1 láukti, -ia, -ė intr.
1. pasilikti, būti kur nors kurį laiką, tikintis ką nors ateinant, atvykstant, pasirodant: Láukiu svečio atvažiuojant Ėr. Traukinio neilgai reikėjo láukti Prn. Lauk manęs pavakary vėtroj prie obels S.Nėr. Vėl į kiemą pyška nelaukti svečiai S.Nėr. Ak kaip ilgai paskui turite laukti, iki retos žolelės čionai užauga K.Donel1. Ans lauka pavežamas Kv. Láukam ir patys nežinom, ko Krtn. Láukiau metus, palauksiu ir kitus Slnt. Neláukiu, kol sutems, ka nebijoč pareit Pš. Láukiu vaiko pareinant, kap saulės užtekant Krn. Pagados lauk ne su dalgiu, o su grėbliu Akm. O čia jau artėjo Visų šventųjų diena – visų piemenų laukiamiausia diena J.Balt. Nėr ko [jo] laukta: pietuikim! rš. Durų atdarant laukęs ir nesulaukęs, turėjo šalin keliaut BsPI85. Láukiu, nebsulaukiu, ir tą pusę praveizėjau Skd. O, nelaukiamas svečias atvažiuoja! Grž. Láukiamo daikto ilgu láukt Skr. Kada mumim tave láukt: ar ankstą rytelį, ar vėlą vakarą? (iš raudos) Arm. Jei láuktina, palauk J.Jabl. Bėri žirgeliai visi pabalnoti, laukia savo raitojelių StnD25. Rasiu močiutę belaukiančią JV918. Ar būt joti, ar nejoti, ar saulelės laukti? D36. Verkia … vaikeliai, tėvulio belaukdami TŽI255. Ir atjoja tie mūsų laukiamieji KlvD208. Tugu esi, kursai turėjo ateit, aba kito lauksim Ch1Mt11,3.
| prk.: Pliki stabarai pavasario laukia A.Baran. O mūsų rašliava varguolė laukia nesulaukia gabių darbininkų Blv. Vasarojus láukia išsižiojęs lietaus Rk.
^ Ateik belaukiams, išeik bemylims, tai būsi gers svečias B. To laukam, ko noriam, o kas atsitink, tą pakelam VP47. Láuka kaip gervė gydros Kv, Krž. Láukia kaip saulės užtekant Ds. Láukia kap nuvytus žolė rasos Švnč. Láuk kaip suopis lašo Erž. Laukia peslys lietaus Sim. Láukia kap gaidys gaigystės Gs. Visi laukiam jos, liežuvius iškišę (labai laukiam) Ėr. Láukiam išsižioję, kada karvė apsiteliuos Pn. Mums (mūsų) nosys ištįso belaukiant J.Jabl. Nelauk žiemą lietaus, vasarą sniego Vlkj. Neláukia grėblys lietaus Švnč. Lauk galo – bus visko PPr206. Nelauk žadančio, eik už vedančio Užv. Vienas vargas kito belauk CII1123. Nelaimė ateina nelaukiama Šil. Láuksi láuksi, kol sustrauksi Ut. Lauk, šuneli, kol pastips kumelė LTR(Šll). Turi mergą – lauk ir piršlių PPr159. Ryto sulaukęs, lauk ir vakaro PPr228. Laukia kaip lapė jaučio kulės nukrentant (iron.) Škn. Mano pirštinė! – Tavo? Láuk! (jokiu būdu ne) Šts.
láukiamai adv.: Ji laukiamai žiūrėjo į tą pusę, iš kur šaudė savieji rš.
nelauktai̇̃ adv.: Toji netikėta pažintis įvyko visiškai nelauktai abiem pusėm J.Dov.
nelauktinai̇̃ adv.: Tas žmogus visai nelauktinai pasijudino prš. Sielvartinga pasaka, apirašanti tūlą kančią, kuri nelauktinai pripuolė ant jo ChJob(turinys).
| refl.: Ligoninėj láukiasi, kad kas ateitų [aplankyti] Ėr. Laukiuos atsiunčiant Vlk. Karvė besilaukdama (kad ją perkeltų) nusitraukia Šts. Vaikis nelaukas (nesilaukia) vaksijamas J.Jabl(Als). Neláukiatės sutemimo, eikiat, kol šviesi Šts. Nelaukis prašomas, meldžiamas SE168.
ǁ būti nėščiai, turėsiančiai: Moteriška laukiamà, nėščia, prie čėso Škn.
| Viena karvė buvo laukiamà (veršinga) Jnšk. Turėjau karvę láukiamą Šts.
| refl.: Laukias, nėščia yra R320, MŽ428. Ta žmona laukiantysi vaiko J. Moteriškė láukias K; N. O jau ji mažiuko láukėsi Lp. Jis buvo visiškai ažmiršęs, kad žmona laukiasi sūnaus LTR(Dkk).
| Viena [karvė] apsiteliav[o], o kita láukias dar Vlk.
2. tikėtis ką gauti; norėti, kad kas pageidaujama būtų: Taikos ne laukiama – taika iškovojama sp. Tačiau netikėti dalykai paprastai atsitinka tada, kai jų mažiausiai lauki J.Dov. Ligonis vis geresnio laukia N. Kartais nelaukčiausiose (netikėčiausiose) vietose įsijungia visas orkestro ansamblis rš.
| refl.: Láukiasi (norisi), kad būt geriau Lz.
3. būti kam prieš akis: Kokia šiurpi nelaimė laukia jo brolio S.Nėr. Jo darbas laukia didelis, sunkus T.Tilv.
| Netrukus Kasparas buvo pakviestas į vidų, kur jo laukė (buvo parengta) skani vakarienė P.Cvir.
4. trukti, delsti: Pietūs bus už valandos, o gal ir nelauks tiek Rm. Neilgai laukus, ėmė velniai rinktis, ėmė eit BsPII193.
| refl.: Tęsamos, dar láukamos su darbais Ggr.
◊ kad tu neláuktum švelnus keiksmas: Kad tu nelauktum, berneli mano, kad tu mano kaseles ant rankelių vyniotum JD865. Dar buvo kokia morkelė, kad jie nelauktų, arkliai išmynė Bsg.
lai̇̃kas neláukia negalima atidėlioti, gaišti: Laikas nelaukia, visi į darbą! rš.
niẽko neláukus tuojau: Jinai, niẽko neláukus, paprašė malkų Btg.
1 antláukti (ž.) žr. 1 sulaukti 1: Iš nelaimės begali ką antláukti Slnt.
1 apsiláukti laukiant prailgti: Apsiláuks mano senis, numie palikęs (ilgu jam bus) Plng.
1 atláukti tr. sulaukti, pasiekti laukiant: Jau aštuntą dešimtį metų atláukiau Ggr.
| refl. Š: Jonienė darbujo už du: laukė neatsilaukdama, ejo nepaeidama Mrc.
1 ×daláukti (hibr.) žr. 1 sulaukti 1: Vienuoliktą valandą negaliu dalaukt pietų Kn. Kad visi daláuktumėt kitų metų! Lz.
| refl.: Da gal dasilauksime didelės linksmybės rš.
1 išláukti
1. intr. Š, Gs išbūti laukiant: Taip jie išlaukė lig vidunakčio J.Balč. Išláukiau tiek metų, o nieko nesulaukiau gero Slnt.
| refl.: Išsiláukiau, visą dieną parlaukiau Šts.
2. tr. sulaukti (pasiekti laukiant): Nieko neišveizėsi, nieko neišlauksi Žem. Kai reikėjo, tai nebuvo galima išláukti, ištykoti to lytaus Gs.
3. intr. išbūti, praleisti kurį laiką: Po jo mirties, ir metų neišlaukusi, mirė ir pati Pečiūrienė, palikusi savo dukrelę vienų vieną A.Vien. Savaitės neišláukus (nepraleidusi), mušu sviestą Brš.
1 nuláukti
1. intr. Nv kurį laiką palaukti: Nulaukime keleris metus I.Simon. Valandą nuláukusi, išbėgo iš klėtės iš razbainykų rankos Plng. Tas nulaukė, kol ji visai prie namų jau buvo J.Jabl. Ir susigriebdino n'iškęsdamu ir galą nenulaukdamu Jrk62.
2. refl. N ilgai prisilaukti, prisikęsti laukiant: Ana nusiláukė gromatos, t. y. ilgai laukė, lig nubodimo laukė J. Kiek ta Zosė tykojo susieiti Domą, kiek jo nusilaukė ateinant per visą pavasarį Žem. Nusiláukiau, tavęs belaukdama Vkš.
1 paláukti intr.
1. R372, K, J pabūti, pasilikti kurį laiką laukiant: Bet vis dėlto būtų geriau palaukus Blv. Paláuki tu, ugnie, aš atsiųsiu vandenį; palauki tu, vandeni, aš atsiųsiu jautį; palauki tu, jauti, aš atsiųsiu lazdą J.Jabl. Dar palauk vieną minutę rš. Oi dievuliau … buvo palauktie, mano motinėle, šiltos vasarėlės TŽI297. Sėdi sena motulė, dukrelės palaukdama (d.) Kb. Kur eini, paláu (palauk) KzR. Paláukai (palauk), panele,… duok … šalto vandenelio VoL364.
| Na, tai kad tu nesakai teisybę – palauk… BsPIV137. Paláukš (palauk), aš tau parodysiu! Ds. Na, paláu (palauk), – ans sako pačiai savo, – ir vedu uždainiuosva dainą BM403.
^ O, mūs Stasys paláuk še (neprastas, ne bet koks)! Plv.
| refl.: Pasiláukim rytoj kryžkelėj ir eisim kartu į miestą Brt. Ir aš gavau čionai … pasilaukti, iki kol atrašas … parėjo LC1879,23.
2. pabūti tokiam pat, neliečiamam: Bulvės jau nukastos, o šalnos lengvos – daržai palauks (neskubu juos nuimti) rš. Nėr ko taip skubėti su darbais, darbas palauks Jnš.
3. nereikalauti tuojau pat (sumokėti), atidėti (mokėjimą): Ažu prekes palaukiu SD18.
palauktinai̇̃ adv. skolon: Jei palauktinai̇̃ duosi, tai paimsiu, o jei tuoj nori, kad ažsimokėčia, tai neturiu pinigų Sl. Prašykis daktaro, kad gydytų palauktinai̇̃: kad pagysi, jug atsimokėsi par laiką Skd.
| refl.: Aš tik noriu, tu man paaiškink, kur jie (pinigai) dingo, o su atidavimu galėsime pasilaukti J.Balč.
1 parláukti
1. intr. praleisti kurį laiką laukiant: Dar neparlauksi metų, pereis tavo akvata LTR(Al).
2. refl. laukti iki nusibodimo: Na, tai einam važiuoti. Motina parsilaukė V.Myk-Put.
3. tr. sulaukti pargrįžtančio: Parláuk mane, motynėle, iš kelionės tolimos Nm.
1 pérlaukti
1. tr., intr. Klvr praleisti kurį laiką laukiant: Žiemos neperlauks (nepraleis, mirs), tai žinojo A.Vencl. Krūmuos pasislėpęs perlauki, o paskui vėl į kitą kraštą dumi sp. Laukiau, pérlaukiau, langus pražiūrėjau Lp. Mes jau pérlaukėm [vakarienės metą] Lp. Perlaukiau metus, perlaukiau antrus, niekas manęs nežino LTR(Kpč).
2. refl. laukti iki nusibodimo: Laukė pársilaukė mama Krš. Kodėl gi taip ilgai nesirodėt? Tavęs jau čia persilaukė rš.
1 praláukti
1. intr. prabūti laukiant: Dvi dienas nekantriai pralaukiau jo ateinant rš. Keletą nakčių jis tenai praláukė manęs Lnkv.
2. tr. praleisti (skirtą kam laiką) belaukiant: Praláukei visą gerąjį laiką Sdk. Nepraláuk laiką, sodyk daržą Skr.
1 priláukti intr.
1. pribūti laukiant, ilgai laukti: Kiek mes jo priláukėm! Lp.
| refl.: Kiek mes jo prisláukėm! Lp. Prisilaukė lyg žuvėdra vandens rš.
2. kiek palaukti, luktelėti: Da, tetele, priláukit Plv. Jei daug darbo turės, tai priláuksim Gs.
3. Užv, Lp sulaukti, pabaigti laukti: Naujos duonos prilaukėm Aru53(Zt). Metas po meto ir paramos priláuksiu Up. Visi didžiai ilgo amžiaus prilaukę S.Dauk. Būtų priláukęs geresnių laikų Ėr. Gegužausma ir grybausma, kol bulvių prilauksma D82. Kviečiai buvo priláukamys (baigiantys nokti), bet dar minkšti Nt.
1 suláukti
1. intr., tr. pasiekti, ko buvo laukiama: Laukiu iki sulaukiant R12. Vakaro sulaukę, visi išėjo gultų (gulėti) J.Jabl. Sveiks ir tu, žmogau, suláukęs vasarą mielą K.Donel. Sveikas, Naujų metų sulaukęs A.Baran. Užugdžiau dukrelę vientūrėlę, sulaukiau piršlelių puikorėlių (d.) J.Jabl. Eikiame, sesers, ant vieškelelio, ar nesulauksme savo brolelio StnD24. O aš sulaukiau, jauna būdama, šio senojo našlelio JV1008. Karalius seniai sulauktą svečią prie savo šalies sodino Jrk140. Pagyveno jiedu metus, sulaukė sūnų BsPIV138. Tą pirmutinę mergaitę sulaukę (mergaitė gimė) Mrj.
| prk.: Rausvasai žiemos lapas sulaukdavęs žalio A.Baran.
^ Na jau sulaukei, tep kap žalis žolės! Lp. Kol krikšto mamos marškinių sulauksi, nuogas būsi LTR(Al). Tada tu manę suláuksi, kai pamatysi antį berže verkiančią Rm.
| refl.: Jie susiláukė sūnaus parvažiuojant Ėr. Tenai kalnuose sniegas su sniegu susiláukia (nenutirpsta per vasarą) Nj. Tai ilgas laikas! gal nesusilauksiva, gal dar numirsiva V.Krėv.
| O čia tuojau Laurynas vedė, vaiko susilaukė – dar sunkiau rados J.Bil. Ko ji susiláukė (kas jai gimė)? Ėr. Apsidžiaugė, lyg svečių susilaukęs KrvP(Krkn). Gero laukė, pikto susilaukė KrvP(Slv). Ginčydamasis greičiau susilauksi bėdos, negu naudos KrvP(Nmn). Dieve, duok iš ožio pieno gauti, iš gaidžio kiaušinių susilaukti (iron.) KrvP(Vrn). Džiaugias, kaip šviežių rugių duonos susilaukęs KrvP(Mrc).
2. intr., tr. patirti, prigyventi: Kokias gadynes mes suláukėm K.
^ Bloga iš mužiko pono sulaukus PPr71.
| refl.: Ir tu susilauk gi jiems tokios sau garbės! rš. Kaimynai dejuoja, susilaukę bėdos Grž. Šis rinkinys, išleistas rusų kalba, susilaukė nemaža dėmesio ir iš rusų skaitytojų A.Vencl. Ruošiamos Lietuvių dailės draugijos ir Vilniaus dailės draugijos parodos susilaukdavo plačiausio atgarsio spaudoje ir visuomenėje rš.
3. intr. B, Pc išgyventi iki tam tikro laiko: Nesulaukęs nė 50 metų, jis (S.Stanevičius) mirė džiova 1848 m. kovo mėn 10 d. rš. Kai suláuksi mano vieko, tai nė tiek, vaikel, nebegalėsi Jnšk. Senatvės sulaukti visi nor, o sulaukę guodžiasi M. Aš da tavo metų sulauksiu, o jau tu mano ne (jaunesnysis sako vyresniajam) Dkš. Visu kuo buvau savo gyvenime laimingas, žilo plauko susilaukiau J.Bil.
◊ kad tù nesuláuktum niekad taip nebus (švelnus keiksmas): Kad tu nesulauktum, kad tu mane gautum! JD39. Šeimininkas jis esąs! O kad tu nesulauktum! rš. Kad tù nesulaũktum – kaip nuejo, ir prapuolė Slk. Kad jis nesulauktų po mūsų žemę vaikščioti ir iš jos duoną valgyti! V.Kudir. Kad tù niekur nesuláuktum! Krž.
nesulauktà galvà toks plūdimas: Nesulaukta galva, dar ką prasimanys! rš.
màno nesulaukiamóji toks plūdimas: Ma[no] nesulaukiamój, kad aš su tavim vienoj pirkioj pūtau! Rod.
1 užláukti
1. tr. užtęsti laukiant, nieko nedarant: Užláukė ligą, ir nebepagydė daktarai Varn.
2. refl. per ilgai laukti, nusibosti belaukiant: Tu ir užsiláukei, manęs belaukdamas Skd. Bėgu namo, vaikai užsilaũks Ds. Jis mūs užsilaũks! Lp. Jis nuė[jo] ir nuė[jo], o aš galiu užsiláukt! Alk. Žmonės laukė laukė ir užsiláukė čia Ukmergėj Ukm. Tę tavę jau žuslaukė Rod.