lãbinti (-yti), -ina, -ino tr., labi̇̀nti, -i̇̀na, -i̇̀no
1. R, MŽ, N, [K] sveikinti, sakyti „labas“: Munęs nelabina, nebsveikina marti Šts.
| refl. Krš: Mes su juo nesilãbiname Zp.
| Jaunieji jau tiktai labinasi sveikindamies Brt.
2. perduoti sveikinimus, linkėjimus: Labinkit brolį BŽ391.
3. linkėti laimės, sėkmės (senovinėse laidotuvių apeigose): Draugai budėtuvėse ar budėse, apspitę lavoną, gėrė, labindami jį, prisipylę taures alaus rš.
4. malonėti, gerinti: Senis nori, kad jį visi labintų Šn. Aš ne vaikas, kad mane lãbintum Svn. Lãbink šuniuką, ans nėko nedaro Akm.
5. maldyti, raminti, švelninti: Labinti neapykantą Anibalio ant rymionų S.Dauk.
6. refl. gerintis, meilikauti, pataikauti: Lãbinas, mat nori, kad vestuvėsna kviesčiau Svn. Jei jis labinas, tai jau žinok, kad jam ko nors iš tavęs reikia Všk. Nesilabink kaip šuo Akm. Bajoriūnas susigėdydavo ir po valandėlės pradėdavo pats prie jos labinties rš.
7. NdŽ šnekinti: Lãbink (ukatink) aną, bene važiuos į turgų J.
8. būti naudingam, daryti gera: [Bangos] gali būti žalingos ir naudingos, kenksmingos ir labinančios Vd.
9. refl. NdŽ eiti geryn, gerėti, sveikti: Ligonis lãbinas (eina geryn, stiprinas) po aplankymo J.
10. Skr keikti, barti; plg. labyti: Tu nelãbyk to žmogaus – jis geras yra Vlkv.
įlãbinti tr.
1. BŽ200 pasveikinti, perduoti linkėjimus: Įlãbink jį nuo manęs J.
2. refl. BŽ55 įsigerinti.
3. [K] įkalbėti, sukelti norą ką daryti: Įlãbins ir mūsų mamunę pasakoti apie seną gadynę Dr.
4. refl. įsismaginti šnekėti, įsikalbėti: Na, kai jis įsilãbino, tai ir nebebūs galo Slnt. Kad įsiskraba, kad įsilãbina, kad įsiverda bobos, visokių nėkų atminūse pripasako[ja] Lnk.
5. BzF132 įpratinti į ką.
6. refl. žr. palabinti 8: Įsilabi̇̀nę sėsma sėmenis, kad tokie brangi linai Dr.
išsilãbinti pasveikti: Sūnus jau išsilãbino (iš ligos), t. y. išgijo J.
nulãbinti tr. nuraminti, numaldyti: Norėdamys nulabinti apmaudą vėlių, stabus strūnija S.Dauk. Motinai čia nėsant, ėjo jis mažąjį nulabinti Kel1882,316.
| refl.: An galo nusilabinusys paliko mumis gyvus S.Dauk.
palãbinti
1. tr. N, J pasveikinti, „labas“ pasakyti: Susitikęs palãbino – gal nepyksta Grš. Jis mane palabino Šn. Ji palabina ir pritaria tiemus žodžiams BPI124.
| refl. BŽ389: Atėjęs dėdė pasilãbino su mum ir atsisėdo Brt.
2. intr. palinkėti laimės: Levienei pagimdžius sūnų, visos žvėrių pačios atėjusios karalienei palabintų ir jai dovanų atnešusios LTII500(Bs).
ǁ senovinėse laidotuvių apeigose: [Per šermenis] kožnas ką Žemynelei aukuoja ir jos globai dūšią paveda, prieg tam su „palabinkiam“ velioniui viso labo velija BsVXXXVIII. Tada išgeria ir paduoda kaušelį kitam, kurs taipogi geria, „žemyn nuliedams“ ir palabindams BsVXXXVII.
3. tr. pagerinti: Tikro darbo visuomenei, mokslui ir dailei palabinti – negali nepagirti ir nepritarti Vaižg.
4. tr. palepinti, pamalonėti: Aš aną palãbinu, pagerinu, pakamšau (šį tą geriau valgyti pakišu), kitiems nematant Škn.
5. refl. DŽ pasimeilinti, pasigerinti.
6. refl. pasveikti truputį, pagerėti: Ligonis pasilãbino Slnt. Petronė taip pasilabino ir mune į miestą išleido KlvrŽ.
7. tr. paraginti, pamasinti: Kaip … darbininkai … manęs šaukė, atsiliepiau aš ir palabinau juos smarkiaus dirbti TP1881,12.
8. refl. užsimanyti, panorti: Kokią dieną pasilabinęs ant valgio, daugiau suvalgai J. Šį vakarą užrašė kelias dainas pasilabinęs KlvrŽ. Pasilabinau ir išpjoviau visus dobilų verpetus Šts.
9. tr. pabarti, pakeikti: Už tokį darbą reikėjai jį nors gerai palãbyt Skr.
pralãbinti tr.
1. pralavinti, truputį pamokyti: Juk ir aš noriu savo vaikus šiek tiek pralãbinti Plt. Pelūzė norėjo [draugą] pralabinti, [todėl] medžiojo visą dieną ir aldojo po kalnus S.Dauk.
2. smarkiai iškeikti, prakeikti: Kad labysi jį, nepralãbyk visai, tik truputį palabyk Skr.
prilãbinti tr.
1. pasveikinti: Būras norėjo berūkomąjį savo pypkį šalin dėti, ale kronprincas jį meilingai prilabino LC1878,34.
2. prisigerinti, prisimeilinti: Neklausyk, kad prieteliai ir gentys tave meilingai prilabina – čia žabangą neprietelius tau deda prš.
| refl.: Prisilãbinsi, manai, tu prie jo Grž. Moka prisilãbinti kaip lapė Škn. Šiurkus buvo baisiai užsispyręs, bet aš vis tiek prisilabinau Pp. Labinos labinos ir prisilãbino, o dabar nebegali nė atsikratyti Grž.
3. prikalbėti, įraginti: Prilãbysu svečius gerti PrL.
susilãbinti susisveikinti, pasveikinti vienas kitą: Susilabinam su viršininkais, bet į kalbas neištinkam (nepasikalbame) Trg.
užlãbinti intr. Arm nusigyventi.