ši̇̀ldyti, -o (ši̇̀ldžia Š, Kli, Žl, Dv; SD140), -ė Š, Rtr, DŽ, NdŽ caus. 1 šilti.
1. tr. Q606, H, R, MŽ, Sut, I, N, K, M, L, LL210, KŽ, Lt kaitinant daryti šiltą: Vandenį ši̇̀ldyk J. Krosnė [pirtyje], kitam gale katilas anstatytas, ši̇̀ldžia vandenį praustis LKT285(Šr). Ši̇̀ldytas pienas gardu Str. Kastinį padirbs: suki suki, vis tiek ši̇̀ldai biškį Gršl. Testovia [šiltai], negi šaltą valgis – paskui ši̇̀ldžia Ob. Arbotos ši̇̀ldi Lkm. Pats ši̇̀ldysu [kalvėje] tą gelžį Slnt. Šildomi kūnai plečiasi rš. Ši̇̀ldo rietus priš saulę Palango[je] – ko anam trūksta! Krš. Ruduo, kambarys nešildytas, vieno lango vienas rūtas išdaužtas, škurliu užkimštas I.Simon. [Kometa] neįremia savo spindulių žemėn, nešildžia jos, bet tiktai žiba SPII140. Trąšos ši̇̀ldo žemelę, o kap karštis – da aršiau (jeigu gausiai patręšta) Dg. Tam lizde du vaikiukai sulyti, sušalę, niekas jų neši̇̀ldžia Rūd. Višta negali daugiau kiaušinių ši̇̀ldytie Dgp. Oi kai aš buvau pas motinėlę, glaudžiau galvelę in paduškėlę, šildžiau kojeles in patalėlį TDrV200(Žsl). Su lempom jį ši̇̀ldė ligoninėj – nieko nepadėjo Ėr. In šiltų garų ši̇̀ldyk dantis Klt. Šildžiu, sušildžiu SD429. Jaučias, asilas šildot (šildo tave) SGI59.
^ Kailiniai krosnies (pečiaus S.Dauk) nešildo LTR(Lbv).
| refl. intr., tr. Ch1Mr14,54, R393, MŽ528, Sut, N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Prie ugniai ši̇̀ldos Mlk. Netoli karalaitės [paikutis] susikūrė ugnį šildytis BsPI115(Tlž). Ans po patalais ši̇̀ldos J. Prie kakalio šildytis KBI8. Katinas saulėj ši̇̀ldosi Ėr. Eisiu ši̇̀ldytųs kaulų, kur visi seniai ši̇̀ldžias. Čia šalta Adm. Kad būtų nesiganyta buvę, būtume dabar Degučiuose besišildą J.Jabl. Petras pas jos (ugnies) stovėjo šildydamasi BPI371. Stovėjo tada bernai ir tarnai …, nesa buvo šalt[a], ir šildėsi VlnE194. O pamačius Petrą bešildžiantis sėdintį ugnip, tarė jam DP158. Šildytisi Q606, H. Šildžiuosi SD429.
^ Gera šildytis prie svetimo pečiaus KrvP(Ant). Bepigu pri sukurtos ugnies nešildyties S.Dauk.
ǁ kaitinant traukinti (pieną): Pieną ši̇̀ldau – kur aš tą pieną dėsiu Trk. Atneškit visas puodynes, katros[e] pienas surūgęs – ši̇̀ldysim varškę Skrb.
ǁ tirpdyti: Taukus ši̇̀ldo po pečiu dideliam britvone Skrb. Ši̇̀ldydavau sniegą del galvijų (nebuvo vandens) Krns.
2. intr., tr. skleisti savo šilumą, teikti šilumą: Saulė ši̇̀ldžia, gražu – eikit oran Rod. Saulei beši̇̀ldant sniegas tirpo KI48. Rugsėjo saulė blyški – ši̇̀ldo kap per paklotę Drsk. Pečius stovi kap mūras didžiulis, nė anas ši̇̀ldžia, nė nieko Grv. Čia pastatėm pečių ši̇̀ldomąjį Žg. Tokią lempą ši̇̀ldomą gavom, pastatėm prie paršiukų Mžš. Drėgnas šildomasis tvartis P.Aviž. Saulė … mus čia ši̇̀ldžia DP133.
^ Vasaros prakaitas žiemą šildo LTR(Pg, Lbv, Srd). Mėnuo švieta, bet nešildo VP29.
ǁ saugoti nuo šalčio, palaikyti šilumą (apie drabužį): Jo ir treji kailiniai neši̇̀ldo Lz. Tas apsegtuvas (drabužiai) maža ši̇̀ldžia – tik nuog lietaus Rod.
^ Svetimi kailiniai nešildo S.Dauk, Sch83, Slnt, Dkš.
ǁ Kpč teikti vidinės kūno šilumos jutimą: Dabar senatvė – tas ir kraujas nebeši̇̀ldo Kvr. Kraujas neši̇̀ldžia [seno žmogaus] Eiš. Alus ši̇̀ldžia – ažušyla ir rankos, ir kojos, ir visam šiulta Ktk.
^ Seną ši̇̀ldo skudurai, o jauną kraujas Gs.
3. tr. prk. duoti naudos, pasitenkinimo, jaukumo, malonumo: Kas iš tų namų: tie namai manęs neši̇̀ldo Sk. Man jis nė kiek neši̇̀ldo (nepadeda) Pg. Mane svetimo gerybos neši̇̀ldo Rod. Ponų džiaugsmas jų (darbininkų) nė kiek nešildo A.Vien. Šitie pinigai manęs neši̇̀ldo – jie ne mano Mrj. Jei meilė nepriglaus, nešildys milijonai Mair. Šildė aplinka, bendravimas su žmonėmis rš. Kas žmoguo nieko gero nedaro, tas, sako, manęs nešildys S.Dauk. Gotinį salės stilių šildė barokinės puošmenos rš.
^ Užkasti piningai nė vieno nešildo VP48. Turtas svetimas nieko neši̇̀ldo Grž. Sūnaus namai ne visada tėvą šildo TŽV597(Al).
4. (plg. l. grzać się) refl. lakstytis, kergtis: Ši̇̀ldyties, bėgties (apei gyvolius) I.
◊ kójas (padùs) ši̇̀ldyti sėsliai gyventi, būti vienoje vietoje: Anas maža kada namie ši̇̀ldo kójas Arm. Neilgai aš pas jį ši̇̀ldžiau kójas – zara prasvarė Arm. Gėda kariui burtų bijoti! Ar tik netektų tokiam visą amžių pas krosnį padus šildyti V.Krėv.
nei̇̃ ši̇̀ldyti, nei̇̃ šáldyti visiškai nerūpėti: Tavo pinigai manęs nei šildo, nei šaldo LTR(Mlt). Žinau tik, kad Šopfo juokai manęs nei šildys, nei šaldys Pt.
pas svẽtimą krósnį ši̇̀ldytis gyventi iš kitų malonės: Nors elgeta esu, bet pas svetimą krosnį nesišildau V.Krėv.
prieš sáulę ši̇̀ldytis tinginiauti: Pragyvenimas buvo geras, tik reikėjo mokėt gyvent – nesiši̇̀ldyt prieš sáulę Rd.
apši̇̀ldyti tr. K, Š, Rtr, NdŽ
1. N, M, L, LL117 caus. 1 apšilti; kūrenant ar kaitinant padaryti šiltą, šiltesnį: Tą pečių iškūrens, nu ir apši̇̀ldys, ir minsma par naktį [linus] Lk. Grinčia (grinčią) reikėjo apši̇̀ldyti KŽ. Vandenio prikaiti, apši̇̀ldai ir supili ant miltų Rdš.
| refl.: Žiemos metu anglių nusipirkai, apsiši̇̀ldai i sėdėk Skd. Kad šalta buvo, tai į mišką sukurdavom ugnį ir galėjom apsiši̇̀ldyti Plšk.
ǁ DŽ padaryti, kad sukaistų, pajustų vidinę kūno šilumą: Aš apši̇̀ldžiau jįjį, užduodamas malti J. Porį trejetą kartų aplėkiau apie lauką [ardamas], arklius apši̇̀ldžiau Ob. Smarkus pjovė[ja]s kad rugius pjauna, ir rinkėją apši̇̀ldo Šts.
| refl.: Išmetęs ant šalčio vieną ir kitą burnelę, vos apsišildė Žem.
2. prk. apmušti, apskaldyti: Gerai jam antausius apšildęs TS1903,2.
atši̇̀ldyti Š, Rtr, KŽ; R40, MŽ, I, Sut, N, M, L, LL119 caus. 1 atšilti.
1. K, J, DŽ, NdŽ, KŽ atšalusį (anksčiau pagamintą maistą, ypač sriubą) iš naujo pašildyti, pakaitinti: Pietums nieko šiandie nevirsim – tik barščius atši̇̀ldysim Vv. Atši̇̀ldyti kopūstai da gardesni Ktk. Atši̇̀ldyto [viralo] aš nevalgau – ma[n] šoksta atgal Bb. Likučius ji liepia atšildyti ir paduoti [pietums] TS1904,4.
| refl. tr. K, Rtr, KŽ, Vrn, Ėr, Ktk: Tuos kopūstus atsiši̇̀ldysim i valgysim Všk. Atsiši̇̀ldę valgėm kruopas Klt.
2. padaryti, kad nebebūtų sušalęs, užšalęs, nuo šalčio sustingęs: Užšalę vamzdžiai atšildomi karštu vandeniu rš. Mums žemę sugišalusią su saulele atšildyk brš. Tau [,mergyte,] atšildysiu kojas rankeles N108. Tai juodu pavalgydino, atši̇̀ldė ir ketino į nakvynę pr[i]imt Jrk73. Ažukišam in pečiaus, atši̇̀ldžiam [paukštelius žiemą] ir vėl išleidžiam Skdt.
^ Atši̇̀ldyk gyvatę anty[je], tai įkąs Mrj.
| refl.: Esu sušalęs, noriu atsiši̇̀ldyti Plng. Ir čion [vyrelis] mažumą atsišildęs vėl pagavo dejuot BsPI99. Reik žiemą atsiši̇̀ldyti, taurikę išgerti Pj.
ǁ padaryti ne tokį šaltą (orą): Kada gi atši̇̀ldis Dievulis aukštasai – nemožna šaltumu išgyvent! Str.
3. Brs kaitinant padaryti šiltą, šiltesnį, sušildyti: Ta (tai) liuobu vandinį atši̇̀ldysiu, į vaną įdėsiu tą vaiką Dr. Tas šitai sominis [vėjas] nu tos pusės šitai atši̇̀ldo vandinį Plng. Nukaitins šerdečninką, įkiš į tą alų, atši̇̀ldys ir gers Klk.
ǁ Dg kaitinant sutraukinti (pieną): Pieną atši̇̀ldžia ir deda tokion bačkutėn Mrk. Dabar atši̇̀ldai varškę, tai gardi, iš karto valgyk Aps.
ǁ šildant sutirpinti: Duok, Dievuli, saulėkos vėjelį, kad atšildyt ežero ledelį TDrIV49(Asv).
įši̇̀ldyti K caus. 1 įšilti.
1. N, I, Rtr, KŽ, Trk, Vkš padaryti šiltą, karštą: Saulė teka i jau inši̇̀ldžia šitą sieną Klt. Geležį įši̇̀ldyti ligi baltosios kaitros NdŽ. Kai įši̇̀ldai, tai lengva tai kojai Jrb. Anši̇̀ldžia tuo degančiu [kompresu] GrvT82. Įši̇̀ldyti trobą, pirtį J. Pirkioj inši̇̀ldytoj šilta Aru66(Lz). Kai išsiverda, inši̇̀ldžia, tai aždaro aukštinį, tai šilta būna Mlt. Gerai įši̇̀ldytoje pirtyje sveika vanotis Š. Saulėtos pavasario dienos jau buvo įšildžiusios trobą V.Myk-Put. Aš prašytau mielojo Dievulio, kad inšildyt gilųjį dunojų LTR(Vs).
| refl. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ: Įsiši̇̀ldau kakalį K. Insiši̇̀ldau in pečiaus, tada einu gult Klt.
2. NdŽ padaryti, kad sukaistų, pajustų vidinę kūno šilumą: Įši̇̀ldyti ką prie darbo DŽ. Kai anši̇̀ldė kumeliotę, tai ejo gerai Mlt.
išši̇̀ldyti caus. 1 iššilti.
1. KŽ gerai įšildyti, iškaitinti: Ta patarė, kad, pirkusi gyvojo sidabro, sutrintų svieste, išteptų vaiką ir gerai iššildytų M.Valanč.
| refl. Rtr, KŽ: Nuėjęs pirtin gerai išsiši̇̀ldyk, tai ir praeis (liga) Š. Ateis pavasaris, išsišildysiu prieš saulę ir būsiu sveikas LzP.
2. Ser kurį laiką šildyti.
3. Kal ištirpinti: Mes abi nuėję mėsą sumalėm, dešras sudėjom, taukus išši̇̀ldėm Krs. Tą sviestą išši̇̀ldydavo, pridėdavo puodynes [žiemai] Slč. O kur tas sniegelis? – Saulutė iššildė LLDI408(Vžns). Užtekėki, šviesyji saulele, išši̇̀ldyki ežere ledelį (d.) Ds. Užspindo saulutė, iššildė duris [iš sviesto padarytas] LTR(Pnd).
4. šiltai išlaikyti: Muno išmaitintas, išši̇̀ldytas spietlius ir išlėkė į laukus Šts.
nuši̇̀ldyti caus. 1 nušilti.
1. KŽ, LTR(Trak, Btr) šildant nudžiovinti: Kad Dievas duotų giedrią dienelę, kad nušildytų ryto raselę LTR(Ilg). Užtekėk, saulele, papūski, vėjeli, nuši̇̀ldyki, nuvėdinki nuo žirgo raselę JV64.
2. DŽ, NdŽ, KŽ, LTR(Dkk, Sv, Žsl, Rš), Kls nutirpinti: Saulė sniegą baigia nuši̇̀ldyt Ktk. Jau kelias nuši̇̀ldyta kur kiek Klt. Kad užtekėtų iš rytų saulelė, nuši̇̀ldytų ežero ledelį JD964.
| prk.: Pridėjusi prie mano krūtinės ranką, nušildė nuo jos visus ledus P.Vaičiūn.
3. Š, DŽ, NdŽ, Trk, LTR(Akm) padaryti, kad sukaistų, suprakaituotų: Eisiav, kirsiav kalne rugelius, nušildysiav tris rišėjeles LTR(Mžk). Arkliai nušildyti – vieno[je] puto[je] Šts. Laumės nušildo, nujo[ja] arklius kūtėse, arklys gauna šlapdrugį Šts. Kame, broleli, tu buvai? Kame tu žirgelį nuši̇̀ldei? JV1076.
| refl.: Ana meldas nušildamõs Šts.
4. kaitinant, šildant pakenkti: Nušildė vaiką, duonos kepalais lovą bešildydami Šts.
paši̇̀ldyti K caus. 1 pašilti.
1. tr. MŽ, Sut, N, I, LL157, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LKKIX209(Dv) padaryti šiltesnį, kiek sušildyti: Gal man, gaspadin, pieno pašildysi? V.Krėv. Paši̇̀ldyk alų, šaltas šaltas! Jd. Bulbas paši̇̀ldė ir pasodino Pb. Vaclovas atsitraukė nuo lango, kvapu pašildė sugrubusius pirštus rš. Jei paši̇̀ldęs smetoną plaksi, neišskirdamas pasukų, susuksi kastinį Lž. Paši̇̀ldžiu koją, pirštą – geriau! Adm. Pirtį kiek paši̇̀ldžiau OG300. Bet ir malkos reik, kad nori stubą paši̇̀ldyt K.Donel.
| refl. tr., intr. N, K, Rtr, Š, NdŽ: Leisk man prie ugnelės pasišildyt S.Nėr. Katiliuką pasiši̇̀ldei [v]andenio i išplausi [mėsą] Klt. Pasiši̇̀ldyk prie pečiaus J. Pasiši̇̀ldžiau kailinius, bus ant kojų Rs. Į trobą eik, pasiši̇̀ldyk Rt. Būdavo, kad atšąla, tai pasimyži, pasiši̇̀ldi kojas ir vėl renki [grybus] Slm.
| Galės pasišildyti, gerą pačią gavęs Šts.
| Geriaus nueisiuos į karčemą pasišildyti P.
ǁ Rmš, Trk ataušusį pakaitinti: Paši̇̀ldyk verėną šeimai (šeimynai) J. Kruopynę dieną tą pačią paši̇̀ldys – i valgysi Žr. Pirmadieniais daugiau darydavo bulbynes, pietams tą patį paši̇̀ldydavo Kv. Spirginių su bulbom paši̇̀ldysiu Dbk.
^ Paši̇̀ldyta rapukienė jau po velnių (jokios naudos iš sugrąžintos meilės) Jrb.
| refl. tr. Š, KŽ: Pasiši̇̀ldysim barščių ant ugnies ir pavalgysim pietų Skrb.
2. intr. kiek paskleisti savo šilumos: Paši̇̀ldė kiek saulė, tai kai davė lėkt [v]anduo (sniegui sutirpus) nuo dangsčio! Klt. Kad saulė paši̇̀ldo, tai jos (gėlės) skleidas, išsiskleidas po vandeniu Rsn. Kad paši̇̀ldis saulė prieš lietui! Ker.
3. apmušti, apdaužyti: Tad eik ir šitą [šunį] pagaliu pašildyk rš.
4. suteikti naudos, malonumo: Darmūs pinigai nepašildo LTR(Zp).
péršildyti caus. 1 peršilti.
1. Š, NdŽ, Yl per daug sušildyti, perkaitinti: O jeigu par daug páršildei, ta (tai) yr skystas [kastinis] Kv. Varškė péršildyta – koks te sūris! Klt. Kad ir sūrio valgei, nereik taip būt baltai. – Paršildyts buvo, motynėlė! JD909.
2. NdŽ, Grš pašildyti iš naujo: Tus kiaušius reikės páršildyti Trk.
| refl. tr. NdŽ.
3. K, KŽ kiaurai sušildyti: Kol páršildys saulelė, ilgai išeis – reik, ka sušiltų i taip Krš. Patalus péršildyti KI162.
| refl. KI162, K.
4. pašildyti: Jau antara diena nedavalgę, i šalta pirkia, nėr kuom péršildyt Ml. Stubą péršildyti KI317.
| refl. NdŽ.
5. NdŽ kurį laiką šildyti.
| refl. NdŽ.
praši̇̀ldyti caus. 1 prašilti.
1. NdŽ kiek pašildyti.
| refl. tr. NdŽ, KŽ: Prasišildysim pieno, atsigersim Grž.
2. KŽ žr. peršildyti 3.
3. pratirpdyti: Toks storuliukas – gal ledą ir praši̇̀ldė, kad inlūžo [meškeriodamas] Slk. Užtekėkie, šviesyja sauliule, prašildykie kraštą ežerelio (d.) Švnč.
4. prk. pradanginti, pragaišinti: Ar ji tą knygą kur praši̇̀ldžiusi turia, ar paskolinusi Smln.
priši̇̀ldyti caus. 1 prišilti.
1. Rtr, NdŽ, KŽ, LTR(Lp) pakankamai, daug ko sušildyti: Priši̇̀ldžiau [v]andenio ir išprausiau [vaiką] Grv.
| refl. tr. NdŽ: Skalbiant namuose, daug [v]andenio prisiši̇̀ldyt reikia Krs.
2. padaryti šiltą, įšildyti, sušildyti: Priši̇̀ldau kojas, tada nesopa Aps. Sėsk čia, kur mano priši̇̀ldyta Prn. Saulele momule, priši̇̀ldai priši̇̀ldai savus vaikelius (d.) Lz. Kap pečių priši̇̀ldžia, tai prūsokai išlenda iš skylių Dv.
^ Ledu širdies neprišildysi LTR(Lp). Lauko neprišildysi LTR(Vdkt).
| refl. tr.: Pečiukas yra, prisiši̇̀ldo i gyvena Klt. Tai prisiši̇̀ldysta gryčią, kol išskalbsta Slm.
ǁ šildant pritirpdyti: Prikepė blynų kai skračių, sviesto priši̇̀ldė Klt. Taukų kad daug priši̇̀ldė! Rm.
3. šildymu sukelti (lietų): Greit saulė lietaus priši̇̀ldis Ad.

×razši̇̀ldyti (hibr.) žr. iššildyti 3.
ǁ Razši̇̀ldo vašką ir leja an vandenio Asv.
suši̇̀ldyti K caus. 1 sušilti.
1. SD1207, R129, MŽ169, Sut, N, LL125, L, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ kaitinant padaryti šiltą: Užkaitęs suši̇̀ldyk vandenį ant ugniakuro J. Truputį sušildžiu SD303. Akmenai pirtį suši̇̀ldžia Pb. A reikia bulbienę suši̇̀ldyt? Pš. Suši̇̀ldysim arbatą, ir bus gerai Rod.
| prk.: Šitų trobesių sienose nerasi sprindžio sienojo ar lentos, kurio nebūtų sušildę (laikę, lietę) senio delnai J.Avyž.
^ Krikštomočios marškiniai nei vieno sušildė, nei kito sušildis (pažadais netikėk) LTR(Kp). Kalniais pečiaus nesušildysi LTR(Ds). Ledu krūtinės nesušildysi LMD(Lzd).
2. sutraukinti (pieną): Be pečio tai labai bjauru pienas suši̇̀ldyt Mžš. Kai suši̇̀ldai, gera varškė, kieta Klt.
| refl. tr.: Turėk tik rūgėlio, o varškės iš jo visuomet susiši̇̀ldysi Skrb.
ǁ sutirpinti, sulydyti: Suši̇̀ldyk taukus – bus su blynais Klt. Jei senas sviestas, tai suši̇̀ldyk: bus sriubon indėt ar kap kepi ką Pv.
3. sukelti kūno šilumos jutimą: Nesuši̇̀ldžiu kojų – šąla ir šąla Trgn. Kas mano suši̇̀ldys kojas rankeles, kas mane kalbins meiliais žodeliais? JV1077. Lyžtelėjau ruginės [degtinės] – liežuvį suši̇̀ldė (nudegino) Kt. Grūdas garstyčios … gydžia sopulį aba gėlimą dantų, sušildžia vidurius SPI303-304. Mus nuogus apvilks, aprėdys, trokštančius pagirdys, šaltyje sušildys DP300.
| refl. K, Sut, L322, DŽ, NdŽ: Susišildžiusi prieš saulutę, gyvatė atkunta ir traukia pelių ir varlių medžioti rš. Eikit pakajuj, susišildykit ir pasivalgykit Ch1JokL2,16.
^ Prieš mėnulį nesusiši̇̀ldysi Glv. Susišildžiau su pačia (mano žmona pagimdė) CII1121.
ǁ NdŽ prk. pavaišinti (svaiginamu gėrimu).
4. JD1479, NdŽ, Kpč sukaitinti, priversti prakaituoti: Matyt, smarkiai jojai, kad tep suši̇̀ldei arklį Gs. Oi barė, barė mane tėvelis, kad sušildžiau žirgužėlį LTR(Mrs).
5. prk. padaryti nuoširdų, malonų, mielą: Vienuolis, meniškai dėstydamas atsiminimų medžiagą, visus įvykius sušildo savo emocijomis rš.
6. prk. primušti: Aš tave tuoj sušildysiu, geriau nešinkis geruoju LzP.
◊ kójas (padùs) suši̇̀ldyti apsiprasti: Dar kojų čia nesušildė KrvP(Pln, Rs, Mrk). Dar čia padų sušildyt nesuspėjo, o jau nori šeimininkaut KrvP(Nm).
ši̇̀rdį suši̇̀ldyti gerai nuteikti: Ta draugystė man suši̇̀ldė ši̇̀rdį Pn.
užši̇̀ldyti Rtr; L caus. 1 užšilti.
1. Žl imti, pradėti šildyti: Saulė kaip užuši̇̀ldė, tuoj sniegą nuvarė Sb. Užši̇̀ldė – į mišką neįvažiuosi: bimbolai pjauna Krž. Tik nubėk, kai saulė ažuši̇̀ldžia, gyvatė galvą ir kiša Km.
2. Ser, NdŽ, KŽ padaryti šiltą, sušildyti: Da užši̇̀ldykit vandenio, gersim Pc. An kriosnies sriubą užši̇̀ldė Alvt.