1 kỹpti, -sta, -o intr. nykti, džiūti, menkėti: Tu kypsti, t. y. bengýs J. Ko tu kypsti̇̀, ko tu netekęs, ar duonos, ar druskos? J. Kỹpsta visą amželį, ir gana Šmk. Tas paršelis kỹpsta ir kỹpsta – matyt dvės Všk.
1 atkỹpti intr. atgauti jėgas, atsigauti: Atkỹpsta jau ligonis, t. y. atsigeivelė[ja], atsigauna J. Aš jau atkypau Pc.
| refl.: Iš ligos led atsikỹpo ligonis, t. y. atsitervė́jo J.
1 iškỹpti intr. išgyti, pasveikti: Ligonis iš ligos led iškỹpo, t. y. atsigavo J. Davė vaistų, į trečią dieną paršas ir iškỹpo Srv. Lig pavasariu gal iškypsiu Pc. Kyptè vos iškỹpo ančiukai iš ligos, t. y. vos pratiko J.
1 nukỹpti intr. numenkėti, sunykti: Valgo daug, o nukỹpęs Sml. Kumelaitė visai nukỹpo, nė vežimo nebepatraukia Sb. Kūdikis nukypsta J. Ta jų merga visai nukỹpo: gal sukatos pristojo Všk.
1 pakỹpti intr. pagyti, pasigauti augti: Pakỹpo ligonis Vl.
| Žiūrėk, kiek jau rugiai pakypo! Slv.
1 prakỹpti intr.
1. prakusti, paūgėti: Buvo toks pamplys, dabar tik prakỹpo Ll.
2. prasigyventi, praturtėti: Ką tik prakỹpo žmogus, ir vėl tokios nelaimės Skr. Palauk, kai prakypsiu, atiduosiu skolą Lkš. Ir jis jau prakỹpo Jrb.
1 užkỹpti intr. sublogti, sumenkėti: Jis iš mažo buvo toks užkypęs, padžiūvęs Jnšk. Parvažiuojat iš miesto užkypę (užsidvasinę, sublogę, uždžiūvę) Jnšk.