šniur̃kšti, -čia, -tė Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DūnŽ
1. tr. Ds, Ps, Brž garsiai pūsti iš nosies gleives, šnypšti (nosį): Ėgi va kur nuejo sniurglio šniur̃kštų! Mėtyk, taškyk gi čia! Pnm. Tu kai šniurkšti̇̀ nosį, tai galu lauko girdis Dkk. Kas gi teip daro: atsisėdus prie stalo šniurkšti̇̀ nosį! Krs. Čiaudėti, šniurkšti, kosėti, spjauti – tai paprastas visiems dalykas TS1899,9(Vaižg).
2. tr. Skr traukti į save iš nosies bėgančias gleives: Kam tu šniurkšti̇̀, t. y. trauki smurglį į save, į nosį – iššnypšk, kad nevarvėtų J. Šniur̃kšta nosį i šniur̃kšta Vkš. Dvyloji uosto, šniurkščia, žiūrėdama į tvarto degėsius J.Paukš.
3. intr. Všk šniurkščiojant verkti: Šniurkšt šniurkšt i šniur̃kšta į kerčią įlindęs DūnŽ. Važiuodama ant šliūbo nors i nerėkė, ale visu keliu šniur̃kštė Vdk. Negąsdinkiat – tuoj pradės šniur̃kšti Up. Ko šniurkšti̇̀ kai mažas vaikas! Skr.
4. intr. niurnėti: Tai ko dar šniurkšti̇̀ po panose, pati kalta būdama! Ig.
5. intr. J, Als, Gl smulkiai lyti, dulksnoti: Oras prisruvęs [lietaus], taip šniur̃kšta Vgr. Šitom dienom šniur̃kščia i šniur̃kščia lietus Švnč.
6. intr. leisti iš savęs, pliurkšti: Užvalgei pusžalių vėdarų – gali par abudu galu šniur̃kšti (vemti ir viduriuoti) Pj.
apšniur̃kšti, -čia, àpšniurkštė tr. Š, BŽ167, KŽ šniurkščiant nosį, apdrėbti gleivėmis, apšnirpšti.
| refl. tr. Š, KŽ: Ką gi tu čia dabar, vaikel, apsi̇̀šniurkštei visą priekį Dkk.
atšniur̃kšti, -čia, àtšniurkštė
1. tr. Š šniurkščiant išpūsti (gleives iš nosies).
| refl. tr.: Atsišniur̃kšk nosį, ko čia vis šniurkšti! Jž.
2. intr. KŽ šniurkščiant ateiti.
iššniur̃kšti, -čia, i̇̀ššniurkštė tr. Š, KŽ šniurkščiant išpūsti (gleives iš nosies).
| refl. tr., intr. Š, KŽ: Išsišniur̃kšk sau nosį – kurgi vis burbsi ir burbsi atgal Ds. Išsiėmė batistinę nosinę ir išsišniurkštė rš.
nušniur̃kšti, -čia, nùšniurkštė tr. Š, NdŽ, KŽ nušnypšti nosį, nušnirpšti: [Vaikai] nušniurkštę saujon, toli metė, toli spjaudė O.
| refl. tr., intr. NdŽ, KŽ: Gerai nusišniur̃kšk nosį, tai ir nekabės varveklis Dkk. Nusišniur̃kšk nosį pirma, vaike, tik tada seną mokyk! Ds. Senelis, didžiai įnirtęs, nusišniurkštė nosin įsisukusias ašaras Vaižg. Turiant slanktą, nuejus pirtin nusišniurkšt sauja ir užmest ant krosnies, kad liga sudegtų LMD(And).
pašniur̃kšti, -čia, pàšniurkštė intr. NdŽ kiek šniurkšti.
sušniur̃kšti, -čia, sùšniurkštė intr. NdŽ garsiai patraukti (nosimi): Kareiviai sujudo, sukosėjo, sušniurkštė nosimis, kaip ir visada po įtempto tylėjimo rš.
užšniur̃kšti, -čia, ùžšniurkštė
1. intr. NdŽ užšnypšti ant ko.
2. refl. tr. patraukti į nosį su garsu (tabako): Klebonas švelniai užsišniurkštė tabokos į abi šnirpšles rš.