šoki̇̀mas sm. (2) K, šókimas (1) DP67,71, Pp, Yl, šókymas (1)
1. SD1166, SD339, H, R, MŽ, M, Sut, N, K, L, Rtr, NdŽ, KŽ → šokti 1: [Vyras] pusgyvis susižeidęs parėjo pas žmoną ir papasakojo savo šokimą nuo tilto LTR(Ukm). Buvo šoki̇̀mai te su arkliais [per varžybas] Kvr.
2. šuolis, šūksnis: Vienu kiškio šokimu diena ilgesnė per Tris Karalius Pls.
^ Kas tas tėra iš Kretingai į Palangą – gaidžio šokimelis (visai netoli) S.Čiurl.
3. → šokti 2: Benutis šoka iš lovos, koks tas jo šokimas, nušliaužia žemyn, užsimauna kelnes – ir į lauką rš.
4. I → šokti 4: Kad paeini kiek į šoną, vilkas sutrinka su šokimu (puola tik tiesiai prieš jį esantį) Rsn.
5. MŽ, M, N, Rtr, NdŽ, KŽ, Skd, KlvrŽ, Mšk, Kdn, Sdb, Ut, LTR(Slk), Dglš, JnšM, GrvT109, Pv, Alv, Žln → šokti 18: Šókimas buvo begalinis – troba skleisias Jdr. Grojimas, šoki̇̀mas, dainavimas – giedi, kolink aušta Žl. Su šókimu mūso mergų nepaimsi Rdn. Jaunam ar kūlimas, ar šókimas – tas pats darbas Krš. Jei tikęs, visur tikęs: i pri dirbimo, i pri šókimo Rdn. Kas par šókimai išsiplikinėjus (apie baletą) – a čia gražiai?! Krš. Nei bernai, nei mergos neliūsta, kad dvejos susipynė vestuvės – tai jau bus šokimėlio, tai jau pasilinksmins V.Krėv.
^ Iš šoki̇̀mo duonos nevalgo Lp.
6. Krš šoksena: Daba jaunųjų šókimas kaip ožių trypinėjimas Akm. Šoki̇̀mas mūs (senių) dabar jau nedera Dglš. Kas ano ne šókimas: vadžio[ja] lygu biesas ožką nutvėręs Šts. O tas šokimėlis jos – kaip tik ožka ant ledo Žem.
7. Š, NdŽ, DūnŽ, Drsk, D18, LTR(Jrb, Kpč, Mrk, Grv, Ukm, Ant, Pn), Vlkv, Dv šokis: Seniau kitokiausi šoki̇̀mai buvo Al. Kadrilis – ilgas šoki̇̀mas Krs. Visokių šoki̇̀mų šokdavom, kai jauni buvom Vdš. Vargonykas ir šokimùs mokino ČrP. Senybiški šoki̇̀mai atejo madon Ob. Oi šoksim šokimėlį, oi gersim gėrimėlį NS601. Kad aš parėjau iš jaunimėlio, iš jaunimėlio, iš šokimė̃lio JV809. Gėrėme gėrymėlį, šokome šokymė̃lį Grš.
8. Mrj, Btg žr. šokiai: Bernas išėjo į šoki̇̀mą Ig. Negraži [mergaitė] – a šókimas, a kas, i sėda an siuolo Jdr. Man besėdžiant ir vaikai parvažiavo iš šoki̇̀mo Krs. Šoki̇̀man mergaitės davėmės Dg. Trukdosi vaiku mokslas par tuos šokimùs Krs.
antšókimas sm. (1) I → antšokti 1.
| refl.: Antsišókimas I.
apšoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, KŽ → apšokti 1.
2. → apšokti 6: Baisus to vaiko apšókimas – visas vienas šašas Vvr. Noru mostelės nū burnos apšókimo Kv.
3. → apšokti 7: Kad ne tas apšoki̇̀mas, būtų labai gera miselė Ds.
4. refl. Sut → apšokti 8.
5. KII256 → apšokti 9.
atšoki̇̀mas sm. (2) KI81, DŽ1 → atšokti:
1. Sut, LL122.
2. Kas par duonelės atšókimas – čia nėr iš gerų miltų Krš. Raginės sienelės atšokimas rš.
3. atsilupusi, atkerusi ko dalis: Vaikai duonos atšokimùs nulaupė Dkš.
įšoki̇̀mas sm. (2) NdŽ
1. SD405, Sut, N, KŽ → įšokti 1.
2. refl. NdŽ, KŽ → įšokti 8 (refl.).
3. refl. → įšokti 12 (refl.): Pats įsišokimas rš.
iššoki̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, iššókimas (1) Š, KŽ
1. SD186, Sut, Rtr, NdŽ, KŽ, RtŽ → iššokti 1: Iššokimas iš vandens rš.
2. → iššokti 4: Koks vaiko iššoki̇̀mas – gražu žiūrėt! Ktk.
3. refl. LL286, NdŽ, KŽ → iššokti 7 (refl.): Tik jūsų orumas ir autoritetas gali juos sulaikyti nuo tokių išsišokimų V.Myk-Put.
4. Š, KŽ nelygumas, raukšlė: Iššókimas ant drabužio vadinas dumpšlė JI647.
| refl. KŽ.
5. NdŽ → iššokti 17.
nušoki̇̀mas sm. (2) → nušokti:
1. Rtr, KŽ Po to nušoki̇̀mo jis da tebešlubuoja Sb. Pasiutęs tolie nušókimas DūnŽ. Koks vikrus buvo jo nušoki̇̀mas nuo šieno vežimo! NdŽ.
2. NdŽ.
3. → nušokti 8: Merginos šoniniu žingsniu su nušokimu suka žvaigždutes į kairę ir į dešinę rš.
pašoki̇̀mas sm. (2) DŽ, pašókimas (1) DP72, Vkš; CI845 → pašokti:
1. RtŽ, LL168, Rtr, NdŽ, KŽ Jį išgąsdino kiškio pašokimas iš krūmo rš.
| refl. NdŽ.
2. LL154, NdŽ Išgąstingas pašoki̇̀mas KI117.
3. NdŽ → pašokti 7: Saugokis pašoki̇̀mo – neskubink gert ar valgyt Ds.
4. CI845, B → pašokti 10.
5. NdŽ → pašokti 18: Už pašókimą, už pavaikščiojimą [su vaikinu] a gali ką sakyti Rdn.
6. Up, Vkš šokiai, pašokis: Jeigu atsėsime iki Sekminių, tai svirne padarysim pašoki̇̀mą Mrj. Kur šiandien pašoki̇̀mas bus? Ig.
| refl. NdŽ, LTR(Dkk), Alvt: Kur vestuvės, te ir pasišoki̇̀mas Kvr.
péršokimas sm. (1) DŽ1 → peršokti:
1. Sut, NdŽ Šokėjai šoka polką su peršokimais į rato išorę, didindami ratą rš.
2. Dygsnių peršokimai esti tada, kai adata neužkabina apatinio siūlo rš. Aš padarau daug péršokimų (praleidžiu daug žodžių), tai paskui ant viršaus užrašau Smln.
3. → peršokti 4: Staigūs peršokimai nuo vaizdo į vaizdą, judėjimas šuoliais, savotiški disonansiniai sąskambiai – būdingi šio poeto eilėraščių kompozicijos bruožai rš.
prašoki̇̀mas sm. (2)
1. Sut, Ser → prašokti 1.
2. → prašokti 6: Prašokimo atveju dujų padavimą į degiklį reikia išjungti rš.
3. Ser → prašokti 9.
4. → prašokti 11: Gyvata [mūsų] yra akies mirkterėjimas…, yra šešėlis, yra prašókimas, yra dulkė DP581.
prišoki̇̀mas sm. (2) Rtr, KŽ; Sut → prišokti.
sušoki̇̀mas sm. (2) DŽ1
1. Sut, N → sušokti 2.
| refl. Als, Jrb: Susišokimẽlis žmonims bus par krikštynas J.
2. → sušokti 6: Kraujo sušókimas yra smarki liga Lk. Miltų sušoki̇̀mas Db.
3. Sut, Ser → sušokti 8: Ir sušoki̇̀mas [medžiagos] kiekvienąkart, kai mazgoju Ds.
užšoki̇̀mas sm. (2) Rtr, DŽ1, užšókimas (1) I
1. I, NdŽ, KŽ → užšokti 1.
2. KŽ → užšokti 3.