meñkas, -à adj. (4)
1. R nedidelis, nežymaus dydžio, mažos apimties: Menkas tas buvo laivas, tik su dvylikos žmonių įgula ir narsiu kapitonu rš. Milžiniškasis žemės kampas Afrika menku tarpu su Azija susieit LC1889,8. Menkiausia kometa paprastai yra didesnė už Žemę P.Slavėn. Ant didelio vyriško delno nešės menkutytį gyvulėlį Vaižg. Toks menkutelaitis, o kad matytumiat, kaip ans darbuojas Brs. Kad rasčio bent menkeliausį takelį Šts. Mūsų rinkinyje galėjo tilpti vos menkutė milžiniško Vilniaus meno lobyno dalelė rš.
^ Juodu menku kąsniu (ir mažiausiu daiktu, viskuo) dalijos ps.
menkỹn adv.: Apsukus aplink Saulę, kometa pradėjo eit menkyn ir pilkyn, uodega siauryn ir striukyn rš.
ǁ nedaug amžiaus turintis, vaiko metų, mažas: Da mat menka buvau, kai ana atatekėjo Sug.
2. nedidelio skaičiaus, kiekio, negausus: Eidamas mišku, rado sodžių, kur už menkus pinigus nusipirko arklį ir nujojo į miestą J.Balč.
meñka n.: Meñka tokių mokytų žmonių buvo kaip Juozus Čiurlionis Azr. Aršiausia žmogui, kad valgyt meñka Vvs. Meñka turi šieno, jau baigia šert Alv. Meñka jau menu iš kunigystos (baudžiavos) laikų – senysta Rod. Gera meñka, bloga daug Vvs.
menkai̇̃ Šįmet grybų menkai̇̃ tė[ra] Lkv. Karvė menkai̇̃ pieno duoda – užtraukė Lp. Aš turu menkai̇̃ laiko Rmč. Obelės pernai žydėjo, šįmet menkai̇̃ žyda Prk. Tuočės žmonių menkai̇̃ Lietuvo[je] tebuvo, o girių apstingai Sch203. Už važbą medžių menkai̇̃ temoka J. Buvo toks gaspadorius labai neturtingas, jis visko menkai turėjo BsPIV77. Nors čia taip pat karšta, bet niekas nedvokia degtine, ir tabako dūmų čia kiek menkiau I.Simon.
^ Kas daug žada, tas menkai duoda M.
3. silpnas, nestiprus: Šiemet meñkas šaltis Ds. Meñkas vėjas – nedžiovina Gs. Senis menkõs sveikatos Plm. Jaunas mano sūnužis, menkas jojo protužis RD46. Ir menką ausis atskira v nuo u Jn. Numirė menku žadu (menku susikalbėjimu) Šts. Paprastai pasirodys nedidelė, menkos šviesos žvaigždelė Mš. Žmonės menko tikėjimo SkvMt16,8.
menkai̇̃ adv.: Kultuvas menkai pririštas – dar nutrūks Rm. Senikė jau menkai̇̃ bemato Skdv. Menkai̇̃ beatamenu Ds. Žolė menkai gali augti, kad dar jaunas ir blogas atžalas galvijai ant ganyklų sumindžioja K.Donel1. Vėjas kando veidą, milinė ir kariška kepurė menkai tešildė rš.
4. liesas, sulysęs, silpno kūno sudėjimo: Šiemet arkliai mūs labai menki – kažin, kap reiks sėt laukas Mrj. Meñkas kūdikis, t. y. pamokai vieni žmogaus J. Vaikas toks meñkas – vieni kauliukai Skdv. Tokia menkutė̃lė menkutė̃lė ta jų Ona Skr. Mergelė menkiáuselė Ggr. Menkilẽlė karvelė Šts. Pasirodė toki menkūtilẽlė Grg. Menkutùkas vaikas bubumbt ir išvirto Ggr.
^ Vaikai tik penki, ir tie patys menki Sim. Kad ir penki, visi menki Žg.
5. Lš vos gyvas, labai silpnas (apie ligonį): Ligonis jau visai meñkas Up. Vyras guli stubelė[je] be sąmonės, jau meñkas Skr. Sako, Ona visai jau menkà Klvr. Menkiausioji bėr: prakiuro šonai, mirs Lkv.
menkỹn adv.: Nelabai žiūrėjo sergančio tėvo, kuris kasdien ėjo menkyn ir buvo visų apleistas A.Vien. Ko senyn, to menkỹn Gs.
6. Lp, Trg prastas, netikęs, ne koks: Menka čia žemė – niekas neauga Rm. Ir laukai menkučiai – žvyras Pt. Tą vasarą visų rugiai buvo menki, maži Mrk. Obuoliai meñkūs šiuosmet Azr. Ma[no] plaukai menki – visai išslinko Trak. Menkas daržas be rūtelių, tai man liūdna be seselių LTR(Svn). Lova per menka – ji sulūžo, ir guli dabar ant žemės MPs. Menkèsnė buvo gryčiutė, ale bet šiltesnė Antš. Želnio pirkia menka iš menkųjų rš. Iš menkos trobelės gal kelties didvyris M. Norint menką gyvenimą turėjo, vienok sūnų, kaipo vieną, labai lepino BsPIII284. Dievas duotų menkus metus, ne piktą bernelį BsO396. Menku valgiu (silpnai, nesočiai pavalgęs) išejau iš namų Šts. Sesuo, man per menki šitie siūlai J.Jabl. Vieną patį menkiláitį peilelį beturu Šts. Menkà iš tavęs bus merga, kad nemoki austi Lš. Meñkas tu mokinys, kad likai tam pačiam skyriuj Lš.
^ Menkas tas paukštis, kuris savo lizdą teršia Plv. Menka žolė išdygsta ir nesėjama VP29. Menkam šiaučiui cvekai lūžta LTR(Srj). Geras drabužis blogo [žmogaus] nepataisys, menkas – gero nesugadins PPr180. Gražus paveikslas, menkas gaspadorius M.
menkai̇̃ adv.: Ma[no] tėvai menkai̇̃ gyveno Šlčn. Jis dar nemoka nei skaityti, o rašyti juo menkiaũs KI349.
menkỹn adv.: Apdaras mano kas diena menkyn ejo I.
7. nereikšmingas, nesvarbus: Sako, būk aš tiktai vieną menkutėlę priežastį tenurodęs J.Jabl.
| Tai da menka (nesunki) liga – širdies nervos? Rk. Menkà žaizda NdŽ.
^ Geras meistras menko darbo nesiima KrvP(Jz).
meñka n.: Čia labai meñka (nesudėtinga) – obuolį įdėjai, i su skūrikėm išverda [obuolienė] Prn.
ǁ niekingas, nevertas: Idant netarnautumbim tiemus menkiemus penigamus DP330. Ir ik kolei, mizernieji žmones, ieškosite … tų menkųjų lobių DP384.
8. nežymios padėties visuomenėje, prastas, vargingas: Žmonelės menkučiai, prastučiai, bet dūšios jų didelės, gražios BM63. Tu – Jehova, aš menkas! Aš menkesnis už menką Mair. Per menką laikau, niekinu R169. Ponas turėjo daug grūdų, o meñkas žmogelis nėko neturėjo, tik pačią ir penkis vaikus Šts. Menkiejai tura kariauti, didiejai – į lovas volioties Sg. Idant … savo turtais menkūsius šelptumiam brš.
◊ be meñka kõ; be meñko beveik, bemaž: Kartą jis be meñko neužmušė savo pačios Nmn. Be menka ko sekas prigert Lp.
meñkas dáiktas (niẽkas); SD55 menkniekis: Tai meñkas dáiktas KI201. Iš menkų̃ daiktų̃ daugsyk dyvai pasidaro K.Donel. Supyko dėl baravyko, suraukė kaktą dėl menko daikto LTR. Mušasi, pešasi, o vis už meñką dáiktą (niẽką) Gs. Supyko dėl menko nieko Rm. Ir tu man sublūsk dėl meñko niẽko Srv. Daug vargų dėl menkų niekų KrvP(Jnš, Vlk).
meñkas juõkas; menki̇̀ juokai̇̃ ne juokai, rimtas dalykas: Tai buvo menkas juokas J.Balč. Menki̇̀ juokai̇̃ papult į jo nagus Gs.
menkai̇̃ (meñkas) kàs; meñka (menkai̇̃) ki̇́ek
1. truputį kas atsitinka, dėl menkos priežasties: Ožio baugumas yra neregėtas: menkai kas – ir visas dreba Blv. Mes visos tokios rūpestingos: meñkas kàs, i negeruojamės (jaudinamės) Erž. Ką su juo sugyvensi, kad anas menka kiek – jau ir užpyko Vj. Menka kiek – ir pralaimės Fogas derybas J.Balč. Yra žmonių, kurie menkai kiek – ima ir išsigąsta Grz.
2. nedaug: Čia menkai̇̃ kàs tebūdavo pievų Ktč. Pakliudei jį menka kiek – ir rauda Kkl. Menka kiek tik pašąlu, tuoj ir pradeda dantis sopėt Ut.

meñka (menkù) kõ maža ką: Meñka kõ daugiau (ilgiau), kap dar pas jus atejau, ir numirė Lp. Menku ko nenusidavė N.
menkà vãlanda trumpas laikas: Keletą rublių menka valanda gali uždirbti Žem. Menka valanda suspaudė aną liga S.Dauk. Už menkos valandos ir ji dvasią išleido Brt. Tik an menkos valandos prapuolė, žiūri – jau vaiko nėra BsPIV117.