, mušiu), kaulus į maišelį besusikratysi Šts. Pajudink smegenis (pagalvok)! rš. Ar pajudinot bylą? Db. Užrašė visą savo pajudinamą turtą M.Valanč. Su nepajudinamuoju lobiu S.Dauk.
nepajùdinamai adv.: Dirbančios moterys nepajudinamai stovi taikos visame pasaulyje sargyboje (sov.) sp.
nepajùdintinai adv.: Stovi nepajùdintinai KI549. Akrutas prisidūrė, o pirmgalis apsistojo nepajudintinai CII771.
| refl.: Noriu bėgt, rėkt – nė iš daikto nepasijudinu A.Vencl. Dieglys įlindo į nugarą, negaliu nė pasijudinti Šl. Traukinys sušvilpė ir pasijudino iš vietos rš. Per vaikus aš negaliu nė iš namų pasijùdinti (pamėginti išeiti) Srv. Nesėdėk sustingęs, nepasijudindamas rš.
2. paraginti, paskatinti: Pajùdink, tegul tas tavo berniukas bėga greičiau Skr. Ale jos ir yra veikiaus pajudinamos ar ant gero, arba ant blogo brš. Ir tavo neteisus sūdžia pajudintas buvo sakyti: žiūrėkite, koks žmogus! brš.
3. sukelti, sužadinti: Kad aš teip daryčio, negi pajudintų nedoras kalbas M.Valanč.
| refl.: Visas pasaulis pasijùdys Alk.
4. pajaudinti, pagraudinti: Teikis meilingai mus gi pajudinti SGI137. Nieks jo širdį nepajùdin KII138. Keli buvo nuo jo kalbos pajudinti Kel1881,25. Tegul pajudina širdį tavo dūsavimai mano Tat. Sakydavo jie pajudinančius pamokslus Gmž. Dovydas, pajudintas panėkinimų savo žmonių, pasiėmė eiti ant muštynių S.Stan.
5. paliesti: Aš tavo sūrio nei nepajudinau Lp.
| Pajudinsiu svarbų klausimą V.Kudir.
^ Tau ten niekas šiupuliuko nepajudys (nieko nepagelbės, nepadės) Skr.
6. papurenti, įdirbti (žemę): Pajudintą žemę vištos labai kasa Pc. Liepos mėnesį pajudink pūdymą Šts.
| Niekur nei vagos nepajùdyta (nearta) Lp.
7. refl. trūkį gauti, patrūkti: Jis dar pernai, keldamas rąstą, pasijùdino Lš. Nuo tokio darbo gali greit pasijùdint Lš. O gal pasijudinai, bekilodamas maišus? Lp.
◊ nepajudinti nė (nei) pirštu (piršto) Bsg nė kiek nepadėti: Dėl kitų nepajudino nei pirštu Rs.
prajùdinti tr.
1. truputį pajudinus praverti, pradaryti: Prajudink (prakišk, pradaryk), a girdi, tu tą mažesnę bačkelę – gal bus su puta [alus]: reik svečią nebuvėlį pamylėti Jnšk.
2. refl. pajudėti, pasivaikščioti: Kad ir tu nebeišeini nė kiek prasijùdinti – sėdi ir sėdi, tas knygas užgulęs Jnšk.
prijùdinti tr.
1. prižadinti, prikelti: Man tai blogiausiai: reik pirmiausia atsikelti ir visus prijudinti Bsg. Kol prikeli, kol prijùdini jį rytą, išeina geras čėsas Jnšk. Ligi juos prijùdini iš miego, tai jau kuris laikas ateina Užp. Vos prijùdinau girtą žmogų J. Kuris prijudino ižg numirusių DP261.
| refl. tr.: Prisijudink nuėjęs jį, klėtelėj miega Jnšk.
2. priliesti: Prijudyk ranka kelį, pamatysi, kaip tvaksi Mrs.
sujùdinti tr.
1. sukrutinti, sukelti judesį: Aš klėtelę sujudinsiu ir tėvelį pabudinsiu (d.) Pls. Sujudino lūpas, lyg norėdamas kažką pasakyti J.Balt. Vėjeli šiaurus, tu bėgūnėli, kam sujudinai žalią girelę? TŽI243. Kad sudainuodavo, tai tartum žmogų sujùdina! Kp.
| refl.: Pradės susijudinti [nuo griausmo] žemė, pradės želti žolė Dkš. Kaip tik susijùdinu, ir uždūstu J. Jei tik susijudinai (pakilai) kur eit ar važiuot, tai ir jis (šuva) paskui tave Lp. Susijudino marios, ir atplaukia su trimis galvomis smakas BsPII51.
2. sukelti, sužadinti: Taip mušės, taip mušės, sujùdino visą Šilinę Skr. Nesujudink kurtelių, nepabudink tėvelių JD823. Pastarieji žodžiai sujudino mano smalsumą rš.
3. suraginti: Sujùdink anus prie darbo J. Sujùdino arklius (vadelėm paskatino) Lp. Ir sujudino juos į lenktynes V.Kudir.
4. sukelti sąjūdį: Norberto pasirodymas sujudino kaimą rš. Miestą sujùdinti KI44. Sujudino žmones, mokydamas po visą Judėją DP164.
| refl.: Užimti kraštai susijùdys (sukils, ims bruzdėti) Gs.
5. sujaudinti: Šita meilė labai ją sujudino rš. Tie ir patys nuliūdę ir sujudinti jojo iš lėto tolyn V.Piet. Pamatęs tėvą taip sujudintą, priėjo prie jo rš. Tėvas pamatė jį ir buvo gailestingumo sujudintas SkvLuk15,20.
sujùdinančiai adv.: Pirmininkas sujudinančiai atsišaukė į senesnius vadus rš.
sujùdintai adv.: Ne ant to aš verčiuos, kad puikiai, bet sujudintai apsakyčiau prš.
| refl.: Buvo susijudinęs ne mažiau už jį Vaižg.
6. refl. imtis, suskasti: Vyrai, susijudinkit tuos dobilus vežti, bo gali lietaus pasimaišyt naktį Jnšk. Reik susijudinti, kad nori uždirbti Šts. Tai susjùdino eit žmonės Lp. Jau duonelė susjùdino augt Rod. Sodietis pliaukštelėjo botagu, ir jie susijudino keliauti Db. Kaip susijudino važiuot, tai net ratai viršum šoka Arm.
7. supurenti (žemę): Jis ėjo į sodą, iškasinėjo, sujudino visą žemę Tat. Slūga rūtas ravėjo, sujudino žemelę JD446. Žiūri, kad vienam daikte žemė sujudinta BsPIV141.
8. refl. trūkį gauti, patrūkti: Žmogus susijùdinęs, tai sunkiai dirbti negali Alv.
užjùdinti tr.
1. suraginti: Užjùdino žmones žvyro vežti ant kelių Jnšk. Rytą Marytė kad užjùdino mum: eikit, šerkit! Pc.
2. paliesti: Tik jau tą knakį užjudink, tujau pašėls peklą kelti! Vvr.
| Užjudink (užerzink) tik aną, jei nori – kad ans tave išdirbs, tai neturėsi akių kur dėti! Krš.