kruopė́tas, -a adj. (1)
1. DŽ kruopomis aplipęs.
2. su kruopomis: Kruopė́tą vėdarą iškepk Varn.
3. iš smulkių dalelių, lyg iš kruopų sudarytas: Medus ka kruopė́tas! Lnkv. Kiti akmenys yr kruopė́ti, kaip supuvę – tokių neskaldo kūlgraužos Dr.
kruopė́tai adv.: Varškė turės susitraukti, sukietėti, kruopėtai susimesti IM1878,29.
4. spuogeliais nubertas: Jo veidas labai kruopė́tas Rm. Kai kūnas [maudantis] tampa panašus į žąsies odą, t. y. pasidaro toks kruopėtas, reikia skubėti į krantą ir ten smarkiai šokinėti rš.
5. su taškeliais, margas, kanapėtas: Anas vilnonas kad jau gražus – kruopė́tas Pc. Obuoliai šviesiai žali, baltai smulkiai kruopėti, kaip akmuo kieti rš.
6. nelygus, ruplėtas: Viena audeklo pusė kruopė́ta, kita spindantesnė paliko Šts. Kruopė́to rašto drobulė pikavinė vadinos Trk.
kruopė́tai
7. raupų sugadintas, raupuotas, rauplėtas: Kruopė́ta burna Kv. Onos vyras labai kruopė́tas yra Vvr.
8. J strazdanotas, šlakuotas.
9. NdŽ turintis trichinelių.