liaũnas, -à adj. (4), liáunas (3) Krtn, Up
1. Šv, Grg, Vvr, Vb, Dl, PnmR, Slč lengvai linkstantis, lankstus, valkus, nestangus: Kurs liaũnas, parangus, tas miklus JIII42. Liauna lenta viburiuoja einant J. Liaunas kūnas, t. y. nepastyręs kaip strampas J. Pasikasam liaunų pušies šaknų, švariai nuskutam, plėšiam išilgai ir pinam iš jų krepšius J.Balt. Giliam ežerėly, pačiam pakraštėly, svyruoja, linguoja liauna mendružėlė LTR(Dkk). Liaunà šakė, linksta virbalai Varn. Tavo peilis buvo liáunas J.Jabl. Mergaitė tokia nusilpusi ir liaunà Pc. Liauni̇̀ pirštai Kv. Eigastis – drąsi, vikri ir liauna Vaižg. Žolė liaunutė žemyn palinksta BM432.
| Labai liauni (švelnūs, ploni) baltiniai, smagu ir nešioti Mrj.
| Vieną kartą parvežė visai liaũną (girtą, suglebusį) Ėr.
liaunai̇̃ adv.: Gerai siūtas drabužis liaunai aptempė jo svarų kūną rš.
2. netvirtas, silpnas: Krasės dugnas labai liaunas, atsisėdus greit gali lūžti Slnt. Liáunas tyras dabar sutvirtėjo, kai nusausino Bdr.
| E, ans liaunų̃ rankų, ką ans gali pakelti KlvrŽ. Ką čia iš tokios liaunõs mergytės daug reikalaut, apsiruošt padeda, ir gerai Svn.
liaunai̇̃ adv.: Jis visa liaunai dirba J.Jabl. Su … siūlu arba virvele aprišk kad ir liaunai gyvolio kaklą IM1849,33.
3. lieknas, plonas: Nukirtau liáuną eglę Krt. Ant tokios liaunõs kartelės prikalsi, ir nulūš bežiūriant Brs. Jūzas aukšto liáuno ūgio Kltn. Ji aukšta, liaunùtė Vdžg.
4. M laisvas, palaidas: Ši vinis (grėbliadantis) grėbly labai liaunà (jai skylė per didelė) Grk.
liaunai̇̃ adv.: Stebulė išdilo, ir ratas visai liaunai̇̃ laikosi Kvt.
5. ramus, neišdykęs: Ir tu pasidarei liaũnas Rk.
◊ liaunų̃ káulų lankstus, vikrus: Kai iš karūmenės pareisi, ir tu būsi liaunų kaulų Grdm.