diẽnyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo) intr.
1. refl. švisti, aušti: Jau dienyjas, t. y. aušta J. Kai mes išėjom, ką tik buvo pradėję diẽnytis Skr. Da ne diena, ale jau diẽnijas Rs. Diẽnyjantis nuėjau grybauti, o jį jau radau Vl.
2. gyventi, dienas leisti: Dabar aš dieniju netoli nuo Maskvos TŽIV380.
3. nuskirti dieną: Aš kurpininkui dienyjau, kol įdienyjau, t. y. skyriau dieną, kada tur ateiti ir padirbti tą darbą J.
4. [K] atidėlioti iš dienos į dieną, tęsti.
įdiẽnyti intr. paskirti dieną: Aš tau įdienijau, kodėl neatėjai? J.
išsidiẽnyti išsigiedryti, išsiblaivyti: Jau išsidiẽnijo – galėsim vežti rugius Brt.
nudiẽnyti
1. refl. nusigiedryti, nusiblaivyti: Po pietų nusidiẽnijo Brt.
2. tr. [K] atidėti kitai dienai: Jis nudienijo darbą, t. y. atidėjo ant kitos dienos J.
padiẽnyti intr. paskirti dieną: Aš jam padienijau, kada turi batus padirbti, t. y. paskyriau dieną J.
prasidiẽnyti
1. J prašvisti: Važiuosime, kai prasidiẽnys Skr.
2. prasigiedryti, prasiblaivyti: Matyt, prasidiẽnys Brt.