1 šali̇̀mas sm. (2) K, Š, DŽ, KŽ; M, Rtr
1. I, NdŽ → šalti 1: Visur toks šali̇̀mas, toks sniegas ir pūgos Tršk. Šiandie sausas šali̇̀mas, tai ir nešalta Mrj. An šali̇̀mo (kad imtų šalti) tai nerodžia Lp. Durpynams užšalti reik daug šalimo Plt. Durpės šalimù džius Rm. Buvo pašalenę – toks šalimùkas Erž. Šalin šalimė̃lis, atein rudenėlis (d.) Ldk.
2. šalčių užėjimas: Šitos gėlės žydi iki šali̇̀mo Dkš.
3. → šalti 3: Šali̇̀mo laipsnis NdŽ.
4. NdŽ → šalti 4: Tikslas buvo toks viliojantis ir daug žadantis, kad jis nejautė pirštų šalimo rš.
1 apšali̇̀mas sm. (2) DŽ1 → apšalti:
1. Sut.
2. Augalų apšalimas BTŽ66.
1 atšali̇̀mas sm. (2) Š, Rtr, DŽ; M, LL135, L, GTŽ → atšalti:
1. NdŽ Žemės klimato atšali̇̀mas KŽ.
2. Pasižiūrėjo priėjęs, gi šitoks jo viso atšali̇̀mas – visai kaip prieš smertį Všk.
3. R144, MŽ190, N Kai vaikus žindai, turi saugoties nū atšali̇̀mo Rsn.
4. šalčių užėjimas: Varlės garsiai kvarkia – prieš giedrą, tyli – lauk atšalimo rš. Prieš kiekvieną stipresnį atšalimą pasirodo dideli žąsų būriai rš.
5. Ser, NdŽ → atšalti 5: Atšali̇̀mas (darbui) BŽ23. Tas atšalimas savo praeičiai matyti visur rš.
◊ širdiẽs atšali̇̀mas abejingumas: Mums regis, jog jis teip pasielgė ne iš atkaklumo ir širdies atšalimo, ale iš maldumo ir dvasios stiprumo Blv.
1 įšali̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, DŽ1
1. GTŽ → įšalti 2: Įšalimo gilumas PolŽ70. Žemė gelžė[ja] par didį įšali̇̀mą, t. y. gelžį pavirsta, įkietė[ja], įgelžė[ja] JI425. Įšalimas, o ir kiečiausiasis, želminis ir nenumarina Kel1881,58.
| refl. NdŽ, KŽ.
2. → įšalti 3: O tatai kojų įšalimas! Šts.
| refl. NdŽ, KŽ.
3. NdŽ, KŽ stiprus šaltis, speigas.
1 iššali̇̀mas sm. (2) NdŽ, DŽ1, KŽ; ŽŪŽ36 → iššalti 1: Žieminių kviečių iššalimas labai daug priklauso nuo veislės lepumo J.Krišč. Sniegas par daug glemža augmenies nu iššalimo S.Dauk. Lankos buvo užtvenkamos dėl žiemos neiššalimo Šts.
1 nušali̇̀mas sm. (2) Š, Rtr, DŽ, KŽ; N, LL316 → nušalti:
1. Nušali̇̀mas, šalčio padarytas organizmo audinių sužalojimas LTEVIII267. Vaikas nušalimù serga Prng. Nušali̇̀mas dažnai būna įvairių ligų priežastis NdŽ. To nušali̇̀mo reikia dabotise baisiausiai Jrb.
2. Ir dantis gelia nuo kojų nušalimo rš.
3. Ausų nušali̇̀mas NdŽ.
4. nušalusi kūno vieta: Gyvulių tulžis gydo nušalimus: reikia tept nušalusias vietas LTR(Blnk). Anties taukai teipgi gerai gydo nušalimus kojų LTR(Aln).
5. S.Dauk → nušalti 4: Medžiai po šitam nušali̇̀mui neturi linksmumo Dbk. Išdaboti medžius nuo nušali̇̀mo KŽ.
1 pašali̇̀mas sm. (2) NdŽ, KŽ, DŽ1
1. → pašalti 2: Uždrėbė sniego be kokio pašalimo Lnk. Jeigu pasnigs be pašali̇̀mo, tai blogai Mžš. Kirto pašali̇̀mas, nieko nepadarysi – nėra obuolių Krns. Viską spėjom apsidirbt iki pašali̇̀mui Kt. Lauka to pašali̇̀mo kaip saulės patekant (kad galėtų į mišką įvažiuoti) Krš.
2. žemės įšalimas, pašalas: Nėra pašali̇̀mo Upt. Pašali̇̀mas dar neišėjo Kkl.
ǁ viršutinio žemės sluoksnio įšalimas, gruodas: Nedidelis pašali̇̀mas – žmogaus nekelia Ėr. Pašali̇̀mas laikėsi iki vidurdienio Brb. Tą pašali̇̀mą da musėt nuleis Erž. Kriogžlė – pašali̇̀mas, kursai kriokši JII241. Pašali̇̀mas buvo didelis – jau kėlė žmogų Vvr.
3. → pašalti 4.
ǁ Gal ar nuo pašali̇̀mo tos kojos netikę Aln. Iš kojų pašali̇̀mo rados inkstų liga Plng. Maža pieno, o nuo ko – nuo spenių pašali̇̀mo Ob. Rožė puola nuo pašali̇̀mo Alks.
4. → pašalti 5: Cibulius reikia saugot nuo pašali̇̀mo Ob. Pustuštės varpos randas iš pašali̇̀mo Plng.
1 péršalimas sm. (1) KI391, NdŽ, KŽ, DŽ1; L, páršalimas (1) J, peršali̇̀mas (2) Rtr, paršali̇̀mas (2) Mžš, Ėr
1. Kp, Dgč → peršalti 2: Jam peršalimas paškadino, tai plaučių uždegimu susirgo Lš. Nuo péršalimo sąnarių uždegimas papuolė Stk. Ana iš didžio páršalimo gavo tą ligą Krg. Liepų žiedai gerai nog péršalimo Kpč. Nuo paršalimo bezdo žiedų arbata Sml. Tai yra tikras peršali̇̀mo vaistas BŽ133. Šunavotės nuo péršalimo Dgp. Péršalimu mirė Jž.
2. → peršalti 3: Plikledis ant medžiais liuobė[ja] būti yna pryžasčia jų paršalimo S.Dauk.
1 sušali̇̀mas sm. (2) KI391, Š, Rtr, DŽ1, KŽ; SD454, Sut, N, M, LL308
1. → sušalti 1: Laksto boba seniausia visur – nei sušali̇̀mo, nieko Klt. Ta liga prasideda iš sušali̇̀mo Akm. Nuog sušali̇̀mo tai aršiausia dantis suka Dg. Aviečių reik pysilaikyti, anos yr didliai gerai nū sušali̇̀mo Klp.
ǁ Sušalimas – dėl šalčio įvykęs organizmo funkcijų sutrikimas arba net visiškas jų išnykimas LTEX492.
2. → sušalti 3: Sušali̇̀mas anoms (spanguolėms) nėko – pavasarį eina motriškos [rinkti] Vkš. Tas ragaišis nuo sušali̇̀mo trupa Pc.
1 užšali̇̀mas sm. (2) Rtr, NdŽ, DŽ1; GTŽ, ŽŪŽ74
1. → užšalti 1: Rudenį prieš užšali̇̀mą vėl suarėm tą dirvą Pc. Vėgėles rudenį prieš užšali̇̀mą gaudydavom PnmŽ. Sodinti reikia prieš mėnesį iki užšalimo rš. O tei buvo užšali̇̀mas trisdešimt laipsnių! Krš.
2. → užšalti 3: Ežero neažušalimas sudaro žmonėm daug vargo LTR(Dkk).
ǁ KŽ Pieno užšalimo taškas dėl ištirpusių jame medžiagų žemesnis už vandens užšalimo tašką rš.
3. užšalusi vieta: Kur tik koki užšali̇̀mai, vis jam reik nučiuožti Kdl.
4. → užšalti 9: Literatūroje rekomenduojama svogūnus sėti prieš pat pastovų dirvos užšalimą rš.
5. → užšalti 7: Kaip įpuoliau į užšalimą, nė stabuklinga vieta nepadėjo Žeml. Nuo užšali̇̀mo trink smirdaliais su lajum, tarpetynu ar trejom devyneriom Trgn. Tus kojų užšali̇̀mas – reiks mirkytie Drsk.
6. P, Tat → užšalti 13: Kas žmonių užšalimas – nebėr karšto tikėjimo! Šts. Tegul par užtarimą tavo atleid mun visus nusidėjimus, užšalimus ir partrūkius par tas mišias brš.
◊ širdžių̃ užšali̇̀mas abejingumas: Šiandien didelė kupeta sutrupų riogsodama tebrodo mūsų gadynės žmonių užšalimą širdžių M.Valanč.