nežiniomi̇̀s adv. K; SD456, Jn, nežiniõm, nežiniõms
1. netikėtai, nelauktai: Nežiniõm atvažiuosiu (nedavęs pirma žinios, nekviestas) Jnšk. Būdami pri [v]andens, tilvikai klyruo[ja], užeiti nežinioms – paleka nespėriai D103. Ateis liga nežiniom, skaudės galvą pagiriom! BsO131.
2. niekam nežinant, slapta: Nežiniõm pavalgė ir išėjo Mrj. An rytojaus jaunikaitis nežiniom niekieno pasiėmė savo žvėris ir išejo kalnuos BsPII305. Tu jau nežiniõms nuejai Slnt. Pasileido karalaitei nežinioms važiuoti BsPIII33. Jonas myli mergelę slaptom, nežiniom LTR(Kp). Tėvo motkos nežiniom aš ją pamokysiu LTR(Srj). Aš, niekam nė žodžio netarusi, išeisiu visai nežiniom S.Nėr. Nežiniõms paeit vienas pas kitą J.
3. pačiam nežinant, netyčia: Netyčiomis aba nežiniomis dasileidė galvažudystės Ch4Moz25(antraštė). Gerai tada bylo nežiniomis mokytiniai SPII248. Prašai nežiniõm (lyg nežinodamas, dėdamasis nežinančiu) Dglš.